Kalorijos

Maistinės ir energinės vertės skaičiavimas

Svorio metimas, riebalų deginimas, raumenų auginimas, sveika mityba…


Rūšiuoti produktus pagal: Pavadinimą    Kalorijas    Angliavandenius    Baltymus    Riebalus   
 
 
Grupės
Produktai
  Kiekis (g) KCAL Anglv.(g) Baltym.(g) Riebal.(g)  
..
-
-
-
-
 
  Viso:
0
0
0
0
 
 

Jei neradote savo ieškomo produkto maistinės vertės ir norite, kad jis būtų įtrauktas į sąrašą, spauskite ČIA

Sveikata ir subalansuota mityba:

12 sveikų patiekalų Jūsų Kalėdų stalui

21-12-2015

Kalėdos – nuostabi šeimos šventė, kuri visus šeimos narius suburia prie bendro švenčių stalo. Kokios gi šventės be 12 gardžių patiekalų – juk jie neatsiejama Šventų Kalėdų tradicija? Praeitame mūsų blog`o įraše aptarėme galimą problemą – apsivalgome, pasipildome kalorijų atsargas ir tariam „viso gero“ savo naująjai suknelei, skirtai Naujųjų Metų vakarui. Taigi, kad taip nenutiktų, mes siūlome alternatyvą – 12 sveikų patiekalų.



12 sveikų patiekalų:

    1. Nuo ko pradedame šventinę vakarienę? Ko gero nuo Kalėdaičių! Nepamirškim, kad tai taip pat patiekalas, neatsiejamas nuo mūsų įprasto Kalėdų stalo, suartinantis šeimą ir jau tapęs tradicija. Tiesiog skaičiuokime jį kaip pirmąjį patiekalą, kurio labai mažas gabalėlis mums nepridės papildomo svorio.
    2. Baltą mišrainę siūlome keisti į sočias, tačiau sveikas bei gerai virškinamas lašišos (arba kalakutienos) salotas. Jums reikės: stiklinės perlinių kruopų, saujos vyšninių pomidorų, šaltai rukytos lašišos (arba kalakutienos kumpio), žiupsnelio petražolių lapų, žiupsnelio juodųjų pipirų, pusės indelio juodųjų alyvuogių, svogūno, dviejų salierų (lapkočių) ir smulkintų svogūno laiškų pagal skonį. O sveikam ir gardžiam padažui – 2 valgomi šaukštai alyvuogių aliejaus, žiupsnelio cukraus, bei 1 arbatinio šaukštelio grūdėtųjų garstyčių. Išvirtas ir atvėsintas perlines kruopas sumaišykite su skiltelėmis arba puselėmis pjaustytais pomidorais, smulkintais petražolių lapeliais, salierų lapkočių griežinėliais bei svogūnų laiškais. Tada suberkite alyvuoges ir plonai supjaustytą svogūną, o viską vainikuokite lašišos griežinėliais. Padažui skirtus ingredientus sumaišykite bei apšlakstykite salotas. Skanu, sveika ir šiek tiek mažiau kalorijų.
    3. Koks Kalėdų stalas be silkės? Tradicija jau tapusią silkę pataluose galime keisti dar senesniais, tačiau kur kas sveikesniais receptais. Pavyzdžiui: silkę siūlome pagardinti džiovintomis spanguolėmis bei žiupsneliu smulkintų riešutų (rinkitės savo mėgiamus riešutus). Tam, kad tinkamai paruošti patiekalą, Jums reikės: 500 gramų silkių filė, 2 morųs, 2 svogūnų, stiklinės aštraus pomidorų padažo, saujos džiovintų spanguolių, didesnės saujos smulkintų riešutų bei alyvuogių aliejaus. Patroškinus morkas su svogūnais, suberkite likusius ingridientus (išskyrus riešutus ir silkę). Gautą atvėsusį troškinį sluoksniuokite su silke bei riešutais. Vuolia: puikus silkės pataluose pakaitalas – tik kur kas sveikesnis ir mažiau kaloringas patiekalas, tačiau puikiai tinkantis Kalėdų stalui.
    4. Kiaulienos karbonadą siūlome keisti į sveiką, tačiau labai gardų jautienos patiekalą itališkų žolelių apvalkale. 2 cm storio jautienos nugarinę gausiai apvoliokite itališkų žolelių mišinyje. Apvoliotą jautieną sudėkite į labai gerai įkaitintą keptuvę su alyvuogių aliejumi ir kepkite ant paties didžiausio karščio po 2 min iš kiekvienos pusės. Dar kartą apverskite ir pakepkite po vieną minutę. Iškepusią jautieną atidėkite ant lentutės „pailsėti“, kol pravės, o pravėsus supjaustykite labai plonomis riekelėmis. Tuomet užpilkite alyvuogių aliejaus, druskos, citrinpipirių ir raudonojo vyno padažą. Labai gurmaniškas, sveikesnis, mažiau kaloringas ir be galo gardus patiekalas. Mažiau kalorijų – daugiau laimės!
    5. Reikia garnyro jautienos patiekalui? Siūlome atsisakyti kaip įmanoma daugiau „tusčių“ kalorijų. Atsisakykite bulvių košės, kuri gali „apsunkinti“ Jūsų savijautą. Rinkitės sveikas, ypač lengvai virškinamas, šviežių daržovių salotas, pagardintas žiupsneliu smulkintų saulėje džiovintų pomidorų bei saujele mėgiamų sėklų. Kuo mažiau kalorijų – tuo geresnė savijauta, o sveikas patiekalas Jums suteiks energijos.
    6. Padažas. Koks padažas? Atsisakykite papildomų padažų, taip atsisakysite papildomų kalorijų.
    7. Pavalgėte, tačiau nesijaučiate sočiai? Rinkitės avokadų užtepėlę. Žinoma, avokadai nėra labai liesas bei nekaloringas produktas. Tačiau ši daržovė praturtinta labai naudingais elementais, skatinančiais Jūsų virškinimą, puoselėjančiais Jūsų odos grožį ir gerinančiais Jūsų širdies ir kraujagyslių veiklą. Susmulkintą avokadą paskaninkite citrinos sultimis bei prieskoniais ir ragaukite užtepus ant sveiko trapučio. Iš valgiaraščio išmeskite baltą duoną, kad ir kokia ji būtų šviežia, kad ir kaip kvepėtų ar traškėtų tarp pirštų – priminkite sau, kad tai „baltoji mirtis“ jūsų linijoms.
    8. Tegul ant Kalėdų stalo lieka grybai – tačiau nepaverskite jų grietinėlės padažu, skirtu paskaninti kepsniui. Beje, grybuose gausu baltymų ir fosforo, ką turi mėsa, kiaušiniai ir žuvis. Ši gamtos dovana mums suteikia sotumo jausmą, nors juose ypatingai mažai kalorijų! Tačiau nepadauginkite grybų – jie sunkiau virškinami.
    9. Pyragėlius keiskite vaisiais. Argi mandarinai dar netapo tradiciniu Kalėdų stalo „atributu“?
    10. Norite saldžiau? Tuomet rinkitės džiovintų vaisių asorti. Džiovintos figos, datulės, slyvos ir kiti natūraliai saldūs vaisiai.
    11. Negalite atsisakyti vyno? Tuomet ir neatsisakykite, tačiau pasirūpinkite mažesnėmis vyno taurėmis, ir stenkitės „nepadauginti“. Taip suvartosite ne tik mažiau kalorijų, bet ir išgelbėsite save nuo pagirių.
    12. Paskutinį patiekalą siūlome keisti stikline vandens arba puodeliu šiltos žolelių arbatos. Jūsų skrandis atlaikė didelę patiekalų įvairovę, tad pagailėkime savęs ir nebevartokime daugiau nei maisto nei kalorijų.


Šiame įraše pateikėme Jums net 12 sveikų ir labai skanių pasiūlymų švenčių stalui. Bet neatskleidėme, kiek kalorijų yra šiuose patiekaluose. Taigi, jei Jus domina kalorijų skaičius – siūlome pasinaudoti mūsų kalorijų skaičiuokle.
O mes linkime Jums galvoti apie saiką, nepersivalgyti, mėgautis jaukių švenčių akimirkomis artimųjų būryje, bei saugoti ir tausoti savo kūną. Juk mūsų kūnas, tai tarsi mūsų indas – jei netausojame jo, vadinasi nemylime savęs. Mylėkite save, arba pamikite iš naujo. Laimingų Šventų Kalėdų!

Braškių sezonas atidarytas

17-06-2015


Mes, lietuviai, gerai žinome kas yra „braškių sezonas“. Jis prasideda gegužės pabaigoje ir baigiasi birželio pabaigoje arba liepos pradžioje. Viskas priklauso nuo to, kur auginamos braškės.

2048x1343_klubnika-tarelkaBraškės nuo kitų uogų skiriasi tuo, jog šios raudonos uogos anksti subręsta ir išsiskiria savo skonio bei aromato savybėmis. Be to, braškės greitai duoda derlių ir jas lengva dauginti.

