Tradicinis piknikas gamtoje dažniausiai asocijuojasi su dideliu kiekiu skanaus, tačiau ne visuomet naudingo maisto.
Pagrindiniu pikniko atributu laikomas sultingas mėsos šašlykas, tačiau šis maisto produktas ne tik kenkia figūrai, bet ir sveikatai. Onkologų tyrimai parodė, jog dažnai vartojama perkepinta mėsa su apetitiškai atrodančia traškia odele sukelia virškinimo organų vėžį. Šašlykas taip pat dažnai tampa lėtinių skrandžio ir žarnyno ligų paūmėjimo priežastimi.
Naudingai sveikatai ir figūrai pikniką praleisti padės originalūs lengvų ir skanių patiekalų receptai: pakeitus riebią mėsą žuvimi, o aštrius padažus lengvais salotų užpilais, pavyks ne tik išvengti nepageidaujamų kilogramų, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata.
Užkandžiai
Paprastas, naudingas ir skanus pikniko patiekalas – baklažanų suktinukai su riešutais. Šiam patiekalui pagaminti prireiks baklažanų, kalendros, česnako, smulkintų riešutų (graikinių riešutų, migdolų), natūralaus jogurto. Baklažanus reikia supjaustyti plonomis plokštelėmis. Prie smulkintų riešutų pridėkite česnako ir kalendros (ar kokio kito žalumyno), sumaišykite, pridėkite jogurto ir pasūdykite pagal skonį. Tada ant baklažano plokštelės užtepkite riešutų įdaro ir suvyniokite į suktinuką, sutvirtindami mediniu dantų krapštuku. Po to suktinukus apkepinkite grilyje.
Antrasis patiekalas
Žuvies šašlykas kur kas labiau dietinis patiekalas, negu kepta mėsa. Žuvis, skirtingai nuo mėsos, marinuojama ir kepama labai greitai, o paruoštas patiekalas gaunasi labai švelnus, ir pagal skonines savybes gali nustebinti ne vieną gurmaną.
Norint paruošti vieną iš pačių populiariausių marinatų žuviai, jums prireiks: 1 citrinos, 2-3 valgomųjų šaukštų alyvuogių aliejaus, taip pat rozmarino, kmynų arba kalendros, šviežiai maltų pipirų, druskos pagal skonį. Į paruoštą marinatą įdėkite nuvalytą ir nuplautą žuvį. Žuviai užmarinuoti pakaks 15-20 minučių. Marinuotą žuvį padėkite ant grotelių ir kepkite virš anglių, periodiškai vartydami 8-10 minučių kol gražiai apskrus. Patiekti tokį žuvies šašlyką rekomenduojama su salotomis, žalumynais arba daržovėmis prie baltojo vyno.
Desertas
Gamtoje galima pagaminti ir naudingą desertą. Pikniką papildys vaisių salotos su medaus-mėtų padažu, kuriam paruošti prireiks kelių šaukštelių šviežių mėtų, laimo, apelsinų, medaus, kivių, obuolių ir bet kokių kitų vaisių. Kad paruošti padažą vaisių salotoms, reikės kartu sumaišyti mėtas, laimo sultis, apelsinų sultis ir medų.
Kasdien vis labiau mus džiugina saulėti orai, gerą nuotaiką dovanoja pavasario šiluma ir šiltas vėjelis, kuris švelniai kedena plaukus… Tačiau pavasaris mūsų organizmui – ne tik džiaugsmas, bet ir nusilpimo bei vitaminų stokos laikotarpis. Vitaminų stoka – tai ne liga, kurią reikėtų pamiršti, tai būklė, kurią būtinai reikia gydyti.
Žiemos metu mes taip pat perkame ir valgome daržoves bei vaisius. Tačiau jie, prieš patekdami ant mūsų stalo, ilgą laiką yra transportuojami, saugomi, apdorojami specialiomis cheminėmis priemonėmis. Dėl to yra prarandama didelė dalis vaisių ir daržovių naudingų savybių kartu su vitaminais ir mikroelementais.
