Rušiuoti produktus pagal:
Pavadinimą   
Kalorijas   
Angliavandenius   
Baltymus   
Riebalus   
 
Grupės
Produktai
Kiekis (g)
KCAL
Anglv.(g)
Baltym.(g)
Riebal.(g)
..
-
-
-
-
 
Viso:
0
0
0
0

Kaip pagerinti medžiagų apykaitą?

Medžiagų apykaita (metabolizmas) – tai procesas, kurio pagalba organizmas gamina ir naudoja energiją arba kalorijas visoms aktyvumo rūšims, pradedant maistinių medžiagų pasisavinimu ląstelėse ir baigiant maratono bėgimu.

spl021157Pas kiekvieną iš mūsų yra tai, kas vadinama baziniu metaboliniu lygiu arba baziniu metabolizmu.  Geras bazinio metabolizmo apibrėžimas skamba taip: „Tai yra energija, kurią žmogus naudoja  iš ryto, po nakties miego, tuščiu skrandžiu ir visiškos ramybės metu“.

Daugelio žmonių bazinį metabolizmą sudaro 60-70 proc. nuo per dieną suvartotų kalorijų kiekio, kas yra labai geras rodiklis. Visos šios kalorijos panaudojamos per kvėpavimą, virškinimą, kraujotaką, imunines reakcijas ir audinių atstatomuosius procesus.

Per 10 metų vyrai ir moterys nuo 20 iki 50 metų amžiaus vidutiniškai praranda nuo 2 iki 3 kg raumenų masės ir prideda tris kartus daugiau riebalų. Kadangi medžiagų apykaita su amžiumi paprastai sulėtėja,  atitinkamai reikia keisti mitybos įpročius, nes kitaip riebalai tik kaupsis ir svoris augs.

Raktas į svorio mažinimą yra paprastas: vartokite mažiau kalorijų negu sudeginate. Tačiau kai kurie žmonės puola į kraštutinumus ir apie maistą pradeda galvoti kaip apie priešą. Tik iškreiptas mąstymas galėjo sugalvoti, jog dėl atsisakymo nuo maisto atsiranda kalorijų deficitas,  kuris padeda mažinti svorį. Iš tiesų, kalorijų deginimui ir reikalingos kalorijos.

Kada nevartojame pakankamo kiekio kalorijų tam, kad aprūpinti kasdienes mūsų organizmo funkcijas, organizmas puola į paniką dėl nepakankamo maisto kiekio. Jis reaguoja sulėtindamas medžiagų apykaitą ir pasisavindamas didelį maisto kiekį, vietoje to, kad panaudoti jį energijos gamybai. Kai valgome reguliariai, mūsų medžiagų apykaita pagreitėja, ir gautos kalorijos sunaudojamos vietoje to, kad kaupti jas ateičiai.

Kaip optimizuoti medžiagų apykaitą

1. Pusryčiaukite. Pusryčių praleidimas reiškia, jog medžiagų apykaita sulėtėja. Ryte organizmui reikalingas baltymas, maisto medžiagos ir vanduo. Venkite cukraus ir paprastųjų angliavandenių.

2. Valgykite priklausomai nuo savo veiklos. Jeigu didelė dalis jūsų fizinio aktyvumo vyksta visos dienos metu, daugiausiai valgykite pusryčių ir priešpiečių metu, kad viskam užtektų energijos.

3. Dažniau užkandžiaukite. T. y. valgykite, kai jaučiatės alkanas. Vaisiai ir daržovės tarp valgymų neleis jums jausti alkio jausmo. Kuo jūs alkanesnis, tuo sunkiau yra kontroliuoti, ką ir kokiais kiekiais jūs valgote.

4. Atsisakykite paprastųjų angliavandenių. Tai padės jūsų energetinį balansą perkelti į energijos sunaudojimo, o ne į jos kaupimo pusę.

5. Atlikite fizinius pratimus. Net jeigu jūsų smegenys priešinasi, jūsų organizmui patinka fizinis aktyvumas. Be to, fiziniai pratimai pagreitina medžiagų apykaitą net kelioms valandoms po to, kai pratimus užbaigiate.