Aromatingų braškių nauda neginčijama. Maža, kvapni uoga gali įveikti įvairių žarnyno infekcijų sukėlėjus, o taip pat pneumokokus, stafilokokus ir net gripo virusą.  Dėl to, kad braškės turi teigiamos įtakos jodo apykaitos procesams, jas patariama vartoti sergant skydliaukės ligomis. Dar vienas neginčijamas pliusas – viena iš organinių rūgščių, kuri randama braškių uogose, gali neutralizuoti vėžinius pokyčius, susijusius su rūkymu. Gydant kai kurias ligas, sėkmingai yra vartojami braškių uogų ir lapų antpilai. Be to, braškės puikiai susidoroja su organizmo vitaminų stoka.

Braškės turi daugiau kaip 50 flavonoidų – aromatinių medžiagų, galinčių išlaisvinti jus nuo nuobodulio, liūdesio ir depresijos, nes šiose uogose yra džiaugsmo hormono serotonino, gerinančio nuotaiką ir atnaujinančio jausmus. 500 g braškių per parą įeina į privalomą karalių ir kosmonautų maisto racioną.

Viena iš pačių greičiausių dietų yra būtent braškių dieta. Iš tiesų, mažai kuri dieta leidžia viso labo per 4 dienas atsikratyti net iki 3 kg nereikalingo svorio. Paprastai šios dietos pradedama laikytis vos tik pasirodo šviežios braškių uogos.

Kasdienei braškių dietai prireiks 4 stiklinių braškių (0,8 kg). Nors braškės laikomos vienomis iš pačių skaniausių uogų, cukraus kiekis (angliavandeniai) jose yra minimalus, palyginus su kitomis uogomis (mažiau cukraus turi tik spanguolės ir šaltalankiai). Todėl braškių dieta yra tokia efektyvi ir naudinga.

Prasideda vasaros gėrybių sezonas

30-05-2015

Prasidedanti vasara – tai puikus metas gerinti imunitetą ir bendrai pagerinti organizmo būklę. Juk būtent nuo birželio atsiranda įvairių uogų, vaisių ir daržovių, kurie turtingi vitaminų ir naudingų medžiagų.

2209_25Todėl vasaros sezono metu dietologai rekomenduoja šiuos produktus aktyviai įtraukti į savo maisto racioną. Be to, šiuo laikotarpiu negalima pamiršti ląstelienos, kurios yra ne tik sezoninėse daržovėse ir vaisiuose, bet ir pupelėse, grūdinėse kultūrose ir riešutuose. Ląsteliena padės normalizuoti organizmo virškinimo sistemos procesus ir tuo pačiu apsaugos nuo antsvorio.

Taip pat birželio mėnesį būtina pakeisti gėrimo režimą, padidinant išgertų skysčių kiekį net du kartus.

O štai keletas vasaros daržovių, kurios ne tik aprūpins vitaminais bei mikroelementais, bet ir neleis atsirasti antsvoriui.

Žiediniai kopūstai. Šių daržovių kaloringumas tiesiogiai priklauso nuo jų paruošimo būdo. Tai reikia žinoti dietos besilaikantiems žmonėms. Šią daržovę verda, kepa, troškina, verda ant garų, o taip pat žiedinių kopūstų dedama ir į kitus patiekalus.

Ridikėliai. Šiose vasaros pradžios daržovėse gausu kalio, kalcio, fosforo, geležies, magnio, B grupės vitaminų, taip pat vitaminų C ir PP. Be to, ridikėliuose yra riboflavino, tiamino ir nikotininės rūgšties.


Ridikėliai pasižymi mažu kaloringumu, kas leidžia šias daržoves vartoti net ir esant antsvoriui.

Patisonai. Patys skaniausi ir naudingiausi yra jauni patisonai. Juose yra kalio, kalcio, fosforo, geležies, vario, molibdeno, cinko ir kitų naudingų medžiagų. Be to, patisonai turi B grupės vitaminų, taip pat vitamino E. O geltonos spalvos daržovėse be viso kito yra dar ir askorbo rūgšties bei karotino.

Patisonai – tai žemo kaloringumo dietinės daržovės, kurios be viso kito gerina medžiagų apykaitą, užkerta kelią širdies ir kraujagyslių sistemos, kepenų ir inkstų ligoms, taip pat hipertenzijai ir mažakraujystei.

Agurkai. Šiose daržovėse yra vitamino C, B grupės vitaminų, taip pat karotino, folinės rūgšties, fosforo, kalio, geležies, magnio, chloro, natrio, cinko, vario ir kitų mineralinių medžiagų.

Žinoma, jog agurkų vartojimas maiste sumažina patinimus, numuša aukštą kraujospūdį, padeda numesti antsvorį dėl lengvo vidurius laisvinamojo poveikio.

Švieži krapai. Šių daržovių lapuose yra vitaminų A, B, C, PP, o taip pat askorbo rūgšties, tiamino, riboflavino, karotino, fosforo, geležies, kalio, kalcio ir kitų naudingų mineralinių druskų.

Be to, krapai pasižymi mažu kaloringumu ir puikiu skoniu, kurių dėka šeimininkės juos dažnai deda į žuvies ir mėsos patiekalus, padažus ir sriubas.

Piknikas gurmanams ir lieknėjantiems

18-05-2015

Tradicinis piknikas gamtoje dažniausiai asocijuojasi su dideliu kiekiu skanaus, tačiau ne visuomet naudingo maisto.

piknikPagrindiniu pikniko atributu laikomas sultingas mėsos šašlykas, tačiau šis maisto produktas ne tik kenkia figūrai, bet ir sveikatai. Onkologų tyrimai parodė, jog dažnai vartojama perkepinta mėsa su apetitiškai atrodančia traškia odele sukelia virškinimo organų vėžį.  Šašlykas taip pat dažnai tampa lėtinių skrandžio ir žarnyno ligų paūmėjimo priežastimi.

Naudingai sveikatai ir figūrai pikniką praleisti padės originalūs lengvų ir skanių patiekalų receptai: pakeitus riebią mėsą žuvimi, o aštrius padažus lengvais salotų užpilais, pavyks ne tik išvengti nepageidaujamų kilogramų, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata.

Užkandžiai

Paprastas, naudingas ir skanus pikniko patiekalas – baklažanų suktinukai su riešutais. Šiam patiekalui pagaminti prireiks baklažanų, kalendros, česnako, smulkintų riešutų (graikinių riešutų, migdolų), natūralaus jogurto. Baklažanus reikia supjaustyti plonomis plokštelėmis. Prie smulkintų riešutų pridėkite česnako ir kalendros (ar kokio kito žalumyno), sumaišykite, pridėkite jogurto ir pasūdykite pagal skonį. Tada ant baklažano plokštelės užtepkite riešutų įdaro ir suvyniokite į suktinuką, sutvirtindami mediniu dantų krapštuku. Po to suktinukus apkepinkite grilyje.


Antrasis patiekalas

Žuvies šašlykas kur kas labiau dietinis patiekalas, negu kepta mėsa. Žuvis, skirtingai nuo mėsos, marinuojama ir kepama labai greitai, o paruoštas patiekalas gaunasi labai švelnus, ir pagal skonines savybes gali nustebinti ne vieną gurmaną.

Norint paruošti vieną iš pačių populiariausių marinatų žuviai, jums prireiks: 1 citrinos, 2-3 valgomųjų šaukštų alyvuogių aliejaus, taip pat rozmarino, kmynų arba kalendros, šviežiai maltų pipirų, druskos pagal skonį. Į paruoštą marinatą įdėkite nuvalytą ir nuplautą žuvį. Žuviai užmarinuoti pakaks 15-20 minučių. Marinuotą žuvį padėkite ant grotelių ir kepkite virš anglių, periodiškai vartydami 8-10 minučių kol gražiai apskrus. Patiekti tokį žuvies šašlyką rekomenduojama su salotomis, žalumynais arba daržovėmis prie baltojo vyno.

Desertas

Gamtoje galima pagaminti ir naudingą desertą. Pikniką papildys vaisių salotos su medaus-mėtų padažu, kuriam paruošti prireiks kelių šaukštelių šviežių mėtų, laimo, apelsinų, medaus, kivių, obuolių ir bet kokių kitų vaisių. Kad paruošti padažą vaisių salotoms, reikės kartu sumaišyti mėtas, laimo sultis, apelsinų sultis ir medų.

Pagrindinės mitybos pavasarį taisyklės

30-04-2015

Kasdien vis labiau mus džiugina saulėti orai, gerą nuotaiką dovanoja pavasario šiluma ir šiltas vėjelis, kuris švelniai kedena plaukus… Tačiau pavasaris mūsų organizmui – ne tik džiaugsmas, bet ir nusilpimo bei vitaminų stokos laikotarpis. Vitaminų stoka – tai ne liga, kurią reikėtų pamiršti, tai būklė, kurią būtinai reikia gydyti.

20120502194530188322Žiemos metu mes taip pat perkame ir valgome daržoves bei vaisius. Tačiau jie, prieš patekdami ant mūsų stalo, ilgą laiką yra transportuojami, saugomi, apdorojami specialiomis cheminėmis priemonėmis. Dėl to  yra prarandama didelė dalis vaisių ir daržovių naudingų savybių kartu su vitaminais ir mikroelementais.

Maitinimasis konservuotu, rafinuotu ir apdorotu maistu taip pat neigiamai veikia naudingas maisto savybes. Kam iš mūsų nepažįstami trapūs  ir lūžinėjantys nagai, slenkantys šiurkštūs plaukai, pleiskanojanti ir niežtinti sausa oda? Tai pirmieji vitaminų stokos požymiai.

