Kalorijos

Maistinės ir energinės vertės skaičiavimas

Svorio metimas, riebalų deginimas, raumenų auginimas, sveika mityba…


Rūšiuoti produktus pagal: Pavadinimą    Kalorijas    Angliavandenius    Baltymus    Riebalus   
 
 
Grupės
Produktai
  Kiekis (g) KCAL Anglv.(g) Baltym.(g) Riebal.(g)  
..
-
-
-
-
 
  Viso:
0
0
0
0
 
 

Jei neradote savo ieškomo produkto maistinės vertės ir norite, kad jis būtų įtrauktas į sąrašą, spauskite ČIA

Maisto medžiagos ir apykaita:

Meilė ir kasdienės, Kalėdinės kalorijos

08-01-2016

Kodėl kalorijos?  O gi, kaip kasmet, įsėdus į Kalėdinio laikotarpio traukinį, nejučia susiduriame su šventinio laikotarpio pasekmių rezultatais, makabriškai švytuojančiais ties juosmeniu ir kitomis kūno linijomis. Neretas, atsikvošėjęs po išties nerūpestingai džiaugsmingo šventinio minėjimo, visu pagreičiu įjungia sveiko proto pavarą su styrančiais pakelės ženklais – STOP, KALORIJOS, jos jau čia, siaučia it kelių patruliai, primindami apie nepasvertus poelgius prie stalo.

Kas vyksta iš tiesų su mumis kas dieną ir šventinio laikotarpio verpete? Regis, nubudus planuojame darbą, poilsį mitybą. Panagrinėkime, kaip viską deriname, ar iš tiesų laukiantis rytojus mus paglostytų protingomis įžvalgomis, o gal jau post factum nuvairavusiais keliais, kuomet darbų sūkuryje nemąstydami užkandžiaujame gretimoje, dienos pietus teikiančioje maitinimo įstaigoje, kurių vyraujantis šūkis, kaip dažnai nutinka: „Kuo pigiau, bet tikrai ne sveikiau“. Besiblaškydami po įvairiausius darbinius užkabarius, tiesiogine prasme, „įmetame“ bet ką ir bet kur, taip pagerbdami savo mylimą skrandžio turinį, o finale, netyčia prikaupę svorio bei taip visiems rūpimas kalorijų maržas. Atslinkus vakarui, dažnas dar papildome jau gerokai pratuštėjusį skrandžio turinio balansą negailestingai gausiais kiekiais, mat mūsų kūnas jau atsipalaidavęs ir pasiruošęs įvykdyti kramtymo maratonus. Visai neblogai, jei prieš tą nežabotą kalorijų įsisavinimo startą dar vienas kitas pamikliname kojas ant bėgimo takelio ar parko takeliu, o gal pasisukiojame žvitriais pritūpimais, retsykiais primindami sau poreikį ar norą bent kiek sveikiau gyventi, pradėjus negailestingai storėti, stuksenantį norą va, imti ir pradėti lieknėti. Tas įskiepytas siekis lieknėti, skaičiuoti kalorijas, o gal populistės Vakarų visuomenės suformuotas stereotipas lygiuotis į Holivudinio grožio idealą, vienus išties magiškai varo iš proto, kitus – pastūmėja link dar ir dar vieno pamąstymo apie sveikesnio gyvenimo naujo puslapį.


Ir kas nutinka tuo magišku Šv.Kalėdų laikotarpiu? Vienaip ar kitaip bėgę nuo žiežirbos link gaisro, netrukus apsičiupinėję vadinamojo „gelbėjimo rato“ kalorijas, vaizdžiai kalbant, be skrupulų leidžiamės lyg parašiutais į taip išsiilgtos baltos mišrainės rojų, o dar žinant, kad visai tai su meile sudėliojo brangiausioji mama… Ką jau bekalbėti apie silkių patalų ir paklodžių virtines, kaip kareivėlius dailiai išguldytas silkinėse, garuojančių pyragėlių su grybais kvapus, ar taip išsiilgtą troškintų kopūstų aromatą…
Na, tebūnie, tebūnie… neatsilaikėme šiai iš tiesų šventinei stalo magijai, nors ir taip svarstyklių rodyklė mus gėdino pradėti derėtis su jomis – kalorijomis. Iš širdies atidavę duoklę nuotaikingam „paskanavimui“ didžiuliu pagreičiu tolstame nuo to sveiko sutvėrimo kontūrų. Streikuojantis skrandis, ėdantis rėmuo, pilvo diegliai susminga kaip tos kelių patrulių įspėjamosios lazdelės, grūmojančios link mūsų sąžinės nedelsiant keisti visą dienos ritmą, valgymo racioną, judėjimo dažnį.

Būtent šiuo momentu, pajutus apsunkimą, pablogėjus savijautai, pirmiausia nukreipkime visą mąstymą per smegenų pusrutulių darbą. Kodėl akcentuoju tokią pradžią? Todėl, kad tik smegenų impulsai ir tvirta valia, savęs įtikinimas eiti tikslingai suvoktu keliu padeda pasijausti sveikai, kas ir lemia normalų kūno kalorijų balansą ir tuomet lieknėjimas virsta protingai pasvertu keliu.

Visi turime savus dienos ritmo ir mitybos įpročius, tačiau, kad ir kiek apsčiai kalbėta, diskutuota, iš savo patirties priminsiu esminius faktorius, subalansuosiančius sveikam žmogui visą kalorijų santykį dienos eigoje. Tai – visiškai paprasti, tik gal primiršti, gal ignoruojami, gal tiesiog sąmoningai blokuojami. Kodėl? Iškyla toks pirmas ir labai atviras klausimas sau pačiam, kaip stovint akistatoje su Aukščiausiuoju. Ar Tu myli pats save? Taip, tokiu atviru ir tiesmuku klausimu sau labai palengvinsime plano, apie kurį nedrąsiai pasvajodavome. Taigi, iš tiesų meilė sau prasideda nuo pagarbos sau, savo kūnui, savo dvasiai, tada artimui, draugams ir aplinkiniams. Tik mylintis ir gerbiantis save žmogus taip pat geranoriškai elgsis su greta esančiais. Jei pirmiausia suvoksime, kad mūsų kūnas, kaip pati artimiausia šalia esanti ląstelė, kuri atėjo į šį pasaulį, nešdama meilę, nebereikės ir griebtis už galvos stengiantis lieknėti, skaičiuoti kalorijas, ieškoti svarstyklių. Mylėti save ir aplinkinius privalome kiekvieną mielą dieną, tai – mūsų pareiga, mūsų kiekvieno misija. Meilė prasideda, kaip mes dėliojamės dienos ritmą, poilsį, mitybos racioną.

Kaip ryto energiją paspartina žvali mankšta nubudus, taip pradėkime ją šypsodamiesi, vandens stikline, parūgštinta citrina, paskiau pusryčiais, kurie arba atitiktų ne pačius menkiausius, arba pagal galimybę dalintųsi į lengvus priešpiečius. Tuomet kultūringus pietus, atitinkančius jūsų kūno sudėjimą ir itin lengvus pavakarius bei lengvą vakarienę. Skaičiuoti ir tikslinti kalorijas bei gramus galite patys, bet toliau nukreipsiu link tų tikslinių gairių.

Kiekviena dienos maitinimosi porcija privalo atitikti Jūsų delno dydžio kiekį, o tiksliau,  pakilti nuo stalo dar nepajutus sotumo jausmo, nes…šis pojūtis ateis kiek vėliau, kada smegenys gaus impulsą apie normos limitą. Dienos eigoje suvartoti skysčiai – išskirtinai vanduo, ne kava, ne arbata, ne sultys bus itin aktualūs. Visais angliavandeniais pasistenkite pasimėgauti iki 15 val., kada bus lengviausiai įsisavinami organizme. Ir tokiu būdu, nevirs nereikalingomis kalorijomis. Apie riebų ir kaloringą maistą, jo sunkų ir ilgą virškinimą itin daug aptarta, tad jei jau kokią dieną ir nusprendėte pasilepinti, suskubkite link pietų ir neviršykite savo kasdienės suvalgomos normos. Kodėl aptinkame dažnus pasvarstymus apie ilgesnį ar trumpesnį maisto virškinimo laiką? Viską lemia laikas, kurio prireikia ištuštinti skrandžio turinio ertmę, pasisavinamos maistingos medžiagos, vitaminai ir vėl prasiveržia signalai į smegenis apie alkio jausmą.

Kitas veiksnys, apie kurį dabar itin suskubta plačiai diskutuoti – priklausomybė cukrui. Net taip visų lietuvaičių pamėgta IKEA virtuvė skanduoja apie tai – CUKRUS, CUKRUS, CUKRUS! Kiek mes jo suvartojame per dieną? Beriamės į kavą, arbatą, pasiskaniname košę, šliūkštelim kepdami pyragus, sausainius, blynelių tešlą. Ir viskas? Oi, ne… Jų sočiai „užsikonservuojame“ su kitais maisto produktais, kaip balta, juoda duona, įvairūs pusgaminiai, jau nekalbant apie natūralaus cukraus kiekį esantį kruopose, vaisiuose, daržovėse, kas sėkmingai virsta tomis papildomomis kalorijomis. Pačių kalorijų esti ir kaloringuose vaisiuose bei daržovėse. Tačiau tai – jau natūralus cukrus, esantis produktuose.