Maitinimasis konservuotu, rafinuotu ir apdorotu maistu taip pat neigiamai veikia naudingas maisto savybes. Kam iš mūsų nepažįstami trapūs ir lūžinėjantys nagai, slenkantys šiurkštūs plaukai, pleiskanojanti ir niežtinti sausa oda? Tai pirmieji vitaminų stokos požymiai.
Taigi, kokie produktai yra labiausiai naudingi pavasarį? Ir kaip turėtume maitintis, kad šiuo metų laiku būtume sveiki?
Tai yra daiginti grūdai, termiškai neapdoroti vaisiai ir daržovės, žuvies kepenys. Labai daug vitaminų ir mikroelementų yra pienėse, dilgėlėse, agurkų lapuose, varnalėšose – juos galima vartoti maistui ne tik vasarą, bet ir pasūdyti arba džiovinti ruošiant natūralių vitaminų atsargas žiemai.
Maistą termiškai apdorojant jame išlieka tik vitaminai A, D ir E. Visi kiti vitaminai tokiame maiste žūva. Išimtis yra tik avietės: jų naudingosios savybės išlieka net ir termiškai jas apdorojant, nes jų yra labai daug.
Atskirai reikėtų paminėti vitaminus, kurie rekomenduojami žmonėms, turintiems antsvorį: B grupės vitaminai, taip pat vitaminai C ir PP greitina medžiagų apykaitą ir padeda mažinti svorį. Visuomet prisiminkite, jog mūsų sveikata net 70 proc. priklauso nuo mitybos ir teisingo gyvenimo būdo!
Po žiemos reikėtų išjudinti savo virškinamąjį traktą ir „nustatyti“ jį virškinti kitokį maistą. Atėjus pavasariui sielai reikia skrydžio, tuo tarpu kūną apsunkina nereikalingi kilogramai, todėl paprasčiausiai nėra energijos įgyvendinti numatytų tikslų.
Pagal Ajurvedos sveikos gyvensenos sistemą, mityba pavasarį pirmiausiai turėtų skatinti gleivių išsiskyrimo mažinimą organizme. Nes būtent dėl gleivių atsiranda įvairūs patinimai, celiulitas, susilpnėja imunitetas.
Taigi, pavasarį valgykite daugiau vaisių: greipfrutų, granatų, kivių. Šie vaisiai stimuliuoja virškinimo ir apsivalymo procesus bei pripildo kūną pavasarine energija. Pavasarį verčiau atsisakykite saldžių ir krakmolingų vaisių ir daržovių: bulvių, vynuogių, bananų, mango.
Garbingą pirmąją vietą pavasarį užima patiekalai iš daržovių, vaisių, grūdų ir įvairiausių žolelių. Šis lengvas ir gaivinantis maistas tikrai suteiks energijos ir sveikatos. Šiuo metu labai naudingos bus įvairios salotos su augaliniu aliejumi, citrinų sultimis, papildant jas svogūnu arba česnaku. Valgykite košes iš rudų grūdų: grikių, avižinių dribsnių, miežių. Maistą pagardinkite prieskoniais, kurie stimuliuoja virškinamąjį traktą: bazilikais, kmynais, cinamonu, juodaisiais pipirais, mėtomis.
Pavasarį nevalgykite daug mėsos. Bus geriausia mėsą vartoti 1-2 kartus per savaitę. Pasirinkite šviežią mėsa, kurią galima pagaminti ant ugnies, garuose arba iškepti orkaitėje. Nepatartina šiuo metų laiku mėsą kepti ant aliejaus. Du kartus per savaitę galima valgyti žuvies patiekalus.
Iš pieno produktų rekomenduojama vartoti pieną ir išrūgas. Būtų geriausia vartoti šviežią (nepasterizuotą) pieną. Išrūgos puikiai pašalins iš organizmo šlakus ir nereikalingus skysčius, o be to, aprūpinus organizmą naudingomis medžiagomis.