Taigi, kokie produktai yra labiausiai naudingi pavasarį? Ir kaip turėtume maitintis, kad šiuo metų laiku būtume sveiki?

Tai yra daiginti grūdai, termiškai neapdoroti vaisiai ir daržovės, žuvies kepenys. Labai daug vitaminų ir mikroelementų yra pienėse, dilgėlėse, agurkų lapuose, varnalėšose – juos galima vartoti maistui ne tik vasarą, bet ir pasūdyti arba džiovinti ruošiant natūralių vitaminų atsargas žiemai.

Maistą termiškai apdorojant jame išlieka tik vitaminai A, D ir E. Visi kiti vitaminai tokiame maiste žūva. Išimtis yra tik avietės: jų naudingosios savybės išlieka net ir termiškai jas apdorojant, nes jų yra labai daug.

Atskirai reikėtų paminėti vitaminus, kurie rekomenduojami žmonėms, turintiems antsvorį: B grupės vitaminai, taip pat vitaminai C ir PP greitina medžiagų apykaitą ir padeda mažinti svorį. Visuomet prisiminkite, jog mūsų sveikata net 70 proc. priklauso nuo mitybos ir teisingo gyvenimo būdo!

Pavasaris lėkštėje

10-04-2015

Po žiemos reikėtų išjudinti savo virškinamąjį traktą ir „nustatyti“ jį virškinti kitokį maistą. Atėjus pavasariui sielai reikia skrydžio, tuo tarpu kūną apsunkina nereikalingi kilogramai, todėl paprasčiausiai nėra energijos įgyvendinti numatytų tikslų.

zolePagal Ajurvedos sveikos gyvensenos sistemą, mityba pavasarį pirmiausiai turėtų skatinti gleivių išsiskyrimo mažinimą organizme. Nes būtent dėl gleivių atsiranda įvairūs patinimai, celiulitas, susilpnėja imunitetas.

Taigi, pavasarį valgykite daugiau vaisių: greipfrutų, granatų, kivių. Šie vaisiai stimuliuoja virškinimo ir apsivalymo procesus bei pripildo kūną pavasarine energija. Pavasarį verčiau atsisakykite saldžių ir krakmolingų vaisių ir daržovių: bulvių, vynuogių, bananų, mango.


Garbingą pirmąją vietą pavasarį užima patiekalai iš daržovių, vaisių, grūdų ir įvairiausių žolelių. Šis lengvas ir gaivinantis maistas tikrai suteiks energijos ir sveikatos. Šiuo metu labai naudingos bus įvairios salotos su augaliniu aliejumi, citrinų sultimis, papildant jas svogūnu arba česnaku. Valgykite košes iš rudų grūdų: grikių, avižinių dribsnių, miežių. Maistą pagardinkite prieskoniais, kurie stimuliuoja virškinamąjį traktą: bazilikais, kmynais, cinamonu, juodaisiais pipirais, mėtomis.

Pavasarį nevalgykite daug mėsos. Bus geriausia mėsą vartoti 1-2 kartus per savaitę. Pasirinkite šviežią mėsa, kurią galima pagaminti ant ugnies, garuose arba iškepti orkaitėje. Nepatartina šiuo metų laiku mėsą kepti ant aliejaus. Du kartus per savaitę galima valgyti žuvies patiekalus.

Iš pieno produktų rekomenduojama vartoti pieną ir išrūgas. Būtų geriausia vartoti šviežią (nepasterizuotą) pieną. Išrūgos puikiai pašalins iš organizmo šlakus ir nereikalingus skysčius, o be to, aprūpinus organizmą naudingomis medžiagomis.

Pagal Ajurvedą, pavasarį nerekomenduojama vartoti labai daug skysčių. Optimalus variantas bus imbiero arba žalioji arbata su citrina – tokios arbatos puikiai numalšina troškulį, kur kas geriau nei paprastas vanduo. Geriausia skysčius vartoti 30-40 min. iki valgymo, o pavalgius gerti patartina praėjus valandai, kad netrukdyti virškinimo procesui.

Dieta peršalus ir sergant gripu

17-02-2015

Susirgęs žmogus turi ne tik laikytis lovos režimo ir vartoti reikalingus vaistus, bet jam reikia ir teisingai maitintis. Taigi, ką reikėtų valgyti peršalus ir sergant gripu, kad kuo greičiau atsistoti ant kojų?

Mityba peršalus gali iš esmės įtakoti sveikimo procesą: jeigu teisingai maitinamasi, liga atsitrauks greičiau, jeigu ne – organizmo būklė gali tik pablogėti.


domashnie-sredstva-ot-prostudy2Paprastai kenksmingos bakterijos ir virusai susikaupia gerklėje ir nosyje. Pas peršalusį žmogų gleivinės yra apimtos uždegimo ir išsausėjusios, o tai reiškia, kad pirmasis apsauginis barjeras nefunkcionuoja taip, kaip reikėtų. Tuo tarpu drėkinant gleivines apsauginis barjeras vėl gali pradėti normaliai funkcionuoti ir blokuoti kenksmingą virusų poveikį.

Optimalus sprendimas – negazuotas geriamas vanduo su keliomis apelsino skiltelėmis. Tokiame vandenyje yra pakankamai vitamino C. Tokiu būdu pakils ir bendras segančiojo tonusas bei nuotaika.

Jei skauda gerklę, geriau rinktis lengvai pašildytą vandenį su medumi ir citrinos sultimis. Toks gėrimas ne tik naudingas imunitetui, bet ir padės atsikratyti viruso bei nuramins sudirgusią gerklės gleivinę.

Peršalimo ir gripo metu daugiau dėmesio reikia skirti mitybai. Nusilpęs organizmas reikalauja itin daug dėmesio, todėl sergant reikėtų atsisakyti „sunkių“ patiekalų iš mėsos ir žuvies, taip pat saldumynų ir kepto maisto. Sirgdami jokiu būdu nevalgykite greito maisto. Kita vertus, sergantis organizmas pats parodys, kokio maisto ir kiek jam reikia. Todėl jei valgyti nesinori, nevalgykite.

Vištienos sultinys – vienas iš pačių populiariausių ir tuo pačiu pats veiksmingiausias patiekalas sergančiam žmogui. Mokslininkai įrodė teigiamą sultinio poveikį užgultai nosiai ir skaudančiai gerklei: jis sumažina neutrofilų skaičių (vienos iš baltųjų kraujo kūnelių formų), kurie sukelia uždegimui būdingus simptomus nosiaryklėje.

Verta prisiminti, jog peršalus ir sergant gripu maitintis reikia dažnai ir po nedaug.

Sergant nepamirškime ir kito labai populiaraus produkto, kuris yra ir augalinis imunostimuliatorius – česnako. Jis turi alicino, kuris puikiai kovoja su bakterijomis, virusais ir grybeliais. Česnaką galima ne tik valgyti. Pastatykite šalia sergančiojo lovos lėkštelę su pjaustytu česnaku – tai dezinfekuos orą ir užkirs kelią pakartotinam infekcijos patekimui į nosiaryklę.

Sergančiojo užduotis – vartoti kuo daugiau skysčių, bet alkoholio vartoti sergant jokiu būdu negalima. Tai liečia ir kavą bei vaisių sultis. Gerkite uogų arba žolelių gėrimus be cukraus – jie papildys organizmą reikalingais skysčiais ir neturės įtakos leukocitų aktyvumui.

Teisinga mityba žiemą

12-01-2015

Prasidėjus žiemos sezonui, organizmas pereina į energiją taupantį režimą ir pradeda gyventi kitomis sąlygomis. Žiemą sutrumpėja diena, sumažėja saulės šviesos, todėl sulėtėja organizmo medžiagų apykaita ir sumažėja serotonino, atsakingo už gerą nuotaiką, gamyba. Todėl nenuostabu, kad šiuo laiku sumažėja bendras judrumas ir darbingumas. Tačiau ekspertai įsitikinę, jog teisingai maitinantis ir suteikiant organizmui reikalingo „žieminio“ kuro, po poros savaičių organizmas sėkmingai prisitaikys prie žiemos ritmo, o jūs puikiai jausitės.

maistasTaigi, būtina pertvarkyti savo kasdienį maisto racioną ir laikytis kai kurių „žieminių“ mitybos taisyklių. Pirmiausia reikia padidinti kalorijų kiekį, vartojant daugiau kalorijų turintį maistą. Žiemą reikėtų vartoti „sunkių baltymų“ turintį maistą – mėsą, žuvį, paukštieną. Jeigu tokio maisto organizmui nepakanka, tada sutrinka imuninė sistema. Todėl du tris kartus per savaitę būtina valgyti žuvį, veršieną ir vištieną.

Meniu būtinai turi būti ir didelis kiekis taip vadinamų sezoninių daržovių: kopūstai, brokoliai, pastarnokai, topinambai, burokėliai, ropės, morkos, svogūnai, bulvės. Šiuo metu minėtos daržovės yra pasiekusios savo vitamininio aktyvumo piką, todėl yra labai naudingos organizmui.

Nereikėtų be saiko valgyti sintetinių egzotiškų vaisių ir „parafininių“ obuolių, kuriuose nėra praktiškai jokių naudingų medžiagų. Dietologai žiemą pataria valgyti daugiau citrusinių vaisių, kuriuose yra daug vitamino C. Būtent šis vitaminas stoja į kovą su virusinėmis infekcijomis, plintančiomis šaltu oru.

