Prasidedanti vasara – tai puikus metas gerinti imunitetą ir bendrai pagerinti organizmo būklę. Juk būtent nuo birželio atsiranda įvairių uogų, vaisių ir daržovių, kurie turtingi vitaminų ir naudingų medžiagų.
Todėl vasaros sezono metu dietologai rekomenduoja šiuos produktus aktyviai įtraukti į savo maisto racioną. Be to, šiuo laikotarpiu negalima pamiršti ląstelienos, kurios yra ne tik sezoninėse daržovėse ir vaisiuose, bet ir pupelėse, grūdinėse kultūrose ir riešutuose. Ląsteliena padės normalizuoti organizmo virškinimo sistemos procesus ir tuo pačiu apsaugos nuo antsvorio.
Taip pat birželio mėnesį būtina pakeisti gėrimo režimą, padidinant išgertų skysčių kiekį net du kartus.
O štai keletas vasaros daržovių, kurios ne tik aprūpins vitaminais bei mikroelementais, bet ir neleis atsirasti antsvoriui.
Žiediniai kopūstai. Šių daržovių kaloringumas tiesiogiai priklauso nuo jų paruošimo būdo. Tai reikia žinoti dietos besilaikantiems žmonėms. Šią daržovę verda, kepa, troškina, verda ant garų, o taip pat žiedinių kopūstų dedama ir į kitus patiekalus.
Ridikėliai. Šiose vasaros pradžios daržovėse gausu kalio, kalcio, fosforo, geležies, magnio, B grupės vitaminų, taip pat vitaminų C ir PP. Be to, ridikėliuose yra riboflavino, tiamino ir nikotininės rūgšties.
Ridikėliai pasižymi mažu kaloringumu, kas leidžia šias daržoves vartoti net ir esant antsvoriui.
Patisonai. Patys skaniausi ir naudingiausi yra jauni patisonai. Juose yra kalio, kalcio, fosforo, geležies, vario, molibdeno, cinko ir kitų naudingų medžiagų. Be to, patisonai turi B grupės vitaminų, taip pat vitamino E. O geltonos spalvos daržovėse be viso kito yra dar ir askorbo rūgšties bei karotino.
Patisonai – tai žemo kaloringumo dietinės daržovės, kurios be viso kito gerina medžiagų apykaitą, užkerta kelią širdies ir kraujagyslių sistemos, kepenų ir inkstų ligoms, taip pat hipertenzijai ir mažakraujystei.
Agurkai. Šiose daržovėse yra vitamino C, B grupės vitaminų, taip pat karotino, folinės rūgšties, fosforo, kalio, geležies, magnio, chloro, natrio, cinko, vario ir kitų mineralinių medžiagų.
Žinoma, jog agurkų vartojimas maiste sumažina patinimus, numuša aukštą kraujospūdį, padeda numesti antsvorį dėl lengvo vidurius laisvinamojo poveikio.
Švieži krapai. Šių daržovių lapuose yra vitaminų A, B, C, PP, o taip pat askorbo rūgšties, tiamino, riboflavino, karotino, fosforo, geležies, kalio, kalcio ir kitų naudingų mineralinių druskų.
Be to, krapai pasižymi mažu kaloringumu ir puikiu skoniu, kurių dėka šeimininkės juos dažnai deda į žuvies ir mėsos patiekalus, padažus ir sriubas.
Tradicinis piknikas gamtoje dažniausiai asocijuojasi su dideliu kiekiu skanaus, tačiau ne visuomet naudingo maisto.
Pagrindiniu pikniko atributu laikomas sultingas mėsos šašlykas, tačiau šis maisto produktas ne tik kenkia figūrai, bet ir sveikatai. Onkologų tyrimai parodė, jog dažnai vartojama perkepinta mėsa su apetitiškai atrodančia traškia odele sukelia virškinimo organų vėžį. Šašlykas taip pat dažnai tampa lėtinių skrandžio ir žarnyno ligų paūmėjimo priežastimi.
Naudingai sveikatai ir figūrai pikniką praleisti padės originalūs lengvų ir skanių patiekalų receptai: pakeitus riebią mėsą žuvimi, o aštrius padažus lengvais salotų užpilais, pavyks ne tik išvengti nepageidaujamų kilogramų, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata.
Užkandžiai
Paprastas, naudingas ir skanus pikniko patiekalas – baklažanų suktinukai su riešutais. Šiam patiekalui pagaminti prireiks baklažanų, kalendros, česnako, smulkintų riešutų (graikinių riešutų, migdolų), natūralaus jogurto. Baklažanus reikia supjaustyti plonomis plokštelėmis. Prie smulkintų riešutų pridėkite česnako ir kalendros (ar kokio kito žalumyno), sumaišykite, pridėkite jogurto ir pasūdykite pagal skonį. Tada ant baklažano plokštelės užtepkite riešutų įdaro ir suvyniokite į suktinuką, sutvirtindami mediniu dantų krapštuku. Po to suktinukus apkepinkite grilyje.