Pagal Ajurvedą, pavasarį nerekomenduojama vartoti labai daug skysčių. Optimalus variantas bus imbiero arba žalioji arbata su citrina – tokios arbatos puikiai numalšina troškulį, kur kas geriau nei paprastas vanduo. Geriausia skysčius vartoti 30-40 min. iki valgymo, o pavalgius gerti patartina praėjus valandai, kad netrukdyti virškinimo procesui.
Ar galima valgyti ir lieknėti? „Tikriausiai tai nerealu“, – pagalvotų kai kurie. Ir būtų neteisūs: valgyti ir tuo pačiu metu atsikratyti nereikalingų kilogramų – visiškai įgyvendinama užduotis. Reikia tik žinoti, kokius produktus naudoti savo mitybos racione.
Vargu ar parduotuvėje ant pakuotės kada nors buvote radę užrašą „50 kcal/100 g“. Tai suprantama, nes tai juk neįmanoma. Neigiamo kaloringumo produktai tokiais tampa tik patekę į mūsų skrandį. Bet koks procesas, tame tarpe ir virškinimas, reikalauja tam tikro kiekio energijos sąnaudų. Mes valgome, organizmas virškina maistą, tam naudodamas dalį gautos energijos. Tačiau kai kurie produktai turi tirpių arba netirpių skaidulų, kurių organizmas neįsisavina. Tačiau prieš atsikratydama nesuvirškinamo maisto, virškinimo sistema labai stengiasi tokį produktą suvirškinti.
Deja, tokių produktų jūs nerasite tarp sultingų kepsnių ir viliojančių saldumynų. Juos galima rasti tarp daržovių ir vaisų. Pagrindinis neigiamo kaloringumo produktas yra salierai. 100 g šios daržovės yra tik 16 kcal ir 4 g netirpios ląstelienos. Virškindamas salierus, organizmas sunaudos 3-4 kartus daugiau energijos, nei tai galima gauti iš saliero stiebo.
Tokiu būdu, sudarant savo maisto racioną neigiamo kaloringumo produktų pagrindu, jūs tiesiogine šio žodžio prasme galite valgyti ir lieknėti. Tačiau prisiminkite, jog daržoves ir vaisius geriau vartoti šviežius – būtent tokiame pavidale jie yra praturtinti ląsteliena. Ir tokių produktų nereikėtų prisodrinti riebiais padažais.
Neigiamo kaloringumo produktų sąrašas:
• Daržovės: salierai, kopūstai, burokėliai, šparagai, česnakai, pupelės, paprika, ridikėliai, špinatai, pomidorai, svogūnai, moliūgai, morkos, baklažanai, agurkai.
• Vaisiai: obuoliai, melionai, papajos, persikai, ananasai, abrikosai, slyvos, mangai.
• Citrusiniai vaisiai: mandarinai, citrinos, apelsinai, greipfrutai.
• Uogos: mėlynės, spanguolės, serbentai, arbūzai, braškės.
• Žalumynai: krapai, petražolės, salotos, bazilikas, mėtos.
• Prieskoniai: bet kokie aštrūs prieskoniai gerina virškinimą, padėdami perdirbti kalorijas.
• Gėrimai: žalioji arbata be cukraus, negazuotas mineralinis vanduo, sultys be citrinos rūgšties ir cukraus.
Kaip vartoti neigiamo kaloringumo produktus:
• Per dieną reikia suvartoti iki 500 gramų daržovių ir tiek pat vaisių.
• Pageidaujantys išsaugoti figūrą, per dieną gali pakeisti vieną valgymą (pietus arba vakarienę) neigiamo kaloringumo produktais arba patiekalais iš jų.
• Norintys sulieknėti šiuos produktus gali įtraukti į savo dietos racioną.
Prasidėjus žiemos sezonui, organizmas pereina į energiją taupantį režimą ir pradeda gyventi kitomis sąlygomis. Žiemą sutrumpėja diena, sumažėja saulės šviesos, todėl sulėtėja organizmo medžiagų apykaita ir sumažėja serotonino, atsakingo už gerą nuotaiką, gamyba. Todėl nenuostabu, kad šiuo laiku sumažėja bendras judrumas ir darbingumas. Tačiau ekspertai įsitikinę, jog teisingai maitinantis ir suteikiant organizmui reikalingo „žieminio“ kuro, po poros savaičių organizmas sėkmingai prisitaikys prie žiemos ritmo, o jūs puikiai jausitės.