Nevertėtų pamiršti ir kito itin svarbaus faktoriaus, sėkmingai mus kreipiančio teisingo dienos ritmo balasto link – judėjimas. Be jo – mes kaip žuvys be vandens! Kuo daugiau, kuo dažniau mes per dieną užbėgsime laipteliais, nei pasirinkę patogų, veidrodinėm sienom nukabinėtą ofiso liftą, kuo dažniau, užuot mažiau sukirtę pasigaminto pietų lauknešėlio ar tradicinės dienos pietų porcijos, išbėkime nors 15 – 20 min ir apeikime greitu žingsniu greta boluojančio parko lanką ar stūksančių daugiabučių kvartalo ratą, gal autentiško senamiesčio gatvelėmis ir pajusime užplūdusį žvalumą, energiją. Kas atsitinka su mūsų mylimu kūnu? Aktyviai eidami mūsų nuostabūs plaučiai gauna žymiai daugiau deguonies, ko pasekoje suaktyvėja kraujo apykaita, smegenų tūris pralaisvėja, net mūsų minčių plotai praskaidrėja mentaliniame lygmenyje, grįžtame nurimę, gal atsikratę per pusdienį sukaupto negatyvo, kurį pakeičiame pozityvia energija, ji vėl grįžta į pradinę stadiją. Mūsuose vėl spinduliuoja meilė, laimės hormonas. Kam nepalankus aktyvus ėjimas, keiskime lėtesniu, bet judėkime, stebėkime gamtą, žmones, nuostabius architektūros statinius, pamąstykime apie istorinę praeitį. Taip, taip, gal pasirodys juokingai iš pirmo žvilgsnio, bet būtent toks minčių valymas stabilizuos kalorijų perteklių. Su laisvomis mintimis, sąmoningais veiksmas po truputį pradėsime keistis patys. Nebevargins nuolat besikartojančios mintys apie lieknėjimo svarbą ir kalorijų grimasų iškreiptus kūnus ir apsunkusią savijautą. Pasidžiaukime pačiais mažiausiais dienos malonumais stebėdami, darydami gerus darbus. Tik tada aplankys pats tikriausias pasąmonės blyksnis, kad neprotingai pataikaujant taip mylimam skrandžiui, parodysime vien nemeilę savo vidui, artimiesiems, aplinkiniams.



Taip, pasakytų, pesimistai, kai nelikę jokių malonumų, pasimėgavimo šalia, sunku atsilaikyti bent tam nekaltam smaguriavimui tarsi ramybės atgavimui… Bet vėl, įjunkime sąmoningumo stabdžius, ar iš tiesų tokios pagarbos ir meilės nusipelnė mūsų kūnas, kas bus po to, kai begėdiškai viršysime cukraus normas, kai svarstyklės kas dieną nevaldomai kurs komedijų scenarijus ir būsime panašūs į „cukrinius runkelius“.

Ko gero, peršasi viena vienintelė išvada, kuri įtikins, viską derinkime, balansuokime su protu, sąmoningai, neskubėdami, niekur nieko neperspausdami, tik tada pajusime įprotį protingai valgyti, matant ką valgai, kiek valgai kada valgai, kiek judi, kiek miegi ir su kuo…:)  Nevargins pastovus kamuojantis klausimas apie kalorijas ar per šventes, ar kas dieną, kaip pavyktų sulieknėti ir virsti taip visų geidžiama gulbele ar dailiu lapinu… Būkime protingi, sąmoningi ir mylėkime vieni kitus ir tada su palengvėjimu sušuksime: „Čiau, kalorijos! Aš laisvas!“

8 mažiausiai angliavandenių turintys vaisiai ir uogos, gali labai padėti metantiems svorį

24-09-2015

8-vaisia-ir-uogos

1. AVOKADAS:
Iš viso angliavandenių: 1/2 vaisiai, 5.88 g
Ląstelienos: 4,6 g
Gryni angliavandeniai: 1,28 g

2. CARAMBOLA:
Iš viso angliavandenių: 1 puodelis, 7.27 g
Ląstelienos: 3 g
Gryni angliavandeniai: 4.27 g

3. GERVUOGĖS:
Iš viso angliavandenių: 1 puodelis, 13.84 g
Ląstelienos: 7,6 g
Gryni angliavandeniai: 6.26 g

4. AVIETĖS:
Iš viso angliavandenių: 1 puodelis, 14.69 g
Ląstelienos: 8 gramai
Gryni angliavandeniai: 6,69 g


5. BRAŠKĖS:
Iš viso angliavandenių: 1 puodelis, puselės, 11.67 gramų
Ląstelienos: 3 g
Gryni angliavandeniai: 8.67 g

6. ARBŪZAS:
Iš viso angliavandenių: 1 puodelis, kubeliais, 11.63 g
Ląstelienos: 0,6 g
Gryni angliavandeniai: 11.03 g

7. PERSIKAI:
Iš viso angliavandenių: 1 puodelis, 14.69 g
Ląstelienos: 2,3 g
Gryni angliavandeniai: 12.39 g

8. MELIONAS:
Iš viso angliavandenių: 1 puodelis, 14.44 angliavandeniai
Ląstelienos: 1,6 g
Gryni angliavandeniai: 12.84 g

Braškių sezonas atidarytas

17-06-2015


Mes, lietuviai, gerai žinome kas yra „braškių sezonas“. Jis prasideda gegužės pabaigoje ir baigiasi birželio pabaigoje arba liepos pradžioje. Viskas priklauso nuo to, kur auginamos braškės.

2048x1343_klubnika-tarelkaBraškės nuo kitų uogų skiriasi tuo, jog šios raudonos uogos anksti subręsta ir išsiskiria savo skonio bei aromato savybėmis. Be to, braškės greitai duoda derlių ir jas lengva dauginti.

Aromatingų braškių nauda neginčijama. Maža, kvapni uoga gali įveikti įvairių žarnyno infekcijų sukėlėjus, o taip pat pneumokokus, stafilokokus ir net gripo virusą.  Dėl to, kad braškės turi teigiamos įtakos jodo apykaitos procesams, jas patariama vartoti sergant skydliaukės ligomis. Dar vienas neginčijamas pliusas – viena iš organinių rūgščių, kuri randama braškių uogose, gali neutralizuoti vėžinius pokyčius, susijusius su rūkymu. Gydant kai kurias ligas, sėkmingai yra vartojami braškių uogų ir lapų antpilai. Be to, braškės puikiai susidoroja su organizmo vitaminų stoka.

Braškės turi daugiau kaip 50 flavonoidų – aromatinių medžiagų, galinčių išlaisvinti jus nuo nuobodulio, liūdesio ir depresijos, nes šiose uogose yra džiaugsmo hormono serotonino, gerinančio nuotaiką ir atnaujinančio jausmus. 500 g braškių per parą įeina į privalomą karalių ir kosmonautų maisto racioną.

Viena iš pačių greičiausių dietų yra būtent braškių dieta. Iš tiesų, mažai kuri dieta leidžia viso labo per 4 dienas atsikratyti net iki 3 kg nereikalingo svorio. Paprastai šios dietos pradedama laikytis vos tik pasirodo šviežios braškių uogos.

Kasdienei braškių dietai prireiks 4 stiklinių braškių (0,8 kg). Nors braškės laikomos vienomis iš pačių skaniausių uogų, cukraus kiekis (angliavandeniai) jose yra minimalus, palyginus su kitomis uogomis (mažiau cukraus turi tik spanguolės ir šaltalankiai). Todėl braškių dieta yra tokia efektyvi ir naudinga.

Prasideda vasaros gėrybių sezonas

30-05-2015

Prasidedanti vasara – tai puikus metas gerinti imunitetą ir bendrai pagerinti organizmo būklę. Juk būtent nuo birželio atsiranda įvairių uogų, vaisių ir daržovių, kurie turtingi vitaminų ir naudingų medžiagų.

2209_25Todėl vasaros sezono metu dietologai rekomenduoja šiuos produktus aktyviai įtraukti į savo maisto racioną. Be to, šiuo laikotarpiu negalima pamiršti ląstelienos, kurios yra ne tik sezoninėse daržovėse ir vaisiuose, bet ir pupelėse, grūdinėse kultūrose ir riešutuose. Ląsteliena padės normalizuoti organizmo virškinimo sistemos procesus ir tuo pačiu apsaugos nuo antsvorio.

Taip pat birželio mėnesį būtina pakeisti gėrimo režimą, padidinant išgertų skysčių kiekį net du kartus.

O štai keletas vasaros daržovių, kurios ne tik aprūpins vitaminais bei mikroelementais, bet ir neleis atsirasti antsvoriui.

Žiediniai kopūstai. Šių daržovių kaloringumas tiesiogiai priklauso nuo jų paruošimo būdo. Tai reikia žinoti dietos besilaikantiems žmonėms. Šią daržovę verda, kepa, troškina, verda ant garų, o taip pat žiedinių kopūstų dedama ir į kitus patiekalus.

Ridikėliai. Šiose vasaros pradžios daržovėse gausu kalio, kalcio, fosforo, geležies, magnio, B grupės vitaminų, taip pat vitaminų C ir PP. Be to, ridikėliuose yra riboflavino, tiamino ir nikotininės rūgšties.


Ridikėliai pasižymi mažu kaloringumu, kas leidžia šias daržoves vartoti net ir esant antsvoriui.

Patisonai. Patys skaniausi ir naudingiausi yra jauni patisonai. Juose yra kalio, kalcio, fosforo, geležies, vario, molibdeno, cinko ir kitų naudingų medžiagų. Be to, patisonai turi B grupės vitaminų, taip pat vitamino E. O geltonos spalvos daržovėse be viso kito yra dar ir askorbo rūgšties bei karotino.

Patisonai – tai žemo kaloringumo dietinės daržovės, kurios be viso kito gerina medžiagų apykaitą, užkerta kelią širdies ir kraujagyslių sistemos, kepenų ir inkstų ligoms, taip pat hipertenzijai ir mažakraujystei.

Agurkai. Šiose daržovėse yra vitamino C, B grupės vitaminų, taip pat karotino, folinės rūgšties, fosforo, kalio, geležies, magnio, chloro, natrio, cinko, vario ir kitų mineralinių medžiagų.

Žinoma, jog agurkų vartojimas maiste sumažina patinimus, numuša aukštą kraujospūdį, padeda numesti antsvorį dėl lengvo vidurius laisvinamojo poveikio.

Švieži krapai. Šių daržovių lapuose yra vitaminų A, B, C, PP, o taip pat askorbo rūgšties, tiamino, riboflavino, karotino, fosforo, geležies, kalio, kalcio ir kitų naudingų mineralinių druskų.