Antrasis patiekalas
Žuvies šašlykas kur kas labiau dietinis patiekalas, negu kepta mėsa. Žuvis, skirtingai nuo mėsos, marinuojama ir kepama labai greitai, o paruoštas patiekalas gaunasi labai švelnus, ir pagal skonines savybes gali nustebinti ne vieną gurmaną.
Norint paruošti vieną iš pačių populiariausių marinatų žuviai, jums prireiks: 1 citrinos, 2-3 valgomųjų šaukštų alyvuogių aliejaus, taip pat rozmarino, kmynų arba kalendros, šviežiai maltų pipirų, druskos pagal skonį. Į paruoštą marinatą įdėkite nuvalytą ir nuplautą žuvį. Žuviai užmarinuoti pakaks 15-20 minučių. Marinuotą žuvį padėkite ant grotelių ir kepkite virš anglių, periodiškai vartydami 8-10 minučių kol gražiai apskrus. Patiekti tokį žuvies šašlyką rekomenduojama su salotomis, žalumynais arba daržovėmis prie baltojo vyno.
Desertas
Gamtoje galima pagaminti ir naudingą desertą. Pikniką papildys vaisių salotos su medaus-mėtų padažu, kuriam paruošti prireiks kelių šaukštelių šviežių mėtų, laimo, apelsinų, medaus, kivių, obuolių ir bet kokių kitų vaisių. Kad paruošti padažą vaisių salotoms, reikės kartu sumaišyti mėtas, laimo sultis, apelsinų sultis ir medų.
Kasdien vis labiau mus džiugina saulėti orai, gerą nuotaiką dovanoja pavasario šiluma ir šiltas vėjelis, kuris švelniai kedena plaukus… Tačiau pavasaris mūsų organizmui – ne tik džiaugsmas, bet ir nusilpimo bei vitaminų stokos laikotarpis. Vitaminų stoka – tai ne liga, kurią reikėtų pamiršti, tai būklė, kurią būtinai reikia gydyti.
Žiemos metu mes taip pat perkame ir valgome daržoves bei vaisius. Tačiau jie, prieš patekdami ant mūsų stalo, ilgą laiką yra transportuojami, saugomi, apdorojami specialiomis cheminėmis priemonėmis. Dėl to yra prarandama didelė dalis vaisių ir daržovių naudingų savybių kartu su vitaminais ir mikroelementais.
Maitinimasis konservuotu, rafinuotu ir apdorotu maistu taip pat neigiamai veikia naudingas maisto savybes. Kam iš mūsų nepažįstami trapūs ir lūžinėjantys nagai, slenkantys šiurkštūs plaukai, pleiskanojanti ir niežtinti sausa oda? Tai pirmieji vitaminų stokos požymiai.
Taigi, kokie produktai yra labiausiai naudingi pavasarį? Ir kaip turėtume maitintis, kad šiuo metų laiku būtume sveiki?
Tai yra daiginti grūdai, termiškai neapdoroti vaisiai ir daržovės, žuvies kepenys. Labai daug vitaminų ir mikroelementų yra pienėse, dilgėlėse, agurkų lapuose, varnalėšose – juos galima vartoti maistui ne tik vasarą, bet ir pasūdyti arba džiovinti ruošiant natūralių vitaminų atsargas žiemai.
Maistą termiškai apdorojant jame išlieka tik vitaminai A, D ir E. Visi kiti vitaminai tokiame maiste žūva. Išimtis yra tik avietės: jų naudingosios savybės išlieka net ir termiškai jas apdorojant, nes jų yra labai daug.
Atskirai reikėtų paminėti vitaminus, kurie rekomenduojami žmonėms, turintiems antsvorį: B grupės vitaminai, taip pat vitaminai C ir PP greitina medžiagų apykaitą ir padeda mažinti svorį. Visuomet prisiminkite, jog mūsų sveikata net 70 proc. priklauso nuo mitybos ir teisingo gyvenimo būdo!
Po žiemos reikėtų išjudinti savo virškinamąjį traktą ir „nustatyti“ jį virškinti kitokį maistą. Atėjus pavasariui sielai reikia skrydžio, tuo tarpu kūną apsunkina nereikalingi kilogramai, todėl paprasčiausiai nėra energijos įgyvendinti numatytų tikslų.