Taigi, būtina pertvarkyti savo kasdienį maisto racioną ir laikytis kai kurių „žieminių“ mitybos taisyklių. Pirmiausia reikia padidinti kalorijų kiekį, vartojant daugiau kalorijų turintį maistą. Žiemą reikėtų vartoti „sunkių baltymų“ turintį maistą – mėsą, žuvį, paukštieną. Jeigu tokio maisto organizmui nepakanka, tada sutrinka imuninė sistema. Todėl du tris kartus per savaitę būtina valgyti žuvį, veršieną ir vištieną.
Meniu būtinai turi būti ir didelis kiekis taip vadinamų sezoninių daržovių: kopūstai, brokoliai, pastarnokai, topinambai, burokėliai, ropės, morkos, svogūnai, bulvės. Šiuo metu minėtos daržovės yra pasiekusios savo vitamininio aktyvumo piką, todėl yra labai naudingos organizmui.
Nereikėtų be saiko valgyti sintetinių egzotiškų vaisių ir „parafininių“ obuolių, kuriuose nėra praktiškai jokių naudingų medžiagų. Dietologai žiemą pataria valgyti daugiau citrusinių vaisių, kuriuose yra daug vitamino C. Būtent šis vitaminas stoja į kovą su virusinėmis infekcijomis, plintančiomis šaltu oru.
Vitaminų trūkumą žiemą labai padės papildyti šaldytos uogos. Taip pat teisingai maitinantis nereikėtų pamiršti ir žalumynų bei salotų, kurie pasitarnaus kaip puikus fitoncidų (antimikrobinių medžiagų) šaltinis.
Vasarą žmogui reikia daugiau skysčių negu žiemą. Tačiau tai nereiškia, jog žiemą reikia mažiau gerti. Bendras suvartojamų skysčių kiekis turi būti ne mažiau kaip pusantro litro per dieną, o iš šio kiekio vienas litras turi atitekti švariam geriamam vandeniui. Likę skysčiai – tai karštos arbatos, kompotai, sriubos.
Žiemą negalima maitintis sausu maistu, šaltais patiekalais ir gerti vien šaltus gėrimus. Maistas turi būti tik šiltas arba karštas.
Maitintis žiemą reikia dažnai ir įvairiai. Tai yra pagrindinis teisingos mitybos principas, kuris ir žiemą nepraranda savo aktualumo. Kas rytą keiskite košes, spauskite šviežių vaisių sultis, valgykite skirtingų rūšių duoną. Tokiu būdu organizmas gaus reikalingą kiekį būtinų naudingų medžiagų ir sėkmingai kovos su šalčiu, depresija ir virusinėmis ligomis.
Prasidėjus žiemai, su pirmaisiais šalčiais subręsta vaisiai, kuriuos galima drąsiai vadinti tikromis vitaminų bombomis, kurias teisingai vartojant, žiemą organizmas išgyvens be didesnių praradimų.
Jeigu anksčiau žiemos vaisių ir uogų sąrašas apsiribodavo mandarinais, spanguolėmis, persimonais ir granatais, tai pastaruoju metu parduotuvių lentynose galima rasti ir egzotiškų feichojos vaisių. Beje, visi vitaminais praturtinti žiemos vaisiai turi savo pliusų ir minusų, apie kuriuos reikėtų žinoti.
Persimonai
Pliusai:
• Persimonai turi daug jodo. Todėl juos vartojant galima apsisaugoti nuo skydliaukės ligų.
• Oranžinė spalva nurodo, jog vaisiuose yra didelė koncentracija beta karotino – medžiagos, kuri organizme kovoja su laisvaisiais radikalais ir sulėtina senėjimą.