Be to, krapai pasižymi mažu kaloringumu ir puikiu skoniu, kurių dėka šeimininkės juos dažnai deda į žuvies ir mėsos patiekalus, padažus ir sriubas.

Piknikas gurmanams ir lieknėjantiems

18-05-2015

Tradicinis piknikas gamtoje dažniausiai asocijuojasi su dideliu kiekiu skanaus, tačiau ne visuomet naudingo maisto.

piknikPagrindiniu pikniko atributu laikomas sultingas mėsos šašlykas, tačiau šis maisto produktas ne tik kenkia figūrai, bet ir sveikatai. Onkologų tyrimai parodė, jog dažnai vartojama perkepinta mėsa su apetitiškai atrodančia traškia odele sukelia virškinimo organų vėžį.  Šašlykas taip pat dažnai tampa lėtinių skrandžio ir žarnyno ligų paūmėjimo priežastimi.

Naudingai sveikatai ir figūrai pikniką praleisti padės originalūs lengvų ir skanių patiekalų receptai: pakeitus riebią mėsą žuvimi, o aštrius padažus lengvais salotų užpilais, pavyks ne tik išvengti nepageidaujamų kilogramų, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata.

Užkandžiai

Paprastas, naudingas ir skanus pikniko patiekalas – baklažanų suktinukai su riešutais. Šiam patiekalui pagaminti prireiks baklažanų, kalendros, česnako, smulkintų riešutų (graikinių riešutų, migdolų), natūralaus jogurto. Baklažanus reikia supjaustyti plonomis plokštelėmis. Prie smulkintų riešutų pridėkite česnako ir kalendros (ar kokio kito žalumyno), sumaišykite, pridėkite jogurto ir pasūdykite pagal skonį. Tada ant baklažano plokštelės užtepkite riešutų įdaro ir suvyniokite į suktinuką, sutvirtindami mediniu dantų krapštuku. Po to suktinukus apkepinkite grilyje.


Antrasis patiekalas

Žuvies šašlykas kur kas labiau dietinis patiekalas, negu kepta mėsa. Žuvis, skirtingai nuo mėsos, marinuojama ir kepama labai greitai, o paruoštas patiekalas gaunasi labai švelnus, ir pagal skonines savybes gali nustebinti ne vieną gurmaną.

Norint paruošti vieną iš pačių populiariausių marinatų žuviai, jums prireiks: 1 citrinos, 2-3 valgomųjų šaukštų alyvuogių aliejaus, taip pat rozmarino, kmynų arba kalendros, šviežiai maltų pipirų, druskos pagal skonį. Į paruoštą marinatą įdėkite nuvalytą ir nuplautą žuvį. Žuviai užmarinuoti pakaks 15-20 minučių. Marinuotą žuvį padėkite ant grotelių ir kepkite virš anglių, periodiškai vartydami 8-10 minučių kol gražiai apskrus. Patiekti tokį žuvies šašlyką rekomenduojama su salotomis, žalumynais arba daržovėmis prie baltojo vyno.

Desertas

Gamtoje galima pagaminti ir naudingą desertą. Pikniką papildys vaisių salotos su medaus-mėtų padažu, kuriam paruošti prireiks kelių šaukštelių šviežių mėtų, laimo, apelsinų, medaus, kivių, obuolių ir bet kokių kitų vaisių. Kad paruošti padažą vaisių salotoms, reikės kartu sumaišyti mėtas, laimo sultis, apelsinų sultis ir medų.

Pagrindinės mitybos pavasarį taisyklės

30-04-2015

Kasdien vis labiau mus džiugina saulėti orai, gerą nuotaiką dovanoja pavasario šiluma ir šiltas vėjelis, kuris švelniai kedena plaukus… Tačiau pavasaris mūsų organizmui – ne tik džiaugsmas, bet ir nusilpimo bei vitaminų stokos laikotarpis. Vitaminų stoka – tai ne liga, kurią reikėtų pamiršti, tai būklė, kurią būtinai reikia gydyti.

20120502194530188322Žiemos metu mes taip pat perkame ir valgome daržoves bei vaisius. Tačiau jie, prieš patekdami ant mūsų stalo, ilgą laiką yra transportuojami, saugomi, apdorojami specialiomis cheminėmis priemonėmis. Dėl to  yra prarandama didelė dalis vaisių ir daržovių naudingų savybių kartu su vitaminais ir mikroelementais.

Maitinimasis konservuotu, rafinuotu ir apdorotu maistu taip pat neigiamai veikia naudingas maisto savybes. Kam iš mūsų nepažįstami trapūs  ir lūžinėjantys nagai, slenkantys šiurkštūs plaukai, pleiskanojanti ir niežtinti sausa oda? Tai pirmieji vitaminų stokos požymiai.

Taigi, kokie produktai yra labiausiai naudingi pavasarį? Ir kaip turėtume maitintis, kad šiuo metų laiku būtume sveiki?

Tai yra daiginti grūdai, termiškai neapdoroti vaisiai ir daržovės, žuvies kepenys. Labai daug vitaminų ir mikroelementų yra pienėse, dilgėlėse, agurkų lapuose, varnalėšose – juos galima vartoti maistui ne tik vasarą, bet ir pasūdyti arba džiovinti ruošiant natūralių vitaminų atsargas žiemai.

Maistą termiškai apdorojant jame išlieka tik vitaminai A, D ir E. Visi kiti vitaminai tokiame maiste žūva. Išimtis yra tik avietės: jų naudingosios savybės išlieka net ir termiškai jas apdorojant, nes jų yra labai daug.

Atskirai reikėtų paminėti vitaminus, kurie rekomenduojami žmonėms, turintiems antsvorį: B grupės vitaminai, taip pat vitaminai C ir PP greitina medžiagų apykaitą ir padeda mažinti svorį. Visuomet prisiminkite, jog mūsų sveikata net 70 proc. priklauso nuo mitybos ir teisingo gyvenimo būdo!

Teisinga mityba žiemą

12-01-2015

Prasidėjus žiemos sezonui, organizmas pereina į energiją taupantį režimą ir pradeda gyventi kitomis sąlygomis. Žiemą sutrumpėja diena, sumažėja saulės šviesos, todėl sulėtėja organizmo medžiagų apykaita ir sumažėja serotonino, atsakingo už gerą nuotaiką, gamyba. Todėl nenuostabu, kad šiuo laiku sumažėja bendras judrumas ir darbingumas. Tačiau ekspertai įsitikinę, jog teisingai maitinantis ir suteikiant organizmui reikalingo „žieminio“ kuro, po poros savaičių organizmas sėkmingai prisitaikys prie žiemos ritmo, o jūs puikiai jausitės.

maistasTaigi, būtina pertvarkyti savo kasdienį maisto racioną ir laikytis kai kurių „žieminių“ mitybos taisyklių. Pirmiausia reikia padidinti kalorijų kiekį, vartojant daugiau kalorijų turintį maistą. Žiemą reikėtų vartoti „sunkių baltymų“ turintį maistą – mėsą, žuvį, paukštieną. Jeigu tokio maisto organizmui nepakanka, tada sutrinka imuninė sistema. Todėl du tris kartus per savaitę būtina valgyti žuvį, veršieną ir vištieną.

Meniu būtinai turi būti ir didelis kiekis taip vadinamų sezoninių daržovių: kopūstai, brokoliai, pastarnokai, topinambai, burokėliai, ropės, morkos, svogūnai, bulvės. Šiuo metu minėtos daržovės yra pasiekusios savo vitamininio aktyvumo piką, todėl yra labai naudingos organizmui.

Nereikėtų be saiko valgyti sintetinių egzotiškų vaisių ir „parafininių“ obuolių, kuriuose nėra praktiškai jokių naudingų medžiagų. Dietologai žiemą pataria valgyti daugiau citrusinių vaisių, kuriuose yra daug vitamino C. Būtent šis vitaminas stoja į kovą su virusinėmis infekcijomis, plintančiomis šaltu oru.

Vitaminų trūkumą žiemą labai padės papildyti šaldytos uogos. Taip pat teisingai maitinantis nereikėtų pamiršti ir žalumynų bei salotų, kurie pasitarnaus kaip puikus fitoncidų (antimikrobinių medžiagų) šaltinis.


Vasarą žmogui reikia daugiau skysčių negu žiemą. Tačiau tai nereiškia, jog žiemą reikia mažiau gerti. Bendras suvartojamų skysčių kiekis turi būti ne mažiau kaip pusantro litro per dieną, o iš šio kiekio vienas litras turi atitekti švariam geriamam vandeniui. Likę skysčiai – tai karštos arbatos, kompotai, sriubos.

Žiemą negalima maitintis sausu maistu, šaltais patiekalais ir gerti vien šaltus gėrimus. Maistas turi būti tik šiltas arba karštas.

Maitintis žiemą reikia dažnai ir įvairiai. Tai yra pagrindinis teisingos mitybos principas, kuris ir žiemą nepraranda savo aktualumo. Kas rytą keiskite košes, spauskite šviežių vaisių sultis, valgykite skirtingų rūšių duoną. Tokiu būdu organizmas gaus reikalingą kiekį būtinų naudingų medžiagų ir sėkmingai kovos su šalčiu, depresija ir virusinėmis ligomis.

Švenčių rykštė – persivalgymas

22-12-2014

Mes visi mėgstame skaniai pavalgyti, juk maistas – vienas iš gyvenimo malonumų. Ir visi gerai žinome, kad per šventes šis malonumas pasiekia kulminaciją dažnai nepraeidamas be pėdsakų. Tad kaip nustoti persivalgyti per šventes? Kaip išlaikyti sveiką svorį ir palaikyti gerą savijautą, mėgaujantis skaniu maistu ir gera kompanija prie švenčių stalo?