6. Treniruokite raumenis. Raumenų masė sudegina 5 kartus daugiau kalorijų, negu riebalai.

7. Nepamirškite širdies. Patariama 5 kartus per savaitę praleisti 20-30 minučių, atliekant širdies ir kraujagyslių sistemos pratimus.

8. Rašykite mitybos dienoraštį. Tai padės jums būti sąžiningu prieš save patį dėl to, ką jūs valgote.

9. Gerkite vandenį. Vanduo reikalingas jūsų metabolizmui dėl normalaus funkcionavimo, o drėgmė palaiko jūsų energingumą.

10. Gerkite žaliąją arbatą prieš valgį. Žalioji arbata prieš valgį padeda pagreitinti maisto virškinimą. Kai kurios žaliosios arbatos rūšys sudegina net iki 80 kcal (1 porcijai).

11. Tikėkitės per savaitę numesti iki 0,5 – 1 kg svorio. Per dieną neįmanoma ištaisyti metų metus besitęsiančią pasyvią ir neteisingą mitybą. Jeigu lieknėsite per savaitę netekdami 0.5-1 kg kūno svorio, yra didelė tikimybė, kad jūs sugebėsite stabiliai išsaugoti naują kūno svorį.

Please follow and like us:

Lieknėjimo receptas iš mokslininkų

Amerikos mokslininkai sudarė pagrindinių rekomendacijų sąrašą, kuriomis vadovaujantis galima numesti nereikalingus kilogramus ir palaikyti savo organizmą tonuse.

Dietologai pažymėjo, jog norint sėkmingai lieknėti reikia ne tik užsiiminėti sportu, bet ir laikytis maistinių medžiagų vartojimo pusiausvyros.

spl029290Specialistų nuomone, daugelis žmonių sukoncentruoja savo dėmesį ties kokia nors viena sritimi: arba sustiprina treniruotes, arba griežtai apriboja maisto racioną. Vietoje to gydytojai pataria kartu derinti fizinį krūvį su teisinga mityba.

Amerikiečių tyrinėtojai tikina, jog optimalus vartojamų angliavandenių, riebalų, baltymų ir cukraus santykis po užsiėmimų sporto salėje leis pasiekti puikių rezultatų.

Pirmiausia, dietologai rekomenduoja atsisakyti principo, pagal kurį, laikantis dietos yra atsisakoma vartoti vienokius ar kitokius maisto produktus, nes šis metodas yra veiksmingas tik labai trumpą laiką. Norint ilgą laiką palaikyti normalų kūno svorį, reikia būtinai subalansuoti mitybą.

Be to, ekspertai pasisako už tokio maisto vartojimą, kuriame yra dvigubai daugiau angliavandenių nei baltymų. Tokio maisto pavyzdys galėtų būti kiaušinis su skrebučiu arba jogurtas pusryčiams. Jeigu ši pusiausvyra sutrinka, organizme pradeda gamintis streso hormonas kortizolis, kuris sumažina kūno ištvermingumą ir susilpnina raumenis. Beje, mokslininkai iš pieno produktų siūlo rinktis išrūgas, nes jos yra itin aukštos biologinės vertės produktas, neturintis alergenų ir laktozės, ko nepasakysi apie soją ir įvairius koncentratus.


Taip pat specialistai pataria atsisakyti produktų su nuliniu kaloringumu ir dirbtiniais saldikliais, kurie neigiamai veikai organizmo metabolizmą ir kūno masę. Vietoje to patariama rinktis natūralų maistą.

Be to, amerikiečių tyrėjai prašo nepamiršti mėlynių, avižų, apelsinų, brokolių, bulvių, lašišos, jogurto, riešutų, špinatų, pomidorų, žaliosios arbatos, juodojo šokolado ir kitų produktų, kurie turi labai organizmui reikalingų antioksidantų. Jie užkerta kelią organizmo uždegiminiams procesams, imuniteto nusilpimui ir ištvermingumo sumažėjimui.

Pereinant prie treniruočių, mokslininkai pažymi, jog negalima užsiiminėti sportu jei esate nevalgęs (tuščiu skrandžiu). Todėl likus porai valandų iki apsilankymo sporto salėje, reikia ką nors užkąsti.