Vitaminų trūkumą žiemą labai padės papildyti šaldytos uogos. Taip pat teisingai maitinantis nereikėtų pamiršti ir žalumynų bei salotų, kurie pasitarnaus kaip puikus fitoncidų (antimikrobinių medžiagų) šaltinis.


Vasarą žmogui reikia daugiau skysčių negu žiemą. Tačiau tai nereiškia, jog žiemą reikia mažiau gerti. Bendras suvartojamų skysčių kiekis turi būti ne mažiau kaip pusantro litro per dieną, o iš šio kiekio vienas litras turi atitekti švariam geriamam vandeniui. Likę skysčiai – tai karštos arbatos, kompotai, sriubos.

Žiemą negalima maitintis sausu maistu, šaltais patiekalais ir gerti vien šaltus gėrimus. Maistas turi būti tik šiltas arba karštas.

Maitintis žiemą reikia dažnai ir įvairiai. Tai yra pagrindinis teisingos mitybos principas, kuris ir žiemą nepraranda savo aktualumo. Kas rytą keiskite košes, spauskite šviežių vaisių sultis, valgykite skirtingų rūšių duoną. Tokiu būdu organizmas gaus reikalingą kiekį būtinų naudingų medžiagų ir sėkmingai kovos su šalčiu, depresija ir virusinėmis ligomis.

Švenčių rykštė – persivalgymas

22-12-2014

Mes visi mėgstame skaniai pavalgyti, juk maistas – vienas iš gyvenimo malonumų. Ir visi gerai žinome, kad per šventes šis malonumas pasiekia kulminaciją dažnai nepraeidamas be pėdsakų. Tad kaip nustoti persivalgyti per šventes? Kaip išlaikyti sveiką svorį ir palaikyti gerą savijautą, mėgaujantis skaniu maistu ir gera kompanija prie švenčių stalo?

Užstalės malonumus reikia pradėti nuo šviežių vaisių ir daržovių, vengiant patiekalų su užpildais ir padažais. Suvalgius kelių rūšių daržovių, skrandis prisipildys vandens ir ląstelienos. Pastaroji padeda geram virškinimui ir suteikia pilnumo jausmą. Tada galima pabandyti ko nors kaloringesnio, tik nedaug. Raktinis žodis – nedaug!

Valgyti reikia lėtai, kruopščiai sukramtant kiekvieną kąsnelį. Tada mūsų organizmas laiku gaus signalą apie sotumo jausmą, o ne tada, kai būsime gerokai persivalgę. Laikas nuo sotumo jausmo ir perspėjimo apie jį trunka 20-30 minučių, o kai kada ir ilgiau.

Nepraleiskite sotumo momento! Jis ateina natūraliai, kai valgydami nuleidžiame stalo įrankius ir padarome nevalingą pauzę. Ar pastebėjote tai? Blogiausia, kad dauguma žmonių po šios pauzės tęsia valgymą, nors tai yra natūralus smegenų signalas, perspėjantis apie tai, jog organizmas gavo pakankamai maisto. Ilgainiui formuojasi įprotis persivalgyti, o natūralus organizmo signalas, perspėjantis apie sotumą, skamba vis tyliau, nes jau įpratome jį ignoruoti.


Kontroliuokite maisto porcijas. Sveikos mitybos paslaptis yra ne atsisakyti vieno ar kito produkto, o kontroliuoti suvalgomo maisto kiekį. Specialistų rekomenduojamos „teisingos“ pietų arba vakarienės porcijos: išmaniojo telefono dydžio mėsos patiekalas, kompiuterio pelės dydžio angliavandenių garnyras (ryžiai, bulvės, makaronai ir pan.) ir mėsos bei garnyro apimties daržovių porcija.

Neužsibrėžti tikslo pabandyti viską. Maistas pagal savo skonį toks pats buvo vakar, yra šiandien ir bus rytoj. Todėl kontroliuodami save pasakykite: aš galiu tai suvalgyti bet kurią dieną, jei tik to panorėsiu, nebūtinai tai turiu padaryti šiandien.

Kaip išgyventi ilgai trunkančias šventes ir pajusti iš to malonumą? Reikia laikytis sveiko gyvenimo būdo net ir per šventes. Ir tomis dienomis neatimkime iš savęs judėjimo, sporto, dienos šviesos, gryno oro, visaverčio miego malonumų. Jeigu visa tai pasikeis šventiniu sėdėjimu už stalo ir nuolatiniu užkandžiavimu, tokiu atveju nereikalingo svorio rinkinys taps faktiškai neišvengiamas. Todėl kontroliuokite situaciją!

Žiemos vaisiai: pliusai ir minusai

11-12-2014

Prasidėjus žiemai, su pirmaisiais šalčiais subręsta vaisiai, kuriuos galima drąsiai vadinti tikromis vitaminų bombomis, kurias teisingai vartojant, žiemą organizmas išgyvens be didesnių praradimų.

Jeigu anksčiau žiemos vaisių ir uogų sąrašas apsiribodavo mandarinais, spanguolėmis, persimonais ir granatais, tai pastaruoju metu parduotuvių lentynose galima rasti ir egzotiškų feichojos vaisių. Beje, visi vitaminais praturtinti žiemos vaisiai turi savo pliusų ir minusų, apie kuriuos reikėtų žinoti.

Persimonai

Pliusai:


• Persimonai turi daug jodo. Todėl juos vartojant galima apsisaugoti nuo skydliaukės ligų.
• Oranžinė spalva nurodo, jog vaisiuose yra didelė koncentracija beta karotino – medžiagos, kuri organizme kovoja su laisvaisiais radikalais ir sulėtina senėjimą.
• Persimonuose yra kalio, kuris palaiko širdies raumens darbą, geležies, kuri apsaugo nuo mažakraujystės, vitaminų C, R (tonizuoja kraujagysles) ir magnio, kuris sumažina akmenų susidarymą inkstuose.
• Persimonai turtingi pektinu, kuris stimuliuoja virškinimo sistemą, absorbuoja tulžies rūgštis ir cholesterolį. Šis vaisius naudingas esant virškinimo sutrikimams.
• Persimonų sultys pasižymi baktericidinėmis savybėmis, padeda apsinuodijus ir sergant skrandžio bei žarnyno ligomis.

Minusai:

• Persimonai greitai pūva. Tamsios dėmelės ant vaisiaus – sugedimo požymis.
• Dėl cukraus pertekliaus persimonų geriau nevartoti diabetikams ir tiems, kurie yra nutukę.
• Persivalgius persimonų gali prasidėti žarnų nepraeinamumas.

Mandarinai

Pliusai:

• Šiuose žiemos vaisiuose gausu vitamino C, kuris mandarinuose išlieka net ilgiau juos laikant.
• Dar du mandarinuose esantys naudingi vitaminai – D (apsaugo nuo rachito) ir К (palaiko kraujagyslių elastingumą).
• Mandarinuose yra ir sinefrino – „riebalų degintojo“ ir gleivių tirpiklio. Sergant bronchitu ir astma rytais verta išgerti stiklinę mandarinų sulčių – tai padeda apvalyti plaučius ir bronchus nuo susikaupusių gleivių.
• Dėl didelės aminorūgščių koncentracijos mandarinai puikiai tinka nuo pabrinkimų.

Minusai:

• Dėl didelio rūgščių kiekio, kas dirgina skrandžio gleivinę, žarnyną ir inkstus, mandarinų nerekomenduojama vartoti sergant kepenų, tulžies pūslės uždegimu, plonosios žarnos arba skrandžio uždegimu, kai yra padidėjęs rūgštingumas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa.

Granatai

Pliusai:

• В, РР, С grupės vitaminai, vitaminas А (karotinas), kurių gausiu granatų vaisiuose, dalyvauja organizmo apykaitos ir baltymų sintezės procesuose, normalizuoja riebalų ir angliavandenių apykaitą. Folinė rūgštis dalyvauja kraujodaroje, pektino medžiagos – taninai – naudingi sergant uždegiminėmis virškinamojo trakto ligomis.
• Granatas mažina karščiavimą, normalizuoja kraujospūdį, slopina kosulį ir nuskausmina.
• Granatų sultys – stipriausias antioksidantas. Jos pasižymi šlapimą varančiu, tulžies išsiskyrimą didinančiu poveikiu. Taip pat turi priešuždegiminių, antiseptinių ir nuskausminamųjų savybių, gerina virškinimą ir sustiprina jį sutrikimų metu.
• Svarbiausias granatų pliusas – sugebėjimas padidinti hemoglobino kiekį kraujyje, sustiprinti imunitetą ir pagerinti apetitą.

Minusai:

• Granatų sulčių negalima gerti sergant skrandžio uždegimu ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige.
• Granatai gali sukelti vidurių užkietėjimą, todėl jų sultis geriau praskiesti morkų, burokėlių sultimis arba virintu vandeniu 1×3.
• Atsargiai granatus reikia vartoti žmonėms, turintiems jautrius dantis – granatų sultys ėda suplonėjusį dantų emalį.
• Padauginus granatų žievės nuovirų ir užpilų gali pradėti svaigti galva, atsirasti bendras silpnumas, pykinimas, vėmimas, traukuliai ir regos sutrikimai.