Pagal Ajurvedos sveikos gyvensenos sistemą, mityba pavasarį pirmiausiai turėtų skatinti gleivių išsiskyrimo mažinimą organizme. Nes būtent dėl gleivių atsiranda įvairūs patinimai, celiulitas, susilpnėja imunitetas.
Taigi, pavasarį valgykite daugiau vaisių: greipfrutų, granatų, kivių. Šie vaisiai stimuliuoja virškinimo ir apsivalymo procesus bei pripildo kūną pavasarine energija. Pavasarį verčiau atsisakykite saldžių ir krakmolingų vaisių ir daržovių: bulvių, vynuogių, bananų, mango.
Garbingą pirmąją vietą pavasarį užima patiekalai iš daržovių, vaisių, grūdų ir įvairiausių žolelių. Šis lengvas ir gaivinantis maistas tikrai suteiks energijos ir sveikatos. Šiuo metu labai naudingos bus įvairios salotos su augaliniu aliejumi, citrinų sultimis, papildant jas svogūnu arba česnaku. Valgykite košes iš rudų grūdų: grikių, avižinių dribsnių, miežių. Maistą pagardinkite prieskoniais, kurie stimuliuoja virškinamąjį traktą: bazilikais, kmynais, cinamonu, juodaisiais pipirais, mėtomis.
Pavasarį nevalgykite daug mėsos. Bus geriausia mėsą vartoti 1-2 kartus per savaitę. Pasirinkite šviežią mėsa, kurią galima pagaminti ant ugnies, garuose arba iškepti orkaitėje. Nepatartina šiuo metų laiku mėsą kepti ant aliejaus. Du kartus per savaitę galima valgyti žuvies patiekalus.
Iš pieno produktų rekomenduojama vartoti pieną ir išrūgas. Būtų geriausia vartoti šviežią (nepasterizuotą) pieną. Išrūgos puikiai pašalins iš organizmo šlakus ir nereikalingus skysčius, o be to, aprūpinus organizmą naudingomis medžiagomis.
Pagal Ajurvedą, pavasarį nerekomenduojama vartoti labai daug skysčių. Optimalus variantas bus imbiero arba žalioji arbata su citrina – tokios arbatos puikiai numalšina troškulį, kur kas geriau nei paprastas vanduo. Geriausia skysčius vartoti 30-40 min. iki valgymo, o pavalgius gerti patartina praėjus valandai, kad netrukdyti virškinimo procesui.
Prasidėjus žiemos sezonui, organizmas pereina į energiją taupantį režimą ir pradeda gyventi kitomis sąlygomis. Žiemą sutrumpėja diena, sumažėja saulės šviesos, todėl sulėtėja organizmo medžiagų apykaita ir sumažėja serotonino, atsakingo už gerą nuotaiką, gamyba. Todėl nenuostabu, kad šiuo laiku sumažėja bendras judrumas ir darbingumas. Tačiau ekspertai įsitikinę, jog teisingai maitinantis ir suteikiant organizmui reikalingo „žieminio“ kuro, po poros savaičių organizmas sėkmingai prisitaikys prie žiemos ritmo, o jūs puikiai jausitės.
Taigi, būtina pertvarkyti savo kasdienį maisto racioną ir laikytis kai kurių „žieminių“ mitybos taisyklių. Pirmiausia reikia padidinti kalorijų kiekį, vartojant daugiau kalorijų turintį maistą. Žiemą reikėtų vartoti „sunkių baltymų“ turintį maistą – mėsą, žuvį, paukštieną. Jeigu tokio maisto organizmui nepakanka, tada sutrinka imuninė sistema. Todėl du tris kartus per savaitę būtina valgyti žuvį, veršieną ir vištieną.
Meniu būtinai turi būti ir didelis kiekis taip vadinamų sezoninių daržovių: kopūstai, brokoliai, pastarnokai, topinambai, burokėliai, ropės, morkos, svogūnai, bulvės. Šiuo metu minėtos daržovės yra pasiekusios savo vitamininio aktyvumo piką, todėl yra labai naudingos organizmui.
Nereikėtų be saiko valgyti sintetinių egzotiškų vaisių ir „parafininių“ obuolių, kuriuose nėra praktiškai jokių naudingų medžiagų. Dietologai žiemą pataria valgyti daugiau citrusinių vaisių, kuriuose yra daug vitamino C. Būtent šis vitaminas stoja į kovą su virusinėmis infekcijomis, plintančiomis šaltu oru.
Vitaminų trūkumą žiemą labai padės papildyti šaldytos uogos. Taip pat teisingai maitinantis nereikėtų pamiršti ir žalumynų bei salotų, kurie pasitarnaus kaip puikus fitoncidų (antimikrobinių medžiagų) šaltinis.