Užstalės malonumus reikia pradėti nuo šviežių vaisių ir daržovių, vengiant patiekalų su užpildais ir padažais. Suvalgius kelių rūšių daržovių, skrandis prisipildys vandens ir ląstelienos. Pastaroji padeda geram virškinimui ir suteikia pilnumo jausmą. Tada galima pabandyti ko nors kaloringesnio, tik nedaug. Raktinis žodis – nedaug!

Valgyti reikia lėtai, kruopščiai sukramtant kiekvieną kąsnelį. Tada mūsų organizmas laiku gaus signalą apie sotumo jausmą, o ne tada, kai būsime gerokai persivalgę. Laikas nuo sotumo jausmo ir perspėjimo apie jį trunka 20-30 minučių, o kai kada ir ilgiau.

Nepraleiskite sotumo momento! Jis ateina natūraliai, kai valgydami nuleidžiame stalo įrankius ir padarome nevalingą pauzę. Ar pastebėjote tai? Blogiausia, kad dauguma žmonių po šios pauzės tęsia valgymą, nors tai yra natūralus smegenų signalas, perspėjantis apie tai, jog organizmas gavo pakankamai maisto. Ilgainiui formuojasi įprotis persivalgyti, o natūralus organizmo signalas, perspėjantis apie sotumą, skamba vis tyliau, nes jau įpratome jį ignoruoti.


Kontroliuokite maisto porcijas. Sveikos mitybos paslaptis yra ne atsisakyti vieno ar kito produkto, o kontroliuoti suvalgomo maisto kiekį. Specialistų rekomenduojamos „teisingos“ pietų arba vakarienės porcijos: išmaniojo telefono dydžio mėsos patiekalas, kompiuterio pelės dydžio angliavandenių garnyras (ryžiai, bulvės, makaronai ir pan.) ir mėsos bei garnyro apimties daržovių porcija.

Neužsibrėžti tikslo pabandyti viską. Maistas pagal savo skonį toks pats buvo vakar, yra šiandien ir bus rytoj. Todėl kontroliuodami save pasakykite: aš galiu tai suvalgyti bet kurią dieną, jei tik to panorėsiu, nebūtinai tai turiu padaryti šiandien.

Kaip išgyventi ilgai trunkančias šventes ir pajusti iš to malonumą? Reikia laikytis sveiko gyvenimo būdo net ir per šventes. Ir tomis dienomis neatimkime iš savęs judėjimo, sporto, dienos šviesos, gryno oro, visaverčio miego malonumų. Jeigu visa tai pasikeis šventiniu sėdėjimu už stalo ir nuolatiniu užkandžiavimu, tokiu atveju nereikalingo svorio rinkinys taps faktiškai neišvengiamas. Todėl kontroliuokite situaciją!

Žiemos vaisiai: pliusai ir minusai

11-12-2014

Prasidėjus žiemai, su pirmaisiais šalčiais subręsta vaisiai, kuriuos galima drąsiai vadinti tikromis vitaminų bombomis, kurias teisingai vartojant, žiemą organizmas išgyvens be didesnių praradimų.

Jeigu anksčiau žiemos vaisių ir uogų sąrašas apsiribodavo mandarinais, spanguolėmis, persimonais ir granatais, tai pastaruoju metu parduotuvių lentynose galima rasti ir egzotiškų feichojos vaisių. Beje, visi vitaminais praturtinti žiemos vaisiai turi savo pliusų ir minusų, apie kuriuos reikėtų žinoti.

Persimonai

Pliusai:


• Persimonai turi daug jodo. Todėl juos vartojant galima apsisaugoti nuo skydliaukės ligų.
• Oranžinė spalva nurodo, jog vaisiuose yra didelė koncentracija beta karotino – medžiagos, kuri organizme kovoja su laisvaisiais radikalais ir sulėtina senėjimą.
• Persimonuose yra kalio, kuris palaiko širdies raumens darbą, geležies, kuri apsaugo nuo mažakraujystės, vitaminų C, R (tonizuoja kraujagysles) ir magnio, kuris sumažina akmenų susidarymą inkstuose.
• Persimonai turtingi pektinu, kuris stimuliuoja virškinimo sistemą, absorbuoja tulžies rūgštis ir cholesterolį. Šis vaisius naudingas esant virškinimo sutrikimams.
• Persimonų sultys pasižymi baktericidinėmis savybėmis, padeda apsinuodijus ir sergant skrandžio bei žarnyno ligomis.

Minusai:

• Persimonai greitai pūva. Tamsios dėmelės ant vaisiaus – sugedimo požymis.
• Dėl cukraus pertekliaus persimonų geriau nevartoti diabetikams ir tiems, kurie yra nutukę.
• Persivalgius persimonų gali prasidėti žarnų nepraeinamumas.

Mandarinai

Pliusai:

• Šiuose žiemos vaisiuose gausu vitamino C, kuris mandarinuose išlieka net ilgiau juos laikant.
• Dar du mandarinuose esantys naudingi vitaminai – D (apsaugo nuo rachito) ir К (palaiko kraujagyslių elastingumą).
• Mandarinuose yra ir sinefrino – „riebalų degintojo“ ir gleivių tirpiklio. Sergant bronchitu ir astma rytais verta išgerti stiklinę mandarinų sulčių – tai padeda apvalyti plaučius ir bronchus nuo susikaupusių gleivių.
• Dėl didelės aminorūgščių koncentracijos mandarinai puikiai tinka nuo pabrinkimų.

Minusai:

• Dėl didelio rūgščių kiekio, kas dirgina skrandžio gleivinę, žarnyną ir inkstus, mandarinų nerekomenduojama vartoti sergant kepenų, tulžies pūslės uždegimu, plonosios žarnos arba skrandžio uždegimu, kai yra padidėjęs rūgštingumas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa.

Granatai

Pliusai:

• В, РР, С grupės vitaminai, vitaminas А (karotinas), kurių gausiu granatų vaisiuose, dalyvauja organizmo apykaitos ir baltymų sintezės procesuose, normalizuoja riebalų ir angliavandenių apykaitą. Folinė rūgštis dalyvauja kraujodaroje, pektino medžiagos – taninai – naudingi sergant uždegiminėmis virškinamojo trakto ligomis.
• Granatas mažina karščiavimą, normalizuoja kraujospūdį, slopina kosulį ir nuskausmina.
• Granatų sultys – stipriausias antioksidantas. Jos pasižymi šlapimą varančiu, tulžies išsiskyrimą didinančiu poveikiu. Taip pat turi priešuždegiminių, antiseptinių ir nuskausminamųjų savybių, gerina virškinimą ir sustiprina jį sutrikimų metu.
• Svarbiausias granatų pliusas – sugebėjimas padidinti hemoglobino kiekį kraujyje, sustiprinti imunitetą ir pagerinti apetitą.

Minusai:

• Granatų sulčių negalima gerti sergant skrandžio uždegimu ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige.
• Granatai gali sukelti vidurių užkietėjimą, todėl jų sultis geriau praskiesti morkų, burokėlių sultimis arba virintu vandeniu 1×3.
• Atsargiai granatus reikia vartoti žmonėms, turintiems jautrius dantis – granatų sultys ėda suplonėjusį dantų emalį.
• Padauginus granatų žievės nuovirų ir užpilų gali pradėti svaigti galva, atsirasti bendras silpnumas, pykinimas, vėmimas, traukuliai ir regos sutrikimai.

Sveika mityba rudenį: kokius produktus pasirinkti

17-11-2014

Dietologai žino, kokie maisto produktai labiau padeda organizmui išlikti aktyviam, kai prasideda rudens darganos.  Mūsų organizmui rudenį  labai naudingas pienas ir jo produktai, taip pat įvairios daržovės – žalios arba apdorotos. Reikėtų nepamiršti ir tokių daržovių, kurios apdovanotos savybe apsaugoti organizmą nuo sezoninio peršalimo – česnako ir svogūno. Šie produktai  dar gali aprūpinti organizmą ir trūkstamais mikroelementais bei vitaminais.

Iš tiesų rudenį kur kas dažniau nei vasarą apetitas mums primena apie save. Todėl nereikėtų kęsti alkio vis ko nors  lengvai užkandant. Tiesiog reikėtų suvalgyti nedaug riebesnio maisto. Pasirinkite riebią jūrų žuvį, sviestą ir aliejų panaudokite gamindami įvairius karštus patiekalus.


Iš kur atsiranda alkio jausmas? Organizmas išnaudoja kalorijas ir tada pradeda naudoti nuosavus resursus. Šiuo atveju kaip tik ir vyksta lieknėjimo procesas. Dietų šalininkus tai iš tiesų džiugina, tačiau ir jie sunkiai gali atsispirti norui ką nors užkąsti. Tokiu atveju į pagalbą gali ateiti šiltos daržovių sriubos be miltinių užkandžių (duonos, batono). Atminkite: šiltos sriubos virškinimui organizmas sunaudoja daugiau energijos negu karšto patiekalo virškinimui. Vadinasi, ir tikimybė priaugti svorio yra mažesnė. Tokiu būdu ir numalšinsite alkį, ir nepriaugsite nereikalingų kilogramų.

Kaip nekeista, rudenį mūsų organizmui ypač naudingos bulvės. Ir nereikalingi kilogramai pradeda augti ne nuo vartojamų bulvių, o nuo to, kokius patiekalus gaminame prie bulvių. Bulvių košė su riebiu padažu ir kotletu – tikra bomba talijai. Todėl kartu su bulvėmis geriau valgyti kitas daržoves ir varškę. Dietologų įsitikinimu, tai kur kas labiau suderinami maisto produktai.

Rudenį taip pat labai naudingi žali, rauginti ir termiškai apdoroti kopūstai. Juose yra nedaug kalorijų, tačiau pakankamai vitaminų. Be to, susidoroti su alkio jausmu padeda ir švieži vaisiai bei daržovės. Kai išalkstate, suvalgykite saldžią morką. Įsitikinsite, jog ši daržovė puikiai numalšins apetitą, aprūpins organizmą vitaminais ir ląsteliena, kuri padės laiku apsivalyti žarnynui.