Ar galima valgyti bulves laikantis dietos?

28-11-2014

Bulvės – neatsiejamas rudens produktas, kuriuo jau iš anksto daugelis tikriausiai apsirūpino. Tačiau apie šias daržoves iki šiol nenorėjo girdėti dietos besilaikantys žmonės, nors slapta tikriausiai ne vienas svajojo apie labai skanius bulvinius patiekalus.  Dėl dailių savo figūros linijų dietų besilaikantys asmenys priversti atsisakyti tokio troškimo, nes mano, jog patiekalai iš bulvių yra pakankamai kaloringi. Taip pat daugelis sulieknėti norinčių žmonių iš savo meniu pašalino keptas bulves vien dėl to, kad mano, jog tokiose bulvėse yra daug krakmolo.

Tuo tarpu dauguma dietologų į klausimą „Ar galima valgyti bulves laikantis dietos?“ atsako, jog bulvių žala gražiai figūrai yra gerokai perdėta.


Taigi, ar laikantis dietos visgi galima valgyti bulves? Jeigu į šį klausimą pažiūrėti iš esmės, galima atrasti įdomių ir dar nežinomų faktų. Bulvės savo sudėtyje neturi riebalų, dėl to virtos arba užkeptos bulvės niekaip negali pakenkti figūrai. Todėl laikantis dietos bulves valgyti galima. Žinoma, laikantis dietos negalima valgyti bulvinių patiekalų, kuriuos gaminant gausiai būtų naudojami riebalai, o taip pat bulvių su riebiais padažais arba riebiais mėsiškais pavilgais. Tačiau šiuo atveju kalba eina ne apie pačias bulves, o apie jų vartojimą su kitų rūšių produktais.

Jeigu bulvės yra vienas labiausiai mėgiamų jūsų maisto produktų, visiškai jų atsisakyti dėl dailios figūros tikrai nereikėtų. Tik su kuo reikėtų valgyti bulves laikantis dietos?

Taigi, bulves valgyti reikėtų laikantis tam tikrų taisyklių, kurios byloja apie bulvinių patiekalų nesuderinamumą su mėsa, dešra, majonezu ir įvairiais padažais. Taip pat reikėtų atsisakyti bulves valgyti kartu su duona (pyrago gaminiais).

Laikantis dietos bulves galima valgyti  kartu su kitomis daržovėmis arba neriebia žuvimi. O paruošti bulvinius patiekalus galima tik naudojant augalinį saulėgrąžų arba alyvuogių aliejų. Jeigu tinkamai laikysitės minėtų taisyklių, tai tokios daržovės kaip bulvės tikrai neprisidės prie papildomų jūsų talijos centimetrų.

Sveika mityba rudenį: kokius produktus pasirinkti

17-11-2014

Dietologai žino, kokie maisto produktai labiau padeda organizmui išlikti aktyviam, kai prasideda rudens darganos.  Mūsų organizmui rudenį  labai naudingas pienas ir jo produktai, taip pat įvairios daržovės – žalios arba apdorotos. Reikėtų nepamiršti ir tokių daržovių, kurios apdovanotos savybe apsaugoti organizmą nuo sezoninio peršalimo – česnako ir svogūno. Šie produktai  dar gali aprūpinti organizmą ir trūkstamais mikroelementais bei vitaminais.

Iš tiesų rudenį kur kas dažniau nei vasarą apetitas mums primena apie save. Todėl nereikėtų kęsti alkio vis ko nors  lengvai užkandant. Tiesiog reikėtų suvalgyti nedaug riebesnio maisto. Pasirinkite riebią jūrų žuvį, sviestą ir aliejų panaudokite gamindami įvairius karštus patiekalus.


Iš kur atsiranda alkio jausmas? Organizmas išnaudoja kalorijas ir tada pradeda naudoti nuosavus resursus. Šiuo atveju kaip tik ir vyksta lieknėjimo procesas. Dietų šalininkus tai iš tiesų džiugina, tačiau ir jie sunkiai gali atsispirti norui ką nors užkąsti. Tokiu atveju į pagalbą gali ateiti šiltos daržovių sriubos be miltinių užkandžių (duonos, batono). Atminkite: šiltos sriubos virškinimui organizmas sunaudoja daugiau energijos negu karšto patiekalo virškinimui. Vadinasi, ir tikimybė priaugti svorio yra mažesnė. Tokiu būdu ir numalšinsite alkį, ir nepriaugsite nereikalingų kilogramų.

Kaip nekeista, rudenį mūsų organizmui ypač naudingos bulvės. Ir nereikalingi kilogramai pradeda augti ne nuo vartojamų bulvių, o nuo to, kokius patiekalus gaminame prie bulvių. Bulvių košė su riebiu padažu ir kotletu – tikra bomba talijai. Todėl kartu su bulvėmis geriau valgyti kitas daržoves ir varškę. Dietologų įsitikinimu, tai kur kas labiau suderinami maisto produktai.

Rudenį taip pat labai naudingi žali, rauginti ir termiškai apdoroti kopūstai. Juose yra nedaug kalorijų, tačiau pakankamai vitaminų. Be to, susidoroti su alkio jausmu padeda ir švieži vaisiai bei daržovės. Kai išalkstate, suvalgykite saldžią morką. Įsitikinsite, jog ši daržovė puikiai numalšins apetitą, aprūpins organizmą vitaminais ir ląsteliena, kuri padės laiku apsivalyti žarnynui.

Rudenį galima pajusti sezoninės depresijos simptomus. Tačiau tokioje būklėje nereikėtų iš karto pulti prie šokolado. Kai labai norisi ko nors saldaus, geriau pasirinkite saldžius šviežius vaisius. Tam puikiausiai tiks rudenį parduotuvių lentynose besipuikuojantys saldūs oranžiniai persimonai.

Rudens gėrybių konservavimas

13-10-2014

Namų sąlygomis galima konservuoti visų rūšių vaisius, uogas, daržoves, grybus ir iš jų paruošti pačią įvairiausią produkciją.  Gamtos gėrybių konservavimui naudojami įvairaus dydžio  stiklainiai ir buteliai. Stikliniai indai nekenkia konservuojamų gėrybių skonio savybėms, taip pat gerai, kad jie yra skaidrūs, nes galima lengvai atskirti produktus. Naudojant rankines dangtelių užsukimo priemones stiklainius ir butelius lengva hermetiškai uždaryti.

canned-veggiesRuošiant konservuoti produktus iš rūgščių vaisių, stiklainių ir kitų talpų uždarymui reikia naudoti emaliuotus dangtelius. Gėrybių konservavimui namų sąlygomis patogu naudoti stiklinius ir metalinius dangtelius su guminėmis tarpinėmis ir metaliniais spaustukais. Tokius dangtelius galima naudoti ne vieną kartą.

Konservuojamos produkcijos sterilizacija namų sąlygomis vyksta praktiškai vandens virimo temperatūroje. Šiluminis konservų paruošimo būdas, kai temperatūra yra žemesnė už virimo, vadinama pasterizacija. Konservų sterilizacijos laikas skaičiuojamas nuo to momento, kai puode užverda vanduo, o pasterizacijos laikas – nuo to momento, kai vandens temperatūra puode įkaista iki 80-85° С.

Vaisių, daržovių ir uogų konservavimas namų sąlygomis yra įmanomas ir karštuoju būdu be sterilizacijos. Šiuo atveju ypatingą dėmesį reikia skirti žaliavos kokybei. Konservavimui skirta žaliava turi būti šviežia, sveika, gerai surūšiuota ir nuplauta.


Į stiklainius ar butelius sudėtas gėrybes reikia atsargiai užpilti verdančiu vandeniu, uždengti dangteliais, palaikyti 5-8 minutes. Tada vandenį iš talpų reikia nupilti ir gėrybes dar kartą užpilti verdančiu vandeniu, o ruošiant kompotus – verdančiu cukraus sirupu. Po 3-5 minučių sirupas arba vanduo vėl nupilami, o konservų žaliava trečią kartą užpilama verdančiu vandeniu ar sirupu. Po to paruoštus indus reikia nedelsiant uždaryti dangteliais, stiklainius ir butelius apversti, apdengti šluoste ir palikti atvėsti.

Konservuojant namų sąlygomis galima panaudoti dar vieną karštąjį būdą. Nuplauti ir atrinkti vaisiai, daržovės (supjaustyti arba ne) įdedami į emaliuotą puodą. Į jį įpilama šiek tiek vandens (arba dar šiek tiek cukraus saldiems konservams), tada puodo turinys kaitinamas iki lengvos virimo temperatūros.  Lengvai maišant puodo turinys kaitinamas 5-10 minučių. Tuo pačiu metu yra paruošiami stiklainiai ir jų dangteliai. Į sausus ir karštus stiklainius šaukštu iš puodo pasirinktinai sudedamos daržovės arba vaisiai. Pripildyti stiklainiai uždengiami pavirintais dangteliais, užsukami ir apverčiami, kad atvėstų.

Skysti konservai – vaisių arba uogų sultys – užkaitinami rūgštims atspariame inde (puode) iki 95-98° С, po to nedelsiant išpilstomi į specialiai tam paruoštus butelius ar kitas talpas, užsukami pakaitintais dangteliais ir apverčiami (arba buteliai paguldomi ant šono), kad atvėstų.