Norint padidinti fizinių pratimų veiksmingumą, patariama rinktis tuos pratimus, kurie teikia džiaugsmą ir tuo pačiu metu gerina kūno lankstumą, didina raumenų jėgą, stiprina širdį ir kraujagysles. Treniruotės metu gydytojai siūlo išlaikyti taisyklingą kvėpavimą, kuris sumažina stresą, stabilizuoja širdies ritmą ir padidina deguonies poreikį.

Be to, nereikėtų atsisakyti ilgiau pamiegoti, nes kokybiškas miegas padeda išsaugoti organizmo aktyvumą visą dieną.

Please follow and like us:

Apie mineralines medžiagas

Žmogui pakanka gauti su maistu labai mažai mineralinių medžiagų ir vitaminų, tačiau šios medžiagos yra būtinos organizmo medžiagų apykaitos procesams, įeina į daugelio audinių sudėtį.

Natris yra svarbi organizmo skysčių dalis. Nuo natrio kiekio priklauso skysčių tūris: daugėjant organizme natrio, skysčių tūris didėja, ir atvirkščiai. Natris veikia nervų ir raumenų aktyvumą, sujaudinimo sklidimą. Natrio perteklius žmogaus organizmui nenaudingas, nes gali padidėti kraujospūdis, organizme susikaupti skysčių. Daugiausia natrio gaunama su valgomąja druska ir maisto produktais, kuriuos gaminant dedama druskos (konservais, dešromis, sūriais, duona ir kt.). Patariama per dieną suvartoti ne daugiau kaip 6 g valgomosios druskos, įskaitant ir druskos kiekį, esantį maisto pramonės produktuose.

Kalis yra sudedamoji ląstelių protoplazmos dalis. Veikdamas kaip natrio antagonistas, jis reguliuoja skysčių pusiausvyrą organizme. Jis būtinas širdies, skeleto raumenų, nervų sistemos darbui. Trūkstant kalio, didėja kraujospūdis, atsiranda širdies veiklos sutrikimai, raumenų silpnumas. Kalio perteklius taip pat žalingas, nes sukelia toninius raumenų susitraukimus, elektrokardiogramos pokyčius. Kalio turi bulvės, pomidorai, bananai, ankštiniai augalai, riešutai, pienas ir kiti maisto produktai.

Kalcis dalyvauja susidarant kaulams ir dantims, todėl svarbu, kad jo netrūktų nėščių moterų, vaikų ir paauglių maisto davinyje. Kalcio trūkumas maiste – vienas iš osteoporozės (kaulų išretėjimo) senatvėje rizikos veiksnių. Be to kalcis dalyvauja susitraukiant skeleto ir širdies raumenims, jis reikalingas nervų sistemos, vidinės ir išorinės sekrecijos liaukų veiklai, kraujo krešėjimo procesams. Daugiausia kalcio gaunama su pieno produktais. Jo yra brokoliuose, špinatuose ir kitose tamsiai žaliose lapinėse daržovėse, žuvų kauluose.

Magnis būtinas formuojantis skeletui, nervų ir raumenų jaudrumui, daugelio fermentų veiklai. Magnio stoka gali sukelti raumenų skausmus ir silpnumą, kraujospūdžio didėjimą, dažną širdies plakimą, net skilvelių virpėjimą ar staigų širdies sustojimą. Magnis gaunamas su pieno produktais, žaliomis lapinėmis daržovėmis, riešutais, duona ir kitais grūdiniais produktais.

Fosforas svarbus energijos apykaitai, baltymų sintezei, lipidų pernešimui,formuojantis kaulams ir dantims. Žmogus gauna fosforo su pieno produktais, mėsa, žuvimi, bulvėmis, daržovėmis, grūdiniais produktais.