Rudenį galima pajusti sezoninės depresijos simptomus. Tačiau tokioje būklėje nereikėtų iš karto pulti prie šokolado. Kai labai norisi ko nors saldaus, geriau pasirinkite saldžius šviežius vaisius. Tam puikiausiai tiks rudenį parduotuvių lentynose besipuikuojantys saldūs oranžiniai persimonai.

Rudens vaisių aistra

27-10-2014

Visą savo temperamento jėgą ir subrendusią rudens aistrą gamta mums dovanoja kai kuriuose vaisiuose. Populiariausius ir labiausiai mėgstamus rudenį galime rasti ir savo vaisių pintinėje.

Osennie_fruktyMeilės vaisius. Prinokęs obuolys įkūnija jaunystę ir sveikatą. Įprask per dieną suvalgyti po keletą sultingų šių rudens vaisių – juose yra praktiškai visų mums reikalingų vitaminų ir mikroelementų.  Be to, obuolyje yra pektino, kuris nors ir nevirškinamas, tačiau puikiai pašalina iš virškinamojo trakto visas įmanomas „šiukšles“: toksinus, sunkiuosius metalus, radionuklidus. Odai ir dantų emaliui yra naudingos obuolių rūgštys, kurios kartu su taninais palankiai veikia žarnyno mikroflorą.


Dievų maistas. Būtent taip Kinijoje vadinami persimonai, iš kur ir kilę šie nuostabūs vaisiai. O kiniečiai jau nuo seno viską žinojo apie sveikatą ir harmoniją, todėl aprūpindavo savo nusilpusius imperatorius gydomaisiais ryškiai oranžiniais vaisiais. Iš pietų kilęs persimonas naudingas širdžiai, o kovoje su organizmo šlakais šis vaisius lenkia net obuolį. Be to, persimonas turi daugiau maistinių skaidulų, daug beta-karotino, kuris yra galingas antioksidantas ir kovoja su laisvaisiais radikalais. O jeigu jūs esate darboholikas, be persimono tikrai neapsieisite: šis saulės vaisius ramina nervų sistemą ir žymiai padidina darbingumą. Tik rinktis reikėtų jau prinokusius ir saldžius vaisius.

Vynas ir medus. Neabejotinas rudens stalo karalius – vynuogės. Vitaminas A, taip pat B, C, E, P grupės vitaminai, mineralinės druskos, vaisinės rūgštys, fosforas, kais, kalcis, magnis, manganas, geležis, jodas – štai toli gražu nepilnas sąrašas visų medžiagų, kurios yra šiose stebuklingose uogose. Būtent dėl jų vynuogės laikomos tikru energetiniu kokteiliu, suteikiančiu organizmui jėgų ir grožio. Taip, būtent grožio, ir tai tikrai nėra perdėta. Mat vynuogėse yra vitaminu E pratutintų polifenolių, kurie atsakingi  už odos būklę ir vykdo pagrindinę kovą su jos senėjimu. Vynuogės taip pat naudojamos norint atsikratyti celiulito, galūnių patinimo, gydant ultravioletinius nudegimus ir venų varikozę. Polinesočiosios rūgštys, esančios vynuogių aliejuje, tirpdo cholesterolio plokšteles, esančias ant kraujagyslių sienelių, tokiu būdu gelbėdamos mus nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Patys naudingiausi rudens produktai

17-09-2014

Rodos dar visai neseniai atsisveikinome su vasara, o jau greitai sulauksime ir žiemos. Tai reiškia, jog šiuo laikotarpiu savo organizmą turime kaip galima daugiau aprūpinti vitaminais ir mikroelementais. Ruduo turtingas vaisiais ir daržovėmis – tais energijos šaltiniais, kurie prisotins jūsų organizmą energija visai žiemai. Svarbiausia nieko nepraleisti!

file1552584_2cd6644d1.    Moliūgai – nugalėtojai tarp daržovių pagal geležies kiekį. Šios spalvingos daržovės turi B, C, E, D, PP grupės vitaminų, o taip pat ir itin reto vitamino T, kuris turi įtakos organizmo apykaitos procesams. Moliūgas pektinų dėka iš organizmo pašalina toksinus, cholesterolio likučius ir šlakus.

2.    Obuoliai – puikūs vaisiai, padedantys kovoti su rudens periodo šalutiniu poveikiu – silpnumu, mažakraujyste, širdies ir kraujagyslių ligomis. Obuoliai pagyvina odą ir padeda virškinimo procesui, o taip pat gerina regėjimą.

3.    Burokėliai – daržovės, kurios praturtintos ląsteliena, vitaminu C, magniu, geležimi, variu ir fosforu. Burokėliai turi labai mažai kalorijų, nežiūrint į tai, kad jų šaknyse yra nemažai angliavandenių, kurie aprūpina organizmą energija ir suteikia daugiau ištvermės.

4.    Morkos – pagrindinis karotino šaltinis. Morkos valo kraują, iš organizmo pašalina toksinus ir kenksmingas medžiagas, normalizuoja medžiagų apykaitą, didina visų vidaus organų aktyvumą.


5.    Vynuogės – galingas antioksidantas. Vynuogės padeda kovoti su migrena, vynuogių sultys – tai gamtinis energijos šaltinis, kuris žaibiškai aprūpina organizmą energija.

6.    Slyvos – puikus vaistas nuo aukšto kraujospūdžio ligos. Šis vaisius gerina galvos smegenų kraujotaką ir sumažina galvos skausmų riziką. Taip pat slyvos pašalina cholesterolį ir padeda kovoti su stresu.

7.    Grybai – baltymų kiekio lyderiai. Jie padeda išvengti aterosklerozės ir užkerta kelią cholesterolio kaupimuisi kraujagyslių sienelėse. Grybai taip pat padeda suskaidyti riebalus.

8.    Avietės – organinių rūgščių, vitaminų ir eterinių aliejų lobynas. Šios uogos stiprina kapiliarus ir puikiai kovoja su peršalimo ligomis.

9.    Kriaušės – natūralus energijos šaltinis. Jos padeda kovoti su nuovargiu ir depresija. Kriaušės turi didelį kiekį biologiškai aktyvių medžiagų.

10.    Kopūstai – daržovės, turinčios didelį kiekį augalinių baltymų ir vitaminų. Kopūstuose esanti ląsteliena padeda pašalinti iš organizmo šlakus ir cholesterolį. Rauginti kopūstai – pats geriausias vitamino C šaltinis.

Prastas oras – dar ne priežastis liūdėti. Tuo tarpu rudens vaisiai ir daržovės – geriausia priemonė kovoje su rudens nuovargiu ir bloga nuotaika. Įtraukite į savo maisto racioną sezoninius produktus ir iki kito sezono jūs praturtinsite savo organizmą reikalingu kiekiu vitaminų ir mikroelementų.

Moksleivių sveika mityba

06-09-2014

Norint sudaryti visavertį moksleivio mitybos racioną, reikia atsižvelgti į specifinius vaiko organizmo poreikius. Juk mokymo programų įsisavinimas iš vaikų reikalauja aukšto protinio aktyvumo.

Po truputį žinias įsisavinantis mažas žmogus ne tik nelengvai darbuojasi mokydamasis, bet tuo pačiu metu jo organizmas auga ir vystosi, todėl ji turi visaverčiai maitintis. Pirmaklasiams neįprastai įtempta protinė veikla yra susijusi su žymiu energijos išeikvojimu.

pravil-noe-pitanie-shkol-nikovAugančiam organizmui būtini pieno produktai, kurie yra kalcio ir baltymų šaltinis: pienas, varškė, sūris, kefyras ir pan.  Kalcio ir fosforo stoką vaiko organizme padės papildyti žuvies patiekalai. Vietoj garnyro geriau pateikti ne virtas bulves ar makaronus, o garuose virtas daržoves (kopūstus, svogūnus, morkas, šparagines pupeles, česnaką). Per dieną moksleiviai turi išgerti ne mažiau 1-1,5 litro skysčių, tačiau gėrimai turi būti negazuoti, geriau jei tai bus vaisių ar daržovių sultys.

Toli gražu ne visi žino, kokie pusryčiai yra vertingesni moksleiviams. Be saldžios arbatos, uogienės ir konditerinių gaminių iš ryto vaikai turėtų valgyti duonos  produktus, košes (avižinių dribsnių košė užsirekomendavo geriausiai), makaronus, šviežius vaisius (geriausia obuolius, kuriuose gausu ląstelienos ir pektino) ir daržoves. Tai yra sudėtiniai angliavandeniai, kurių atsargos būtinos vaikams.


Kitas pagal reikšmingumą maisto komponentas, būtinas moksleivių energetinių sąnaudų poreikiams patenkinti, yra riebalai. Jiems tenka 20-30 proc. kiekio nuo bendrų vaikų energijos sąnaudų per parą.

Moksleivio mitybos racione būtinai turi būti pakankamai ląstelienos – medžiagos, kurios gausu vaisių ir daržovių  stiebuose, lapuose ir vaisiuose. Ląsteliena yra būtina normaliam virškinimo darbui.

Baltymai – tai pagrindinė medžiaga, kuri naudojama vaiko organizmo audinių ir organų vystymuisi. Baltymai nuo riebalų skiriasi tuo, jog turi azoto, todėl baltymų negalima pakeisti jokiomis kitomis medžiagomis.

7-11 metų moksleiviai per parą turi gauti 70-80 g baltymų, arba 2,5-3 g 1 kilogramo kūno svorio, o 12-17 metų moksleiviai –  90-100 g, arba 2 -2,5 g 1 kg kūno svorio.

Vaikų mityboje reikšmingos kokybinės baltymų savybės. Vaiko organizmo poreikius labiau atitinka pieno baltymai,  kaip ir visi kiti pieno komponentai. Atsižvelgiant į tai, pienas yra būtinas vaikų mityboje kaip nepakeičiamas produktas. Mokyklinio amžiaus vaikams pieno paros norma yra 500 ml. Turėkite omenyje, jog 100 g pieno atitinka 12 g sauso pieno miltelių arba 25 g rauginto pieno.