Apskritai namų sąlygomis vaisiai ir uogos dažniau yra džiovinami, iš jų verdama uogienė, gaminamas džemas, padažai, ruošiami kompotai.

Patys naudingiausi rudens produktai

17-09-2014

Rodos dar visai neseniai atsisveikinome su vasara, o jau greitai sulauksime ir žiemos. Tai reiškia, jog šiuo laikotarpiu savo organizmą turime kaip galima daugiau aprūpinti vitaminais ir mikroelementais. Ruduo turtingas vaisiais ir daržovėmis – tais energijos šaltiniais, kurie prisotins jūsų organizmą energija visai žiemai. Svarbiausia nieko nepraleisti!

file1552584_2cd6644d1.    Moliūgai – nugalėtojai tarp daržovių pagal geležies kiekį. Šios spalvingos daržovės turi B, C, E, D, PP grupės vitaminų, o taip pat ir itin reto vitamino T, kuris turi įtakos organizmo apykaitos procesams. Moliūgas pektinų dėka iš organizmo pašalina toksinus, cholesterolio likučius ir šlakus.

2.    Obuoliai – puikūs vaisiai, padedantys kovoti su rudens periodo šalutiniu poveikiu – silpnumu, mažakraujyste, širdies ir kraujagyslių ligomis. Obuoliai pagyvina odą ir padeda virškinimo procesui, o taip pat gerina regėjimą.

3.    Burokėliai – daržovės, kurios praturtintos ląsteliena, vitaminu C, magniu, geležimi, variu ir fosforu. Burokėliai turi labai mažai kalorijų, nežiūrint į tai, kad jų šaknyse yra nemažai angliavandenių, kurie aprūpina organizmą energija ir suteikia daugiau ištvermės.

4.    Morkos – pagrindinis karotino šaltinis. Morkos valo kraują, iš organizmo pašalina toksinus ir kenksmingas medžiagas, normalizuoja medžiagų apykaitą, didina visų vidaus organų aktyvumą.


5.    Vynuogės – galingas antioksidantas. Vynuogės padeda kovoti su migrena, vynuogių sultys – tai gamtinis energijos šaltinis, kuris žaibiškai aprūpina organizmą energija.

6.    Slyvos – puikus vaistas nuo aukšto kraujospūdžio ligos. Šis vaisius gerina galvos smegenų kraujotaką ir sumažina galvos skausmų riziką. Taip pat slyvos pašalina cholesterolį ir padeda kovoti su stresu.

7.    Grybai – baltymų kiekio lyderiai. Jie padeda išvengti aterosklerozės ir užkerta kelią cholesterolio kaupimuisi kraujagyslių sienelėse. Grybai taip pat padeda suskaidyti riebalus.

8.    Avietės – organinių rūgščių, vitaminų ir eterinių aliejų lobynas. Šios uogos stiprina kapiliarus ir puikiai kovoja su peršalimo ligomis.

9.    Kriaušės – natūralus energijos šaltinis. Jos padeda kovoti su nuovargiu ir depresija. Kriaušės turi didelį kiekį biologiškai aktyvių medžiagų.

10.    Kopūstai – daržovės, turinčios didelį kiekį augalinių baltymų ir vitaminų. Kopūstuose esanti ląsteliena padeda pašalinti iš organizmo šlakus ir cholesterolį. Rauginti kopūstai – pats geriausias vitamino C šaltinis.

Prastas oras – dar ne priežastis liūdėti. Tuo tarpu rudens vaisiai ir daržovės – geriausia priemonė kovoje su rudens nuovargiu ir bloga nuotaika. Įtraukite į savo maisto racioną sezoninius produktus ir iki kito sezono jūs praturtinsite savo organizmą reikalingu kiekiu vitaminų ir mikroelementų.

Moksleivių sveika mityba

06-09-2014

Norint sudaryti visavertį moksleivio mitybos racioną, reikia atsižvelgti į specifinius vaiko organizmo poreikius. Juk mokymo programų įsisavinimas iš vaikų reikalauja aukšto protinio aktyvumo.

Po truputį žinias įsisavinantis mažas žmogus ne tik nelengvai darbuojasi mokydamasis, bet tuo pačiu metu jo organizmas auga ir vystosi, todėl ji turi visaverčiai maitintis. Pirmaklasiams neįprastai įtempta protinė veikla yra susijusi su žymiu energijos išeikvojimu.

pravil-noe-pitanie-shkol-nikovAugančiam organizmui būtini pieno produktai, kurie yra kalcio ir baltymų šaltinis: pienas, varškė, sūris, kefyras ir pan.  Kalcio ir fosforo stoką vaiko organizme padės papildyti žuvies patiekalai. Vietoj garnyro geriau pateikti ne virtas bulves ar makaronus, o garuose virtas daržoves (kopūstus, svogūnus, morkas, šparagines pupeles, česnaką). Per dieną moksleiviai turi išgerti ne mažiau 1-1,5 litro skysčių, tačiau gėrimai turi būti negazuoti, geriau jei tai bus vaisių ar daržovių sultys.

Toli gražu ne visi žino, kokie pusryčiai yra vertingesni moksleiviams. Be saldžios arbatos, uogienės ir konditerinių gaminių iš ryto vaikai turėtų valgyti duonos  produktus, košes (avižinių dribsnių košė užsirekomendavo geriausiai), makaronus, šviežius vaisius (geriausia obuolius, kuriuose gausu ląstelienos ir pektino) ir daržoves. Tai yra sudėtiniai angliavandeniai, kurių atsargos būtinos vaikams.


Kitas pagal reikšmingumą maisto komponentas, būtinas moksleivių energetinių sąnaudų poreikiams patenkinti, yra riebalai. Jiems tenka 20-30 proc. kiekio nuo bendrų vaikų energijos sąnaudų per parą.

Moksleivio mitybos racione būtinai turi būti pakankamai ląstelienos – medžiagos, kurios gausu vaisių ir daržovių  stiebuose, lapuose ir vaisiuose. Ląsteliena yra būtina normaliam virškinimo darbui.

Baltymai – tai pagrindinė medžiaga, kuri naudojama vaiko organizmo audinių ir organų vystymuisi. Baltymai nuo riebalų skiriasi tuo, jog turi azoto, todėl baltymų negalima pakeisti jokiomis kitomis medžiagomis.

7-11 metų moksleiviai per parą turi gauti 70-80 g baltymų, arba 2,5-3 g 1 kilogramo kūno svorio, o 12-17 metų moksleiviai –  90-100 g, arba 2 -2,5 g 1 kg kūno svorio.

Vaikų mityboje reikšmingos kokybinės baltymų savybės. Vaiko organizmo poreikius labiau atitinka pieno baltymai,  kaip ir visi kiti pieno komponentai. Atsižvelgiant į tai, pienas yra būtinas vaikų mityboje kaip nepakeičiamas produktas. Mokyklinio amžiaus vaikams pieno paros norma yra 500 ml. Turėkite omenyje, jog 100 g pieno atitinka 12 g sauso pieno miltelių arba 25 g rauginto pieno.

Kultūristų mitybos paslaptys

16-10-2013

Be jokios abejonės,  mitybą galima vadinti pagrindiniu faktoriumi, norint sėkmingai užsiimti kultūrizmu.  Norint žymiai padidinti raumenų augimą, būtina teisingai maitintis. Žinomi kultūristai tvirtina, kad jeigu jūsų maisto racione yra mažiau kaip 3200-3700 kalorijų, tikimybė, kad raumenys augs, yra labai maža.

kulturistasNet yra posakis, bylojantis, jog kultūristo dieta – tai 90 proc. sėkmės. Tačiau net jei mityba bus labiau kaloringa, tai neprivers augti jūsų raumenų, nes mitybą būtina derinti su fiziniais krūviais.

Taigi, kaip taisyklingai maitintis užsiimant kultūrizmu, kad pasiekti norimo rezultato?

Nedaug kultūristų rūpinasi skaičiuoti vartojamų maisto produktų energetinę vertę.  Mityba kiek galima tiksliau turi atitikti jūsų fizinių krūvių intensyvumą. Kultūristui nepakanka paprasčiausiai maitintis daug ir gerai. Mitybos reikšmė užsiimant kultūrizmu yra kur kas sudėtingesnė. Mityba bet kaip ir kuo papuola, paprastai paleidžia vėjais visą  titanišką darbą sporto salėje. Reikia aiškiai žinoti ką ir kada valgyti. Net maitinantis labai gausiai, kaip nebūtų keista, išlieka didelė naudingų medžiagų stokos tikimybė.

Taip yra todėl, kad į mūsų organizmą patenka jau apdoroti produktai, pavyzdžiui, po konservavimo, užšaldymo ir pan., todėl maistinės medžiagos suyra. Mes valgome normalų maistą, o raumenims trūksta naudingų medžiagų, todėl jie neauga. Šiuo atveju padėti gali maisto papildai. Tačiau taip pat yra pavojus dėl maisto įsisavinimo. Fiziologai išaiškino, jog optimali mityba paklusta griežtai nustatytoms taisyklėms, ir šių taisyklių nepaisymas gali privesti prie to, kad raumenims bus sunku atsistatyti.