Geležis įeina į raudonųjų kraujo kūnelių baltymo hemoglobino sudėtį. Ji dalyvauja pernešant deguonį iš plaučių į audinius ir anglies dvideginį iš audinių į plaučius. Geležis įeina raumenų baltymo mioglobino sudėtį. Šis cheminis elementas yra daugelio fermentų sudėtinė dalis, dalyvauja tam tikruose medžiagų apykaitos procesuose. Jei trūksta geležies, slopinamas raudonųjų kraujo kūnelių susidarymas, mažėja hemoglobino koncentracija, prasideda mažakraujystė, kuri pasireiškia fizinio ir protinio darbingumo, organizmo atsparumo sumažėjimu. Dažniausiai mažakraujystė nustatoma vaisingo amžiaus moterims, kurios netenka geležies mėnesinių, nėštumo, gimdymo metu. Rekomenduojamo paros maisto davinio geležies kiekis – 10 mg vyrams, 15 mg moterims. Nėščioms moterims per parą papildomai reikia 10 mg geležies. Geležies yra kepenyse, mėsoje, žuvyje, ankštiniuose augaluose, riešutuose, rupaus malimo grūdiniuose produktuose, žaliose lapinėse daržovėse. Iš gyvulinių maisto produktų geležis pasisavinama daug geriau negu iš augalinių. Geležies pasisavinimą skatina vitaminas C ir kitos organinės rūgštys, o slopina taninai, kurių turi arbatžolės, kiaušiniai, tam tikros mineralinės medžiagos.

Jodas įeina į skydinės liaukos hormonų sudėtį skatina medžiagų apykaitą, energijos gamybą, augimą, psichinę raidą, daro įtaką nervų sistemos, raumenų, kraujo apytakos ir endokrininių liaukų veiklai. Jodo stoka sukelia skydliaukės didėjimą (gūžį), taip pat fizinės ir psichinės raidos sutrikimus. Suaugusiam žmogui per parą reikia vidutiniškai apie 100 – 150 mg jodo. Jodo kiekis maisto produktuose priklauso nuo to, kiek jodo yra dirvoje ir vandenyje. Daugiau jodo yra jūros vandenyje ir pajūrio dirvožemiuose. Žuvis ir kiti jūros produktai, pvz., jūros kopūstai , turi daug jodo. Norint sumažinti jodo trūkumą maisto produktuose, vartojama joduota druska.

Fluoras įeina į dantų ir kaulinio audinio sudėtį. Jis saugo dantis nuo ėduonies. Svarbiausias fluoro šaltinis yra vanduo. Jei geriamajame vandenyje jodo trūksta, kartais vanduo fluoruojamas. Reguliariai dantis valant fluoro turinčiomis dantų pastomis, burną skalaujant fluoruotu vandeniu taip pat galima išvengti ėduonies. Fluoro perteklius yra kenksmingas, sukelia fluorozę. Esant fluorozei, sutrinka dantų emalio susidarymas.

Selenas veikia kaip antioksidantas. Oksidacijos metu atsiradę laisvieji radikalai gali pažeisti organizmo ląsteles, sumažinti organizmo atsparumą infekcijai, skatinti vėžio bei aterosklerozės atsiradimą. Selenas gaunamas su grūdiniais produktais ir mėsa.Seleno deficitas sportininko organizme yra pavojingesnis nei nesportuojančiam žmogui. Sportininkui greičiau pablogėja imunitetas, padidėja polinkis sirgti uždegiminiais susirgimais; suprastėja kepenų funkcija; vystosi kardiopatija. Seleno deficitas provokuoja odos ir nagų susirgimus, aterosklerozę, kataraktą, reprodukcinės sistemos nepakankamumą, taip pat lėtina augimą.
Sportininkams seleno trūkumas ypač pavojingas todėl, kad didina riziką susirgti miokardo infarktu. Vyrų reprodukcijos sistemos pakitimai dėl seleno trūkumo išsivysto todėl, kad selenas pasižymi išreikšta spermatozoidų apsaugine funkcija ir užtikrina jų judrumą. Įvertinant didelį antioksidacinių procesų galingumą fizinio krūvio metu seleno trūkumas įgauna ypač svarbią reikšmę, kadangi įeina į pagrindinio antioksidacinio fermento – gliutationperoksidazės sudėtį. Selenas, kaip antioksidantas, geriausiai pasireiškia derinant su vitaminu E. Selenas yra gyvsidabrio, arseno, kadmio antagonistas, galintis apsaugoti organizmą nuo šių elementų. Mažiausiai selenas apsaugo nuo švino ir talio (šiuo atvejų svarbią reikšmę turi ir vitamino E trūkumas).

