Priklausomai nuo pasirinktos dietos galima reguliuoti ne tik svorio, bet ir riebalinio audinio praradimo greitį. Iškrovimo dietas pagal paros kaloringumą galima suskirstyti į pagrindinę, sumažintą ir griežtą.
Daugelis šiuolaikinių moterų dažnai susimąsto apie nereikalingo svorio metimo problemą, nes nutukimas mūsų laikais yra labai paplitusi liga. Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie po 18 val. yra pasirengę užantspauduoti šaldytuvą ir pamiršti apie kaloringą maistą bei angliavandenius, nors kiti asmenys apkūniais jų tikrai nelaiko. Todėl išsivadavimo nuo nereikalingų riebalų dėl sveikatos ir grožio klausimas šiandien yra ypač aktualus. Pagrindiniu nutukimo rodikliu yra laikomas žmogaus kūno svoris. Jį lengva išmatuoti, nes įvairių kainų ir formų buitines svarstykles galima lengvai įsigyti parduotuvėse.
Žinoma, tikslesnis nutukimo rodiklis būtų riebalinio audinio masė, tačiau turint omenyje, kad šį rodiklį nustatyti labai sunku, kūno masė išlieka pagrindiniu nutukimo rodikliu. Tačiau ar tai reiškia, kad atsikratydamas 5 kg svorio žmogus praranda 5 kg nereikalingų kūno riebalų? Visai nebūtinai. Pakankamai dažnai svorio netekimas pralenkia riebalų netekimą. Be to, svorio mažėjimo greitis riebalinio audinio sąskaita priklauso nuo fizinių krūvių, o taip pat ir nuo pasirinktos dietos.
Iš esmės gydomosios dietos yra neigiamo energetinio balanso sukūrimas, kurio metu organizmas bus priverstas naudoti savo riebalų sankaupas. Kaip žinia, vieno kilogramo riebalų kaloringumas sudaro 9300 kilokalorijų, todėl visas iškrovos dietas, priklausomai nuo paros kaloringumo, galima suskirstyti į tris grupes.
Pirmąją grupę sudaro taip vadinamos pagrindinės dietos, nes jų paros kaloringumas apytiksliai lygus pagrindinei žmogaus medžiagų apykaitai – 1700-2200 kilokalorijų. Kadangi neigiamas energetinis balansas taikant tokią dietą sudaro apytiksliai 200-500 kilokalorijų, tai svorio netekimas vyksta labai lėtai, po 20-50 g per parą.
Antrąją grupę sudaro sumažintos dietos, kurių paros kaloringumas sudaro 1200-1500 kilokalorijų, neigiamas energetinis balansas – 500-900 kilokalorijų, o riebalų netekimas sudaro 50-100 g per parą.
Trečiąją grupę sudaro griežtos dietos, kurių paros kaloringumas sudaro 400-800 kilokalorijų, neigiamas energetinis balansas – 1400-1800 kilokalorijų, o riebalų netekimas per parą gali siekti net 200 g. Labiau lieknėjančioje visuomenėje populiari yra sumažinta dieta, nes taikant pagrindinę dietą riebalų atsargų netenkama labai lėtai, o griežta dieta yra pakankamai varginanti.
Ranku odos sandara labai skiriasi nuo kitu kuno vietu odos, pirmiausia del minimalaus poodinio riebalinio audinio storio. Šis audinys, budamas organizmo energetiniu sandeliu, susideda iš riebaliniu ląsteliu, atlieka paremiamąją funkciją ir saugo nuo mechaniniu pažeidimu. Kadangi ranku odoje nera poodinio riebalinio audinio, ji yra ypač švelni. Ranku oda sudaryta daugiausia iš jungiamojo audinio pagrindo, kurio sudetyje yra triju rušiu skaidulos: kolagenines, elastines ir retikulines. Dermoje yra šie priedai: plauku folikulai, prakaito ir riebalines liaukos, daugybe kraujo ir limfos indu bei nervu galuneliu. Ranku dermos sandara skiriasi nuo tipines odos schemos. Ranku odoje yra daug prakaito liauku, del kuriu netenkama vandens ir beveik nera riebaliniu liauku, todel išsiskiria daug mažiau odos riebalu.