Užsiimant kultūrizmu laikytis mitybos taisyklių yra labai lengva, tačiau tokių taisyklių laikymasis priverčia žmogų paklusti griežtam režimui, o tam reikalinga valia, kurios ne visiems užtenka.


Maistui vartoti vien tik mėsą – beprasmiška, nes organizmas gali įsisavinti baltymus tik kartu su angliavandeniais. Valgyti mėsą būtina su garnyru (ryžiai, makaronai, bulvės), be to, garnyro gali būti du arba net tris kartus daugiau nei mėsos.

Dietologai nustatė, jog iš ryto medžiagų apykaitos greitis yra didesnis, o antroje dienos pusėje jis sulėtėja. Todėl 70 proc. maisto raciono reikia suvartoti dieną,  be to, pusę raciono – iki 13 val., o paskutinį kartą valgyti reikia ne vėliau kaip iki 19 val.

Būtina nepamiršti, jog kuo ilgiau produktai apdorojami termiškai, tuo daugiau naudingų medžiagų praranda.  Patariama nevalgyti apskrudusios mėsos, kuri prisotinta  sudegusių riebalų. Optimalus variantas – panaudoti mikrobangų krosnelę. Produktus reikia pasirinkti atsakingai, nes valgyti reikia tik šviežius produktus.

Nereikia apriboti savęs vartojant gėrimus, tačiau reikia žinoti ką gerti ir kaip gerti.  Dėl skysčių  stokos organizme, kraujas gali sutirštėti ir sunkiau patekti į raumenis. Tačiau taip pat negalima užgerti skysčiu valgomo maisto, nes skrandžio sultys yra atskiedžiamos vandeniu ir dėl to pablogėja virškinimas. Būtina gerti tik švarų vandenį. Tokie gėrimai kaip kava ir arbata išplaus iš organizmo vertingas mineralines druskas. Vartojant gazuotus gėrimus, reikia prisiminti, kad juose yra sodos, kuri neutralizuoja skrandžio sultis, o be to , gazuotuose gėrimuose labai daug cukraus.

Patariama valgyti daug daržovių salotų, nes jos yra turtingos įvairių vertingų medžiagų, kurios neprarandamos gaminant salotas. Be to, daržovių salotos palankiai veikia žarnyno veiklą.

Svarbiausia prisiminti, jog kultūristo mityba – tai tiksliai paskaičiuota iki kalorijų ir subalansuota, harmoninga dieta,  kurios laikytis reikia ne porą dienų ar kelis mėnesius, o ilgus metus. Be to reikia teisingai treniruotis ir ilsėtis, tada raumenų augimo rezultatai netruks pasirodyti.

Lėto valgymo privalumai

16-09-2013

Šiuolaikinis gyvenimas yra labai dinamiškas ir verčia mus skubėti. Mums nuolat trūksta  laiko apsilankyti sporto salėje, laikytis dietos, bendrauti su draugais. Dėl to mes nuolat patiriame stresą ir, patys to nenorėdami, pridedame nereikalingų centimetrų ant savo talijos ir kaupiame nereikalingus kilogramus ant savo klubų. Apskritai mes dažnai viską darome paskubomis, netgi valgome taip, tarsi iš mūsų lėkštės kas nors kėsintųsi paimti mūsų patiekalą. Todėl dažnai problemų su figūra atsiranda būtent dėl maitinimosi paskubomis.

47-2Ar esate girdėję apie Italijoje gimusį judėjimą „Lėtas maistas“? Jis atsirado kaip protestas prieš toje šalyje atsidariusius greito maisto restoranus. Jeigu pavargote nuo greitų užkandžių ir norite iš maisto gauti ne tik kalorijas, bet ir malonumą bei sveikatą, šis judėjimas kaip tik jums.

Čia nieko sudėtingo nėra. Valgant įprastus patiekalus, jums reikės juos valgyti mažais kąsneliais, kruopščiai ir neskubant juos sukramtyti, jaučiant puikų patiekalų aromatą ir kartu valgymo malonumą.  Tokiu būdu valgymas jums gali tapti tam tikru maloniu ritualu, o ne tik būdu papildyti kalorijas.

Svorio kontrolė. Mes jau žinome, jog nereikalingas svoris atsiranda dėl per didelio kalorijų kiekio suvartojimo, kai jis viršija organizmo fiziologinius poreikius gyvybinei veiklai ir fiziniam aktyvumui palaikyti.

Jeigu visą laiką valgysime paskubomis, mes negalėsime kontroliuoti organizmui reikalingo maisto kiekio, bet genami vilko apetito kimšime į save maistą, kurio bus net 25 proc. daugiau, nei realiai žmogui būtina.

Jeigu maitinsimės lėtai, organizmas pradės gauti kalorijas dar valgymo metu, padidintos gliukozės koncentracijos plazmoje pavidalu, ir smegenys supras, kad organizmas sotus, todėl pradės slopinti apetitą. Tokiu būdu suvalgysite trečdaliu mažiau, nei paprastai. Be to, jūs pajusite sotumo jausmą, bet ne jausmą, kad prisikimšote pilvą ir tuoj sprogsite. Taigi, jei lėta mityba taps jūsų gyvenimo būdu, nereikalingų kilogramų gerokai sumažės.


Malonumas nuo valgymo. Gyvenimo lenktynėse mes pamirštame, jog maistas – tai būdas ne gauti kalorijas, o būdas gauti malonumą iš valgymo. Sunku pajusti malonumą net valgant patį skaniausią maistą, jeigu jį valgome paskubomis, vos spėdami sukramtyti ir tuojau pamiršdami, koks tai buvo patiekalas.
Prisiminkite, koks patiekalas priverčia jūsų burnoje kauptis seiles vien nuo minties, jog tai labai skanu? Eikite ir paruoškite tą patiekalą, atsisėskite už gražiai padengto stalo, meskite į šalį visus darbus ir valgydami stenkitės pajusti prieskonių kvapą bei atskirų skonių paletę.

Virškinimo normalizavimas. Ar pamenate, kaip vaikystėje tėvai sakydavo gerai sukramtyti maistą? Tai turi net mokslinį pagrindą. Aktyviai kramtant, aktyvuojama virškinimo sistema, ir maisto pasisavinimo procesas tampa labiau pilnavertis. Geriau dirba žarnynas, dingsta problemos dėl virškinimo. Ilgiau kramtant maistą, išsiskiria pakankamas seilių kiekis, kas padeda ne tik drėkinti maistą, bet ir jį apvirškinti.

Be to, gerai sukramtytas maistas tolygiau susimaišo su skrandžio sultimis, dėl ko geriau veikia fermentai, o tai reiškia, jog maistas geriau ir teisingiau pasisavinamas, neapkraunant be reikalo kasos ir kepenų. Tokiu lėtos mitybos būdu galima išspręsti ir delikačią užkietėjusių vidurių problemą, kuri pagrinde kyla dėl to, jog  maistas būna per sausas, maisto gabalėliai nespėja suskilti ir dėl to formuoja maisto užsistovėjimą žarnyne.

Kodėl negalima greitai lieknėti?

02-09-2013

Dauguma moterų prisimena, jog reikia numesti svorio, likus vos dviems savaitėms iki gimtadienio, svarbaus susitikimo arba atostogų. Be to, dailiosios lyties atstovės ieško veiksmingos dietos, kuriai padedant galėtų greitai numesti svorio ir sugrįžti prie lieknų savo kūno formų.

ptg02319356Tai labai pavojingas kelias, nes greitas svorio metimas kenkia sveikatai ir gali labai neigiamai paveikti išvaizdą. Galiausiai jūs gausite ne tik pageidautiną lieknumą, bet ir sulieknėjusiose kūno vietose nukarusią odą,  o prie to dar ir galvos skausmus, pykinimą, galvos svaigimą ir pilkšvai išblyškusį veidą.

Nereikalingus angliavandenius ir iš jų gautas kalorijas organizmas transformuoja į riebalų molekules, kurias standžiai sudeda į riebalų ląsteles. Dėl to riebalų ląstelės gerokai išauga ir standžiai susipakuoja priglusdamos viena prie kitos.

Lieknėjant labai apribojamos kalorijos, ir angliavandenių, gaunamų iš maisto, nepakanka, kad papildyti energetines organizmo atsargas. Todėl organizmas pasiima energijos iš riebalų ląstelių. Tačiau pertemptos ląstelės, eikvodamos riebalus, užpildo juos vandeniu, kas sukelia paburkimą.  Jeigu iš organizmo pašalinamas vanduo, audiniai praranda savo stangrumą, oda būna suglebusi, sutrinka normalus metabolizmas ir iškyla problemų su sveikata.


Kai nustojama laikytis dietos, ląstelės vėl pradeda kaupti riebalus, ir jeigu nepradėsite sveikai maitintis, labai greitai prarasti kilogramai grįš su kaupu.

Deginant riebalus padidėja skysčių apimtis. Šie skysčiai susikaupia iš audinių ir patenka į kraują, ir jeigu lieknėjama staigiai,  cirkuliuojančio kraujagyslėse kraujo apimtis taip pat gerokai išaugs. Tai padidina kraujo spaudimą ir kenkia galvos smegenų kraujagyslėms. Dėl to gali skaudėti ir svaigti galva.