Vario deficitas prisideda prie sportinės anemijos išsivystymo, eigiamai veikia skydinės liaukos funkciją (dažnai išsivysto hipotireozė), jungiamojo audinio būklę, mielinizaciją nervų sistemoje, sustiprina polinkį į bronchinę astmą, alergines dermatomas, kardiopatiją ir kitus susirgimus, gali sutrikdyti moterų menstruacinį ciklą. Reikia pažymėti, kad anemija gali išsivystyti taip pat ir dėl vario trūkumo (ne tik dėl geležies), kadangi varis įeina į cerulioplazmino sudėtį, kuris būtinas geležies oksidinimui. Be šios reakcijos geležis nesurišama su trasferinu ir negali įeiti į eritrocitų sudėtį. Skatina retikulocitų brendimą. Kraujo plazmoje varis yra baltymo cerulioplazmino pavidalu, manoma, kad tai yra transportinė vario forma. Specialistai rekomenduoja vario sunaudoti apie 2mg per parą, įvertinant tai, kad tik šeštadalis yra įsisavinama per virškinamąjį traktą.

Kobalto kraujyje yra 4-10 µg%. Kobaltas įeina į vitamino B12 sudėtį, kurio trūkumas labiausiai jaučiamas aktyviuose ląstelių dalijimosi procesuose, pavyzdžiui kaulų smegenų (kraujo gamyba) ir nervinio audinio. Kobaltas ypač reikalingas po traumų, nukraujavimų ir neuroreabilitacijos tikslais. Kobaltas skatina geležies rezorbciją žarnyne. Dažniausiai paplitusi kobalto trūkumo forma, susijusi su jo organine forma – vitaminu B12 – yra anemija. Teigiamas kobalto veikimas gydant anemijas gaunamas tik kartu duodant pakankamą kiekį geležies ir vario.Gali atsirasti odos hiperpigmentacija, formuojasi greitas tamsus įdegis. Moterims sportininkėms gali sutrikti menstruacinis ciklas jei jos nepakankamai gauna kobalto. Neretai kobalto ir kobalamino trūkumas gali būti susijęs ne tiek su nepakankamu kiekiu maiste, kiek su pablogėjusiu įsisavinimu, kuris priklauso nuo mukoproteidų kiekio, sintezuojamo skrandyje. Mukoproteidų sintezę skatina rūgščios sultys – greipfrutų, citrinų, apelsinų, jaunas sausas vynuogių vynas. Kobalto įsisavinimas gali būti sąlygotas virškinamojo trakto disbakteriozės, piktnaudžiavimo alumi. Kobalto perteklius dažniausiai būna technogeninio pobūdžio. Tačiau nereikia pamiršti ir kitų priežasčių: padidėjusį kobalto įsisavinimą žarnyne gali sukelti geležies trūkumas.Trūkstant kobalto atsiranda odos ir gleivinių jautrumas, viršutinių kvėpavimo takų ir bronchų susirgimai, bronchinė astma, kobalto kardiomiopatija.

Specialistai rekomenduoja mikroelementų vartojimą padalinti į dvi grupes, atsižvelgiant į jų veikimą vienas kito atžvilgiu (vieni trukdo įsisavinti kitus). Tikslinga vienoje grupėje naudoti geležį, kobaltą, varį, vanadį, cinką, chromą, o kitoje – magnį, kalcį, molibdeną, fosforą. Manganas naudojamas atskirai.

Manganas įeina į daugelio fermentų aktyvių centrų sudėtį. Mangano trūkumas sportininkams, kaip ir nesportuojantiems žmonėms pasireiškia angliavandenių apykaitos sutrikimais pagal nuo insulino nepriklausomo diabeto schemą, hipocholesterinemija, plaukų ir nagų augimo sulėtėjimu, spazmų atsiradimo galimybės padidėjimu, alergijomis, kremzlių susidarymo sutrikimais, osteoporoze. Esant osteoporozei kalcio naudojimas dar padidina mangano trūkumą, kadangi apsunkinamas jo įsisavinimas žarnyne. Įsisavinti manganą žarnyne taip pat gali trukdyti ir fosfatai, geležis, produktų naudojimas, kuriuose yra daug taninų ir oksalatų (arbata, špinatai). Chroniškai apsinuodijus manganu būdinga: padidėjęs nuovargis, mieguistumas, aktyvumo ir interesų rato sumažėjimas, atminties pablogėjimas. Neurologinėj plotmėj stebima hipodinamija, distonija arba hipertonusas, galimas sausgyslių refleksų padidėjimas arba sumažėjimas, periferiniai ir centriniai vegetaciniai pakitimai. Mangano perteklius sąlygoja magnio ir vario trūkumą