• Persimonuose yra kalio, kuris palaiko širdies raumens darbą, geležies, kuri apsaugo nuo mažakraujystės, vitaminų C, R (tonizuoja kraujagysles) ir magnio, kuris sumažina akmenų susidarymą inkstuose.
• Persimonai turtingi pektinu, kuris stimuliuoja virškinimo sistemą, absorbuoja tulžies rūgštis ir cholesterolį. Šis vaisius naudingas esant virškinimo sutrikimams.
• Persimonų sultys pasižymi baktericidinėmis savybėmis, padeda apsinuodijus ir sergant skrandžio bei žarnyno ligomis.
Minusai:
• Persimonai greitai pūva. Tamsios dėmelės ant vaisiaus – sugedimo požymis.
• Dėl cukraus pertekliaus persimonų geriau nevartoti diabetikams ir tiems, kurie yra nutukę.
• Persivalgius persimonų gali prasidėti žarnų nepraeinamumas.
Mandarinai
Pliusai:
• Šiuose žiemos vaisiuose gausu vitamino C, kuris mandarinuose išlieka net ilgiau juos laikant.
• Dar du mandarinuose esantys naudingi vitaminai – D (apsaugo nuo rachito) ir К (palaiko kraujagyslių elastingumą).
• Mandarinuose yra ir sinefrino – „riebalų degintojo“ ir gleivių tirpiklio. Sergant bronchitu ir astma rytais verta išgerti stiklinę mandarinų sulčių – tai padeda apvalyti plaučius ir bronchus nuo susikaupusių gleivių.
• Dėl didelės aminorūgščių koncentracijos mandarinai puikiai tinka nuo pabrinkimų.
Minusai:
• Dėl didelio rūgščių kiekio, kas dirgina skrandžio gleivinę, žarnyną ir inkstus, mandarinų nerekomenduojama vartoti sergant kepenų, tulžies pūslės uždegimu, plonosios žarnos arba skrandžio uždegimu, kai yra padidėjęs rūgštingumas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa.
Granatai
Pliusai:
• В, РР, С grupės vitaminai, vitaminas А (karotinas), kurių gausiu granatų vaisiuose, dalyvauja organizmo apykaitos ir baltymų sintezės procesuose, normalizuoja riebalų ir angliavandenių apykaitą. Folinė rūgštis dalyvauja kraujodaroje, pektino medžiagos – taninai – naudingi sergant uždegiminėmis virškinamojo trakto ligomis.
• Granatas mažina karščiavimą, normalizuoja kraujospūdį, slopina kosulį ir nuskausmina.
• Granatų sultys – stipriausias antioksidantas. Jos pasižymi šlapimą varančiu, tulžies išsiskyrimą didinančiu poveikiu. Taip pat turi priešuždegiminių, antiseptinių ir nuskausminamųjų savybių, gerina virškinimą ir sustiprina jį sutrikimų metu.
• Svarbiausias granatų pliusas – sugebėjimas padidinti hemoglobino kiekį kraujyje, sustiprinti imunitetą ir pagerinti apetitą.
Minusai:
• Granatų sulčių negalima gerti sergant skrandžio uždegimu ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige.
• Granatai gali sukelti vidurių užkietėjimą, todėl jų sultis geriau praskiesti morkų, burokėlių sultimis arba virintu vandeniu 1×3.
• Atsargiai granatus reikia vartoti žmonėms, turintiems jautrius dantis – granatų sultys ėda suplonėjusį dantų emalį.
• Padauginus granatų žievės nuovirų ir užpilų gali pradėti svaigti galva, atsirasti bendras silpnumas, pykinimas, vėmimas, traukuliai ir regos sutrikimai.
Pagrindiniu pikniko atributu laikomas sultingas mėsos šašlykas, tačiau šis maisto produktas ne tik kenkia figūrai, bet ir sveikatai. Onkologų tyrimai parodė, jog dažnai vartojama perkepinta mėsa su apetitiškai atrodančia traškia odele sukelia virškinimo organų vėžį. Šašlykas taip pat dažnai tampa lėtinių skrandžio ir žarnyno ligų paūmėjimo priežastimi.