Išsamiai apie riebalus

23-10-2013

Riebalai – tai organinės medžiagos, kurių  pagrindinė paskirtis yra organizmo aprūpinimas energija. Yra žinoma, jog riebalų molekulės turi daugiau energijos, negu angliavandenių molekulės. Taigi, 1 g riebalų sudegant (oksiduojantis) iki galutinių produktų – vandens ir anglies dvideginio, išsiskiria 2 kartus daugiau energijos, negu oksiduojantis tam pačiam kiekiui angliavandenių. Riebalai yra energijos akumuliatoriai, tačiau jie sudega angliavandenių liepsnoje. Kitaip tariant, tam, kad riebalai išlaisvintų energiją, būtinas pakankamas kiekis angliavandenių ir deguonies.

x_33418159Gerai žinoma, jog ilgalaikį badavimą  lengviau pakelia žmonės, turintys storą riebalinį sluoksnį. Riebalų kaip plastiškos medžiagos vaidmuo yra didžiulis išsaugant šilumos homeostazę. T. y.  poodinis riebalinis ląstelynas saugo šilumą, neleisdamas jai išsisklaidyti (riebalai – blogas šilumos laidininkas).

Riebalinis audinys, būdamas purus ir minkštas, apgaubia trapius organus, saugodamas juos nuo mechaninių sutrenkimų ir traumų. Organizme riebalai įeina į įvairių organų sudėtį ir užpildo erdvę tarp jų.

Liaudies medicinoje žinomi atvejai, jog žmonės, kurie vartojo sunkiai besilydančius riebalus (barsuko, šuns lašiniai), išsigydė kai kurias plaučių ligas (pvz., plaučių tuberkuliozę). Tačiau per gausus gyvulinių riebalų (sviesto, kiaulienos taukų) vartojimas skatina aterosklerozės vystymąsi, plaučių ventiliacijos sumažėjimą, dėl ko susergama peršalimo ligomis.

Riebalai, juos vartojant nedideliais kiekiais, yra būtini normaliam organizmo funkcionavimui; jų deficitas sukelia rimtus organizmo funkcijos sutrikimus. Tačiau su maistu vartojamas per didelis riebalų kiekis, jų padidėjusios atsargos poodiniame riebalų ląstelyne ir kepenyse, slepia savyje nemažą pavojų sveikatai. Riebalai pradeda skaidytis skrandžio – žarnyno trakte, tačiau tai ilgas procesas, nes riebalai yra neprieinamoje fermentams būklėje: riebalų suskaidymui pirmiausiai būtina suskaldyti juos į smulkiausius rutuliukus. Tiesa, nežymus riebalų kiekis  gali įsisiurbti ir visas, nesuskaldytas. Po to, riebalai atsideda poodiniame riebaliniame ląstelyne kaip neutralūs atsarginiai riebalai, kad būtų naudojami kaip energijos šaltinis.

Riebalai gali kauptis kraujyje. Kraujo riebumas skatina baltymų deficitą kraujyje, kuris yra riebalų molekulių pernešėjas. Kai trūksta baltymo, kraujas įgyja balkšvą atspalvį. Tokiame kraujyje raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) susiklijuoja, kai tuo tarpu įprastai eritrocitai lengvai ir laisvai slysta kraujagyslių sienelėmis ir vienas kito atžvilgiu. Eritrocitų judėjimo sutrikimas sukelia eritrocitų sangrūdas kraujagyslėse. Toks kraujo srovės sulėtėjimas pažeidžia audinių ir organų mitybą, sumažina jų atsparumą įvairiems neigiamiems faktoriams.


Jeigu nuolatinis persivalgymas vyksta ilgalaikių stresinių situacijų fone, kraujyje intensyviai išsiskiria hormonai adrenalinas ir noradrenalinas. Jie, savo ruožtu, ne tik prisideda prie riebalų skilimo poodiniame riebaliniame ląstelyne ir padidina riebalinių rūgščių kiekį kraujyje, bet ir plačiai atveria duris „blogajam“ cholesteroliui. Kraujo riebumas taip pat padidėja vartojant per daug druskos.

Organizme susiformavo mechanizmas, neutralizuojantis kenksmingą kraujo riebumo įtaką. Per kelias valandas šis mechanizmas išvalo kraują nuo jame esančių netirpių riebalinių lašų. Jau pats savaime ilgalaikis riebalų virškinimas virškinamajame trakte apsaugo kraują nuo greito ir masyvaus prisotinimo riebalų skilimo produktais. Ir visgi su riebalais mes gauname biologiškai vertingas medžiagas: nesočiąsias riebalines rūgštis, fosfatidus, kai kuriuos riebaluose tirpius vitaminus (А, Е, К).

Tam tikrą reikšmę turi kokybiška riebalų sudėtis, įeinanti į maisto raciono sudėtį. Stimuliuojantį poveikį apsauginiams organizmo mechanizmams daro nesočiosios riebalų rūgštys. Jos taip pat, kaip ir kai kurios baltymų aminorūgštys, priskiriamos prie nepakeičiamų, nesintezuojamų organizme komponentų. Jų poreikis gali būti patenkintas tik per maistą, pirmiausiai vartojant augalinius riebalus (saulėgrąžų, alyvuogių, kukurūzų ir kt. aliejus).

Kaip pagreitinti riebalų sudeginimą?

22-10-2013

Riebalų kaupimo ir sudeginimo procesas priklauso nuo skirtingų faktorių. Šį procesą įtakoja fizinis aktyvumas, emocinė būklė, medžiagų apykaita, cukraus kiekis kraujyje ir t. t. Atitinkamai yra būdų, kaip padidinti riebalų sudeginimo intensyvumą.

ptg02348360Tad kaip pagreitinti riebalų sudeginimą lieknėjant? Jeigu užsiimate sportu, 1,5 – 2 valandas prieš treniruotę suvalgykite nedidelį sumuštinį su vištiena arba neriebiu sūriu. Galima išgerti stiklinę neriebaus pieno. Tai padidins jūsų treniruotės intensyvumą, ir dėl to bus sudeginta daugiau riebalų.

Sportuoti visiškai tuščiu skrandžiu nerekomenduojama. Norint stabilizuoti vidutinį ritmą, būtina įkvėpti pro nosį, o iškvėpti pro burną. Toks kvėpavimas kraują geriau aprūpina deguonimi, o tai padeda greičiau deginti riebalus. Pradžioje reikės kontroliuoti kvėpavimą, bet netrukus tai taps įprastu dalyku. Intensyvesnius fizinius krūvius palikite vėlesniam laikui. Aktyvus riebalų deginimas prasideda pradėjus sportuoti maždaug po 15 minučių. Tai reiškia, jog treniruotę geriau pradėti nuo apšilimo, po to pereiti prie jėgos pratimų, ir tik po to atlikti intensyvius judesius (važiuoti dviračiu, užsiimti aerobika arba bėgioti).

Keiskite fizinio krūvio pobūdį. Nuolat užsiimant nesikeičiančiais pratimais, organizmas palaipsniui prie jų prisitaiko ir dėl to išeikvoja mažiau energijos atlikdamas įprastus judesius.  Pratimų pakeitimas priverčia organizmą dirbti daug intensyviau, atliekant naują, neįprastą darbą. Beje, pasibaigus tokiai treniruotei, organizmas ilgiau išliks padidintos „mobilizacijos“ būsenoje.


Išbandykite jėgos treniruotes. Raumenų masės apimties didėjimas – patikimas būdas pagreitinti riebalų sudeginimą. Raumenų kilogramas net ramybės būsenoje reikalauja beveik 10 kartų daugiau energijos nei kilogramas riebalinio audinio.  Beje, veiksmingos yra ir treniruotės su paprastais metaliniais svarmenimis iki 3 kg.

Užsiėmimas sportu prieš menstruacijas. Progesterono ir estrogeno kiekio kraujyje padidėjimas pagreitina medžiagų apykaitą. Šiuo periodu sudeginama trečdaliu daugiau energijos. Riebalus deginanti padedantys produktai: ananasas, vanduo (1,5-2 l per dieną), greipfrutas, žalioji arbata, neriebūs pieno produktai, bet kokie baltyminiai produktai, tame tarpe neriebi mėsa ir bet kokia žuvis, prieskoniai.

Valgyti būtina dažnai ir po nedaug. Pripažinta, jog susmulkinta mityba padeda sumažinti kūno masę. Tai apsaugo nuo persivalgymo – neišvengiamo alkio jausmo palydovo. Pertraukos tarp valgymų neturi būti didesnės kaip 4 valandos.

Be to, dažnas valgymas palaiko medžiagų apykaitą reikiamame lygyje. Tuo pačiu nepamirškite papusryčiauti. Pusryčių nebuvimas žymiai sulėtina medžiagų apykaitos procesus, dėl ko nesudeginamas reikiamas kiekis riebalų. Be to, atėjus pietų metui atsiranda alkio jausmas, kuris provokuoja suvalgyti per daug maisto.

Prisiminkite, jog alkoholis žymiai pablogina medžiagų apykaitos procesus. Alkoholio vartojimas provokuoja riebalų kaupimąsi organizme. Tai tiksliai įrodė Anglijos mokslininkai. Nuomonė, jog alkoholiniai gėrimai skatina lieknėjimą, yra klaidinga.

Kaip pagerinti medžiagų apykaitą?

18-09-2013


Medžiagų apykaita (metabolizmas) – tai procesas, kurio pagalba organizmas gamina ir naudoja energiją arba kalorijas visoms aktyvumo rūšims, pradedant maistinių medžiagų pasisavinimu ląstelėse ir baigiant maratono bėgimu.

spl021157Pas kiekvieną iš mūsų yra tai, kas vadinama baziniu metaboliniu lygiu arba baziniu metabolizmu.  Geras bazinio metabolizmo apibrėžimas skamba taip: „Tai yra energija, kurią žmogus naudoja  iš ryto, po nakties miego, tuščiu skrandžiu ir visiškos ramybės metu“.