Vasarą žmogui reikia daugiau skysčių negu žiemą. Tačiau tai nereiškia, jog žiemą reikia mažiau gerti. Bendras suvartojamų skysčių kiekis turi būti ne mažiau kaip pusantro litro per dieną, o iš šio kiekio vienas litras turi atitekti švariam geriamam vandeniui. Likę skysčiai – tai karštos arbatos, kompotai, sriubos.
Žiemą negalima maitintis sausu maistu, šaltais patiekalais ir gerti vien šaltus gėrimus. Maistas turi būti tik šiltas arba karštas.
Maitintis žiemą reikia dažnai ir įvairiai. Tai yra pagrindinis teisingos mitybos principas, kuris ir žiemą nepraranda savo aktualumo. Kas rytą keiskite košes, spauskite šviežių vaisių sultis, valgykite skirtingų rūšių duoną. Tokiu būdu organizmas gaus reikalingą kiekį būtinų naudingų medžiagų ir sėkmingai kovos su šalčiu, depresija ir virusinėmis ligomis.
Mes visi mėgstame skaniai pavalgyti, juk maistas – vienas iš gyvenimo malonumų. Ir visi gerai žinome, kad per šventes šis malonumas pasiekia kulminaciją dažnai nepraeidamas be pėdsakų. Tad kaip nustoti persivalgyti per šventes? Kaip išlaikyti sveiką svorį ir palaikyti gerą savijautą, mėgaujantis skaniu maistu ir gera kompanija prie švenčių stalo?
Užstalės malonumus reikia pradėti nuo šviežių vaisių ir daržovių, vengiant patiekalų su užpildais ir padažais. Suvalgius kelių rūšių daržovių, skrandis prisipildys vandens ir ląstelienos. Pastaroji padeda geram virškinimui ir suteikia pilnumo jausmą. Tada galima pabandyti ko nors kaloringesnio, tik nedaug. Raktinis žodis – nedaug!
Valgyti reikia lėtai, kruopščiai sukramtant kiekvieną kąsnelį. Tada mūsų organizmas laiku gaus signalą apie sotumo jausmą, o ne tada, kai būsime gerokai persivalgę. Laikas nuo sotumo jausmo ir perspėjimo apie jį trunka 20-30 minučių, o kai kada ir ilgiau.
Nepraleiskite sotumo momento! Jis ateina natūraliai, kai valgydami nuleidžiame stalo įrankius ir padarome nevalingą pauzę. Ar pastebėjote tai? Blogiausia, kad dauguma žmonių po šios pauzės tęsia valgymą, nors tai yra natūralus smegenų signalas, perspėjantis apie tai, jog organizmas gavo pakankamai maisto. Ilgainiui formuojasi įprotis persivalgyti, o natūralus organizmo signalas, perspėjantis apie sotumą, skamba vis tyliau, nes jau įpratome jį ignoruoti.
Kontroliuokite maisto porcijas. Sveikos mitybos paslaptis yra ne atsisakyti vieno ar kito produkto, o kontroliuoti suvalgomo maisto kiekį. Specialistų rekomenduojamos „teisingos“ pietų arba vakarienės porcijos: išmaniojo telefono dydžio mėsos patiekalas, kompiuterio pelės dydžio angliavandenių garnyras (ryžiai, bulvės, makaronai ir pan.) ir mėsos bei garnyro apimties daržovių porcija.
Neužsibrėžti tikslo pabandyti viską. Maistas pagal savo skonį toks pats buvo vakar, yra šiandien ir bus rytoj. Todėl kontroliuodami save pasakykite: aš galiu tai suvalgyti bet kurią dieną, jei tik to panorėsiu, nebūtinai tai turiu padaryti šiandien.
Kaip išgyventi ilgai trunkančias šventes ir pajusti iš to malonumą? Reikia laikytis sveiko gyvenimo būdo net ir per šventes. Ir tomis dienomis neatimkime iš savęs judėjimo, sporto, dienos šviesos, gryno oro, visaverčio miego malonumų. Jeigu visa tai pasikeis šventiniu sėdėjimu už stalo ir nuolatiniu užkandžiavimu, tokiu atveju nereikalingo svorio rinkinys taps faktiškai neišvengiamas. Todėl kontroliuokite situaciją!
Todėl vasaros sezono metu dietologai rekomenduoja šiuos produktus aktyviai įtraukti į savo maisto racioną. Be to, šiuo laikotarpiu negalima pamiršti ląstelienos, kurios yra ne tik sezoninėse daržovėse ir vaisiuose, bet ir pupelėse, grūdinėse kultūrose ir riešutuose. Ląsteliena padės normalizuoti organizmo virškinimo sistemos procesus ir tuo pačiu apsaugos nuo antsvorio.