Dalis skysčių sugrįš atgal į audinius, kad sumažinti kraujo spaudimą. Dėl to atsiranda patinimai – žmonės tinsta nuo bado. Kad taip nenutiktų, nereikalingus riebalus būtina sudeginti tokiu tempu, kad per savaitę netektumėte ne daugiau kaip 1,5 kilogramo.

Jeigu lieknėjant nedalyvauja raumenys, jūs per mažai judate, tada riebalai deginami tik kepenyse, o jų jėgos ne begalinės. Dalis riebalų atsidės pačiose kepenyse, o taip pat kraujagyslių sienelėse, suformuodami cholesterolio plokšteles. Taip lieknėjant infarkto rizika išauga net 5 kartus.

Apkrautos kepenys nebepajėgs susidoroti su savo pareigomis. Du trys panašūs lieknėjimo seansai – ir virškinimo sistemos sutrikimai bus akivaizdūs. Tokiu būdu gali pasireikšti tulžies pūslės uždegimas ir kiti virškinimo sutrikimai.

Be to, dėl riebalų stokos organizme pradeda trūkti riebaluose tirpių vitaminų A ir E, o jie atsakingi už jūsų grožį. Todėl greitai lieknėjant net jūsų plaukai ir nagai tampa šiurkštūs ir lūžinėjantys, oda pilkėja, tampa sausa ir sudribusi.

Vakarienė: būti ar nebūti?

28-08-2013

Vakarienė, ko gero, yra labiausiai ginčytinas paros valgymo metas. Madingų dietų šalininkai po 18 val. renkasi daugiau nieko nevalgyti. Liaudies išmintis, kuri pataria vakarienę atiduoti priešui, su jais sutinka. Tuo tarpu dietologai mažiau kategoriški: vakarienė turi būti lengva. O štai Australijos mokslininkai tvirtina, jog vėlyvas šaldytuvo šturmas yra puiki priemonė nuo nemigos.

vakarieneNacionalinės vakarienės valgymo tradicijos taip pat skiriasi. Anglo saksų šalyse vakarienė – tai tikras dietologo košmaras: salotos, mėsa, bulvės ir desertas. Tiesa, tokia vakarienė valgoma gana anksti, 18 – 19 val., todėl iki nakties miego maistas jau nors kiek būna suvirškintas. Atšiaurūs skandinavai taip pat valgo sočią vakarienę, tačiau jų maistas yra lengvesnis, jie renkasi tradicinę žuvį, o ir vakarieniaujama ten apie 17 val. Lotynų Amerikos gyventojai net ir pagal mūsų standartus vakarieniauja labai vėlai – kartais apie 21 val. Jų vakarienės meniu dominuoja daržovės ir ant grilio iškepta mėsa.  Pati naudingiausia iš visų šalių vakarienių yra japonų. Jie vakarieniauja mažomis porcijomis ir jų pagaminti patiekalai yra mažai kaloringi, bet puikiai malšinantys alkį ir leidžia naktį organizmui ilsėtis.

Kol merginos galvoja, jog liemuo gali suplonėti du kartus vien dėl nevalgomos vakarienės, gydytojai dietologai tvirtina, jog vakarienė yra naudinga ir atsisakydami jos netgi galime pakenkti savo sveikatai. Dietologai ir virškinimo ligų specialistai vieningi – vakarieniauti būtina, tačiau tai reikėtų daryti protingai.

Vakarienė – priešas. Jeigu paskutiniam dienos valgymui tenka beveik pusė paros maisto, jeigu vakarienei pasirenkama kepta mėsa su bulvėmis ir salotomis su majonezo padažu, o desertui pasirenkamas dar ir torto gabaliukas – pagal liaudies išmintį geriau iš karto atiduoti tokią vakarienę priešui.

Patys netinkamiausi produktai vakarienei: kepta mėsa, bulvės, duona, ankštinės daržovės, kepiniai, saldumynai ir įvairūs saldūs gazuoti gėrimai. Pastarieji, beje, naudos neduoda net ir pusryčiu metu.


Vakarienė – draugas. Vakarieniauti sėdama likus keturioms valandoms iki nakties miego ir suvalgoma ne daugiau kaip 20 proc. dienos kalorijų (suaugusio žmogaus paros norma priklausomai nuo jo amžiaus, lyties, gyvenimo būdo ir kitų veiksnių – nuo 2500 iki 4500 kalorijų). Vakarienės lėkštėje – neriebus ir mažai kaloringas maistas, o stiklinėje – nesaldus gėrimas be kofeino.

Vakarienei tinka tie maisto produktai, kurie iki nakties miego spėja iš skrandžio nukeliauti į žarnyną. Trumpiausiai –1-2 valandas – skrandyje užsilaiko rauginto pieno produktai, natūralus jogurtas, lengvi sultiniai, minkštai virti kiaušiniai, omletai, ir nesaldūs vaisiai (jeigu paskutinieji yra suvalgomi ant tuščio skrandžio). Šiek tiek ilgiau – nuo 2 iki 4 valandų – skrandyje užsibūna žuvis, liesa nekepta mėsa, ryžiai, virtos bulvės, saldūs vaisiai, daržovės ir salotos. Ir labai ilgai – daugiau kaip 4 valandas – skrandyje virškinama riebi ir kepta mėsa, riebi žuvis (silkė arba skumbrė),  ankštinės daržovės, taip pat įvairūs baltyminio maisto deriniai (mėsa, žuvis, varškė) ir krakmolingas maistas (duona, makaronai, košės, bulvės).

Reikia prisiminti, jog vakare organizmas blogiau pasisavina riebalus ir gyvulinius baltymus, todėl paskutiniam dienos valgymui verčiau rinktis augalinius baltymus ir „teisingus“ angliavandenius su žemu hipoglikemijos indeksu. Naudingai vakarienei tiks: rauginto pieno produktai, žalios daržovės, virta žuvis (mėsa), arba vietoje viso to – vaisių asorti.

Lieknėjimo receptas iš mokslininkų

05-08-2013

Amerikos mokslininkai sudarė pagrindinių rekomendacijų sąrašą, kuriomis vadovaujantis galima numesti nereikalingus kilogramus ir palaikyti savo organizmą tonuse.

Dietologai pažymėjo, jog norint sėkmingai lieknėti reikia ne tik užsiiminėti sportu, bet ir laikytis maistinių medžiagų vartojimo pusiausvyros.

spl029290Specialistų nuomone, daugelis žmonių sukoncentruoja savo dėmesį ties kokia nors viena sritimi: arba sustiprina treniruotes, arba griežtai apriboja maisto racioną. Vietoje to gydytojai pataria kartu derinti fizinį krūvį su teisinga mityba.

Amerikiečių tyrinėtojai tikina, jog optimalus vartojamų angliavandenių, riebalų, baltymų ir cukraus santykis po užsiėmimų sporto salėje leis pasiekti puikių rezultatų.

Pirmiausia, dietologai rekomenduoja atsisakyti principo, pagal kurį, laikantis dietos yra atsisakoma vartoti vienokius ar kitokius maisto produktus, nes šis metodas yra veiksmingas tik labai trumpą laiką. Norint ilgą laiką palaikyti normalų kūno svorį, reikia būtinai subalansuoti mitybą.

Be to, ekspertai pasisako už tokio maisto vartojimą, kuriame yra dvigubai daugiau angliavandenių nei baltymų. Tokio maisto pavyzdys galėtų būti kiaušinis su skrebučiu arba jogurtas pusryčiams. Jeigu ši pusiausvyra sutrinka, organizme pradeda gamintis streso hormonas kortizolis, kuris sumažina kūno ištvermingumą ir susilpnina raumenis. Beje, mokslininkai iš pieno produktų siūlo rinktis išrūgas, nes jos yra itin aukštos biologinės vertės produktas, neturintis alergenų ir laktozės, ko nepasakysi apie soją ir įvairius koncentratus.


Taip pat specialistai pataria atsisakyti produktų su nuliniu kaloringumu ir dirbtiniais saldikliais, kurie neigiamai veikai organizmo metabolizmą ir kūno masę. Vietoje to patariama rinktis natūralų maistą.

Be to, amerikiečių tyrėjai prašo nepamiršti mėlynių, avižų, apelsinų, brokolių, bulvių, lašišos, jogurto, riešutų, špinatų, pomidorų, žaliosios arbatos, juodojo šokolado ir kitų produktų, kurie turi labai organizmui reikalingų antioksidantų. Jie užkerta kelią organizmo uždegiminiams procesams, imuniteto nusilpimui ir ištvermingumo sumažėjimui.

Pereinant prie treniruočių, mokslininkai pažymi, jog negalima užsiiminėti sportu jei esate nevalgęs (tuščiu skrandžiu). Todėl likus porai valandų iki apsilankymo sporto salėje, reikia ką nors užkąsti.

Norint padidinti fizinių pratimų veiksmingumą, patariama rinktis tuos pratimus, kurie teikia džiaugsmą ir tuo pačiu metu gerina kūno lankstumą, didina raumenų jėgą, stiprina širdį ir kraujagysles. Treniruotės metu gydytojai siūlo išlaikyti taisyklingą kvėpavimą, kuris sumažina stresą, stabilizuoja širdies ritmą ir padidina deguonies poreikį.

Be to, nereikėtų atsisakyti ilgiau pamiegoti, nes kokybiškas miegas padeda išsaugoti organizmo aktyvumą visą dieną.