Daugelio žmonių bazinį metabolizmą sudaro 60-70 proc. nuo per dieną suvartotų kalorijų kiekio, kas yra labai geras rodiklis. Visos šios kalorijos panaudojamos per kvėpavimą, virškinimą, kraujotaką, imunines reakcijas ir audinių atstatomuosius procesus.

Per 10 metų vyrai ir moterys nuo 20 iki 50 metų amžiaus vidutiniškai praranda nuo 2 iki 3 kg raumenų masės ir prideda tris kartus daugiau riebalų. Kadangi medžiagų apykaita su amžiumi paprastai sulėtėja,  atitinkamai reikia keisti mitybos įpročius, nes kitaip riebalai tik kaupsis ir svoris augs.

Raktas į svorio mažinimą yra paprastas: vartokite mažiau kalorijų negu sudeginate. Tačiau kai kurie žmonės puola į kraštutinumus ir apie maistą pradeda galvoti kaip apie priešą. Tik iškreiptas mąstymas galėjo sugalvoti, jog dėl atsisakymo nuo maisto atsiranda kalorijų deficitas,  kuris padeda mažinti svorį. Iš tiesų, kalorijų deginimui ir reikalingos kalorijos.

Kada nevartojame pakankamo kiekio kalorijų tam, kad aprūpinti kasdienes mūsų organizmo funkcijas, organizmas puola į paniką dėl nepakankamo maisto kiekio. Jis reaguoja sulėtindamas medžiagų apykaitą ir pasisavindamas didelį maisto kiekį, vietoje to, kad panaudoti jį energijos gamybai. Kai valgome reguliariai, mūsų medžiagų apykaita pagreitėja, ir gautos kalorijos sunaudojamos vietoje to, kad kaupti jas ateičiai.

Kaip optimizuoti medžiagų apykaitą

1. Pusryčiaukite. Pusryčių praleidimas reiškia, jog medžiagų apykaita sulėtėja. Ryte organizmui reikalingas baltymas, maisto medžiagos ir vanduo. Venkite cukraus ir paprastųjų angliavandenių.

2. Valgykite priklausomai nuo savo veiklos. Jeigu didelė dalis jūsų fizinio aktyvumo vyksta visos dienos metu, daugiausiai valgykite pusryčių ir priešpiečių metu, kad viskam užtektų energijos.

3. Dažniau užkandžiaukite. T. y. valgykite, kai jaučiatės alkanas. Vaisiai ir daržovės tarp valgymų neleis jums jausti alkio jausmo. Kuo jūs alkanesnis, tuo sunkiau yra kontroliuoti, ką ir kokiais kiekiais jūs valgote.

4. Atsisakykite paprastųjų angliavandenių. Tai padės jūsų energetinį balansą perkelti į energijos sunaudojimo, o ne į jos kaupimo pusę.

5. Atlikite fizinius pratimus. Net jeigu jūsų smegenys priešinasi, jūsų organizmui patinka fizinis aktyvumas. Be to, fiziniai pratimai pagreitina medžiagų apykaitą net kelioms valandoms po to, kai pratimus užbaigiate.

6. Treniruokite raumenis. Raumenų masė sudegina 5 kartus daugiau kalorijų, negu riebalai.

7. Nepamirškite širdies. Patariama 5 kartus per savaitę praleisti 20-30 minučių, atliekant širdies ir kraujagyslių sistemos pratimus.

8. Rašykite mitybos dienoraštį. Tai padės jums būti sąžiningu prieš save patį dėl to, ką jūs valgote.

9. Gerkite vandenį. Vanduo reikalingas jūsų metabolizmui dėl normalaus funkcionavimo, o drėgmė palaiko jūsų energingumą.

10. Gerkite žaliąją arbatą prieš valgį. Žalioji arbata prieš valgį padeda pagreitinti maisto virškinimą. Kai kurios žaliosios arbatos rūšys sudegina net iki 80 kcal (1 porcijai).

11. Tikėkitės per savaitę numesti iki 0,5 – 1 kg svorio. Per dieną neįmanoma ištaisyti metų metus besitęsiančią pasyvią ir neteisingą mitybą. Jeigu lieknėsite per savaitę netekdami 0.5-1 kg kūno svorio, yra didelė tikimybė, kad jūs sugebėsite stabiliai išsaugoti naują kūno svorį.

10 riebalus deginančių produktų

07-08-2013

Štai produktų, kurie padės greičiau sudeginti riebalus, sąrašas. Tačiau nepamirškite, jog niekas negali pakeisti  subalansuotos mitybos ir reguliaraus užsiėmimo fizine veikla.

amrf103410016501. Vanduo. Nauji tyrimai byloja, jog vanduo greitina svorio kritimą. Vokiečių tyrinėtojai nustatė, jog išgeriant apie 500 g vandens per dieną, tyrimo dalyviai padidino kalorijų sudeginimo greitį net 30 proc. Vanduo, išplaunantis iš organizmo druską ir toksinus, taip pat yra natūralus apetito slopintojas. Išgeriant pakankamą kiekį vandens, jūs taip pat išvengsite klaidos kai troškulys supainiojamas su alkio jausmu.

2. Žalioji arbata. Tyrimai rodo, jog žaliosios arbatos ekstraktas pagreitina medžiagų apykaitą ir tokiu būdu gali padėti  metant svorį. Ši arbata gerina nuotaiką ir netgi pasižymi prieškancerogeninėmis savybėmis, taip pat padeda užkirsti kelią širdies ligoms. Tai yra labai madingas gėrimas tarp žvaigždžių.

3. Sriuba. Kaip pirmą patiekalą arba vietoj užkandžio suvalgant lėkštę sriubos, jūs suvalgote mažiau ir pagreitinate riebalų sudeginimą. Tyrimo duomenys rodo, jog sriuba yra puikus apetito slopintojas, todėl, kad ji susideda iš alkį slopinančių skystų ir tirštų elementų derinio. Atliekant tyrimus, moterims buvo pasiūlyta pavakariams pasirinkti vieną iš 3 užkandžių, kurių kiekvienas turi 270 kcal. Tos moterys, kurios pasirinko vištienos sriubą su ryžiais, iš viso suvartojo 100 kcal mažiau, negu tos, kurios pasirinko ryžių ir mėsos užkepėlę arba užkepėle ir stiklinę vandens.


4. Greipfrutas. Greipfruto dieta – ne mitas. Tyrėjai išsiaiškino, jog tie, kurie kasdien suvalgydavo po pusę greipfruto,  per 12 savaičių sulieknėjo vidutiniškai 1,5 kg. Šio citrusinio vaisiaus, gausiai praturtinto vitaminu C,  unikalios cheminės savybės, mažina insulino lygį, o tai padeda mesti svorį.

5. Obuoliai ir kriaušės. Antsvorio turinčios moterys, kurios per dieną suvalgydavo 3 mažus obuolius arba kriaušes, prarasdavo daugiau svorio laikantis mažo kaloringumo dietos palyginus su tomis, kurios savo dietoje nevartojo vaisių. Tos kurios valgė daržoves, bendrai suvartojo mažiau kalorijų. Todėl kitą kartą, kai užsinorėsite ko nors saldaus, pasirinkite šį mažai kaloringą užkandį, kuriame yra daug ląstelienos. Jūs ilgiau jausite sotumo jausmą ir suvalgysite mažiau.

6. Brokoliai. Tyrimai rodo, jog kalcis yra susijęs su svorio mažėjimu. Brokoliuose ne tik daug kalcio, juose taip pat daug vitamino C, kuris padeda geriau įsisavinti kalcį. Brokoliuose taip pat daug vitamino A, folio rūgšties ir ląstelienos. Viename puodelyje brokolių yra tik 20 kcal, ir jie ne tik kovoja su riebalų pertekliumi, bet ir turi galingų fitonutrientų, kurie stiprina imunitetą ir saugo nuo ligų.

7. Neriebus jogurtas. Tyrimų duomenys byloja, jog pieno produktai gali pagreitinti svorio mažėjimą. Žmonės, besilaikantys mažo kaloringumo dietos, kurioje yra 3-4 porcijos pieno produktų, numetė svorio kur kas labiau, nei tie, kurie laikėsi tos pačios dietos tik su mažesniu kiekiu pieno produktų. Neriebus jogurtas – puikus kalcio šaltinis, vienoje jogurto porcijoje yra apie 450 mg kalcio ir 12 g ląstelienos.

8. Liesa kalakutiena. Daugelis tyrimų rodo, jog baltymas padeda pagreitinti medžiagų apykaitą, atsikratyti riebalų ir užsiauginti raumenis, sudeginant daugiau kalorijų. 85 g kalakutienos krūtinėlės be kaulų ir odos – tai tik 120 kalorijų ir 26 g baltymo, 1 g riebalų ir 0 g sočiųjų riebalų.

9. Avižų košė. Puikus tirpios ląstelienos šaltinis (7 g porcija ant ¾ puodelio vandens). Ši košė suteikia sotumo jausmą ir energijos, būtinos fiziniams pratimams.

10. Aitrusis pipiras. Aitrusis pipiras gali pagreitinti medžiagų apykaitą. Kanados mokslininkai nustatė, jog aitrusis pipiras turi kapsaicino – cheminio elemento, kuris laikinai stimuliuoja jūsų organizmą išlaisvinti daugiau streso hormonų, kas pagreitina medžiagų apykaitą ir priverčia sudeginti daugiau kalorijų.

  • Kiekvienas iš minėtų produktų suteikia sotumo jausmą suvartojant mažiau kalorijų.
  • Švieži vaisiai, daržovės ir sriuba, kuriuose gausu vandens, tirpdo kalorijas jūsų maiste ir leidžia suvalgyti daugiau, neperžengiant leistinos kalorijų ribos.
  • Vaisiai, daržovės ir nesmulkinti grūdai, praturtinti ląsteliena, palaiko jūsų virškinimo sistemą ir stabilizuoja insulino lygį, kas užkerta kelią kauptis riebalams.
  • Liesa mėsa pagreitina medžiagų apykaitą ir sudegina kalorijas, todėl kad jai įsisavinti reikia daugiau energijos.

Riebalų kaupimo ir deginimo mechanizmas

26-06-2013

Riebalinio audinio trigliceridai yra pagrindinis atsarginis organizmo kuras. Liesi suaugę žmonės turi nuo 35 mlrd. adipocitų – riebalinio audinio ląstelių, turinčių 0,4–0,6 mg trigliceridų. Labai nutukę žmonės adipocitų turi 4 kartus daugiau (125 mlrd.), ir kiekvienas iš jų turi dvigubai daugiau riebalų (0,8–1,2 mg trigliceridų).

storasDidelis energijos tankis ir  trigliceridų hidrofobinės savybės daro juos 5 kartus efektyvesniu kuru kūno masei negu glikogenas. Trigliceridai oksidacijos metu išskiria 9,3 kcal/g energijos ir organizme yra kaip aliejaus lašai riebalinėse ląstelėse, sudarydami iki 85 proc. bendros adipocitų masės.  Palyginimui, oksiduojantis glikogenui (gyvulinis krakmolas) išsiskiria tik 4,1 kcal/g energijos. Glikogenas yra gelio pavidalo, jame yra apie 2 g vandens kiekvienam glikogeno gramui.

Tokiu būdu, riebalinis audinys yra kaip mobilaus kuro efektyvaus konservavimo pavyzdys, ir tai užtikrina organizmo išgyvenimą, ypač tose situacijose, kai trūksta maisto. Faktiškai gyvenimo trukmė bado sąlygomis priklauso nuo riebalinio audinio kiekio organizme. Liesas žmogus tokiomis sąlygomis miršta apytiksliai po 2 badavimo mėnesių, tuo pačiu prarasdamas daugiau kaip 35 proc. kūno svorio (apie 25 kg). Tuo tarpu nutukę žmonės, priversti badauti gydymo tikslais daugiau kaip metus, dėl to nepatiria jokių rimtesnių neigiamų pasekmių.

Yra buvę ir daug ilgesnio badavimo atvejų, kai 207 kg svėręs vyras, vartojęs nekaloringus skysčius, vitaminus ir mineralus, per 382 dienas savo kūno svorį sumažino net 61 proc. (126 kg).

Pagrindinis nutukimo gydymo principas – suvartoti mažiau kalorijų, negu organizmas sudegina, kad organizmas naudotų endogenines energijos atsargas, kurios yra riebalų pavidalu. Laikantis dietos beveik 75–85 proc. svorio prarandama dėl to, jog yra sudeginami riebalai, ir tik 15–25 proc. dėl riebalų neturinčių komponentų.  Nors 3500 kcal energijos deficitas reikalauja 450 g riebalinio audinio oksidacijos, iš tiesų toks energijos deficitas gali padėti numesti  daugiau kaip 450 g kūno masės dėl riebalų neturinčių audinių oksidacijos  ir netenkant vandens.

Riebalų deginimas organizme vyksta tolygiai, priklausomai nuo riebalinio audinio pasiskirstymo: pas vyrus ir moteris, pas kuriuos yra polinkis kaupti riebalinį audinį pilvo srityje, svorio mažėjimas vyksta daugiausiai dėl „gelbėjimosi rato“ mažėjimo šioje srityje. Pagrinde riebalinio audinio kiekio sumažėjimas vyksta dėl riebalinių ląstelių dydžio sumažėjimo (riebalinio komponento sąskaita). Taip pat akivaizdu, jog svorio mažėjimas sąlygoja ir riebalinių ląstelių kiekio sumažėjimą.

Svorio netekimas ir riebalų netekimas – visai ne tas pats!

10-06-2013

Priklausomai nuo pasirinktos dietos galima reguliuoti ne tik svorio, bet ir riebalinio audinio praradimo greitį. Iškrovimo dietas pagal paros kaloringumą galima suskirstyti į pagrindinę, sumažintą ir griežtą.

szj252157Daugelis šiuolaikinių moterų dažnai susimąsto apie nereikalingo svorio metimo problemą, nes nutukimas mūsų laikais yra labai paplitusi liga. Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie po 18 val. yra pasirengę užantspauduoti šaldytuvą  ir pamiršti apie kaloringą maistą bei angliavandenius, nors kiti asmenys apkūniais jų tikrai nelaiko. Todėl išsivadavimo nuo nereikalingų riebalų dėl sveikatos ir grožio klausimas šiandien yra ypač aktualus. Pagrindiniu nutukimo rodikliu yra laikomas žmogaus kūno svoris. Jį lengva išmatuoti, nes įvairių kainų ir formų buitines svarstykles galima lengvai įsigyti parduotuvėse.

Žinoma, tikslesnis nutukimo rodiklis būtų riebalinio audinio masė, tačiau turint omenyje, kad šį rodiklį nustatyti labai sunku, kūno masė išlieka pagrindiniu nutukimo rodikliu. Tačiau ar tai reiškia, kad atsikratydamas 5 kg svorio žmogus praranda 5 kg nereikalingų kūno riebalų? Visai nebūtinai. Pakankamai dažnai svorio netekimas pralenkia riebalų netekimą. Be to, svorio mažėjimo greitis riebalinio audinio sąskaita priklauso nuo fizinių krūvių, o taip pat ir nuo pasirinktos dietos.

Iš esmės gydomosios dietos  yra neigiamo energetinio balanso sukūrimas, kurio metu organizmas bus priverstas naudoti savo riebalų sankaupas. Kaip žinia, vieno kilogramo riebalų kaloringumas sudaro 9300 kilokalorijų, todėl visas iškrovos dietas,  priklausomai nuo paros kaloringumo, galima suskirstyti į tris grupes.

Pirmąją grupę sudaro taip vadinamos pagrindinės dietos, nes jų paros kaloringumas apytiksliai lygus pagrindinei žmogaus medžiagų apykaitai – 1700-2200 kilokalorijų. Kadangi neigiamas energetinis balansas taikant tokią dietą sudaro apytiksliai 200-500 kilokalorijų, tai svorio netekimas vyksta labai lėtai, po 20-50 g per parą.

Antrąją grupę sudaro sumažintos dietos, kurių paros kaloringumas sudaro 1200-1500 kilokalorijų, neigiamas energetinis balansas – 500-900 kilokalorijų, o riebalų netekimas sudaro 50-100 g per parą.

Trečiąją grupę sudaro griežtos dietos, kurių paros kaloringumas sudaro 400-800 kilokalorijų, neigiamas energetinis balansas – 1400-1800 kilokalorijų, o riebalų netekimas per parą gali siekti net 200 g. Labiau lieknėjančioje visuomenėje populiari yra sumažinta dieta, nes taikant pagrindinę dietą riebalų atsargų  netenkama labai lėtai, o griežta dieta yra pakankamai varginanti.

Negi svoris taip greitai grįžta?

29-08-2012
Kadangi lieknėjimo eksperimentas tęsiasi jau antrą mėnesį, o sąžiningai laikytis dietologės nurodymų tampa vis sunkiau ir sunkiau, nusprendžiau atlikti dar vieną mažą eksperimentą ir patikrinti, kas bus, jei staiga į viską spjaučiau… Dabar jau gailiuosi šio savo sumanymo :)

Taigi, savo nevykusį eksperimentėlį pradėjau penktadienio vakarą, kai niekaip neapleido mintis, kad REIKIA suvalgyti ką nors skanaus. Pagalvojau, kad jau nemažai laiko  valgau beveik taisyklingai, svoris krenta gan lėtai, taigi, turėtų būti susiformavę kokie nors nauji valgymo įpročiai, paspartėjusi medžiagų apykaita ir t.t. Trumpiau kalbant, norėdama pateisinti savo didžiulį norą užvalgyti daug ir nesveiko maisto, nusprendžiau patikrinti, kas bus, jei staiga grįžčiau prie senų įpročių…

Savaitgaliui prie jų ir grįžau. Penktadienio popietę su drauge buvom užlėkusios į kavinę, tad užsisakiau didžiulį puodelį karamelinės kavos ir kažkokį kyšą (taip ir vadinosi), vakare parlėkus namo, dar pasmaguriavau keletu triufelių, suvalgiau kriaušę. Šeštadienio rytą pradėjau nuo bankucheno gabaliuko, ir keleto šokoladukų, pietūs buvo lyg ir pagal taisykles (šviežių daržovių burliungė su kefyru ir maža dešrelė), tačiau padidintos porcijos, na, o vakarienei iš eilės ėjo viskas, ką akys matė, širdis geidė, o rankos galėjo pasiekti. Sekmadienis buvo toks pat. Tos dvi dienos, buvo tikra saldumynų puota, šokoladai, ledai, sprite (po 100 metų pertraukos), vynuogės, paštetas,  rūkyta dešra, žirneliai su majonezu… Valgiau viską, ką buvau labai seniai valgius…

Tačiau šįryt mane ištiko šokas – svarstyklės rodo 2kg daugiau nei penktadienio rytą! Daugiau taip eksperimentuot nenoriu… Pasiskyriau šiandien sau iškrovą, vaikštau virtuvėje, bet niekaip nekyla ranka išsivirti net grikių… Ėdžiau visą savaitgalį, dabar mane sąžinė už tai ėda :D

Bet ne čia esmė. Kažkaip baisu, negi svoris gali grįžti  tokiais tempais ir per tokį trumpą laiką??? Negi visą laiką reikės skaičiuoti kąsnius, kad kilogramai neparriedėtų su kaupu?

2011-04-18
Ramunė Muzikevičiūtė
http://www.pinigukarta.lt/eksperimentai/lieknek/negi-svoris-taip-greitai-gizta