Chromas dalyvauja angliavandenių apykaitoje, širdies raumens ir kraujagyslių veikloje. Chromo deficitas provokuoja hipoglikemines būsenas ir regėjimo blogėjimą. Chromo preparatai rekomenduojami specialistų siekiant padidinti raumeninę masę, padidinti ištvermę. Chromo perteklius (ypač šešiavalenčio) gali sukelti kancerogenus ir alergeninius efektus. Dažnos egzemos, dermatitai, astriniai bronchitai, rečiau – bronchinė astma. Kontaktas su chromo junginiais yra pavojingas gyvybei, kadangi sukelia gastritus, hepatitus, neurastenines būsenas, ilgalaikiai kontaktai gali sukelti net plaučių vėžį.

www.maistassportui.lt
www.vsv.lt

Please follow and like us:

Apie angliavandenius

Angliavandeniai yra svarbiausias žmogaus energijos šaltinis. Jie skirstomi į tris grupes: paprastuosius angliavandenius (cukrus), sudėtinius angliavandenius (polisacharidus) ir skaidulines maisto medžiagas.
Paprastieji angliavandeniai yra monosacharidai (gliukozė, fruktozė, galaktozė) ir disacharidai (sacharozė, laktozė). Gliukozė – svarbiausia energinė medžiaga, dalyvaujanti daugelyje cheminių procesų, vykstančių žmogaus organizme. Ji būtina smegenų , nervų sistemos veiklai. Iš gliukozės pertekliaus kepenų ir raumenų ląstelės sintetina glikogeną, kuris naudojamas energijai gauti. Šis energijos šaltinis ypač svarbus fiziškai aktyviems žmonėms, sportininkams. Dalis gliukozės gali būti paversta riebalais. Šiek tiek gliukozės būna vaisiuose ir daržovėse, bet dažniausiai gliukozė su kitais monosacharidais sudaro disacharidus. Fruktozės gauname valgydami vaisius.
Sacharozė, arba valgomasis cukrus, sudarytas iš gliukozės ir fruktozės. Juo saldoma arbata ir kava. Jis dedamas į uogienes, kompotus, vaisvandenius, kepinius. Daug ir dažnai vartojant cukraus skatinamas dantų ėduonies atsiradimas. Dažniausiai maisto produktai, kuriuose yra daug cukraus, turi mažai kitų vertingų maisto medžiagų, todėl cukrus turėtų sudaryti iki 10 proc. davinio energetinės vertės. Laktozė, arba pieno cukrus, sudarytas iš gliukozės ir galaktozės. Žmogaus organizme disacharidai paverčiami gliukoze.
Sudėtiniai angliavandeniai sudaryti iš daugelio gliukozės molekulių, sujungtų į ilgą grandinę. Virškinamajame trakte jie yra skaldomi į disacharidus, o paskui – į gliukozę, kuri rezorbuojama į kraują. Svarbiausias žmogaus mitybos polisacharidas yra krakmolas. Daug krakmolo turi grūdai, bulvės, ankštiniai augalai ir iš jų pagaminti produktai. Valgydami maisto produktus, kuriuose yra daug krakmolo, žmonės gauna ir vandenyje tirpių vitaminų, mineralinių medžiagų, maistinių skaidulų. Todėl rekomenduojama, kad šie produktai sudarytų didžiąją paros davinio dalį ir iš krakmolo būtų gaunama apie pusė visos davinio energijos.
Skaidulinės maisto medžiagos, arba maistinės skaidulos, tai nevirškinamos augalinių produktų medžiagos. Vandenyje netirpios maistinės skaidulos (celiuliozė, hemiceliuliozė, ligninas) skatina žarnyno judesius, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, didindamos maisto tūrį sukelia sotumo pojūtį, veikia maisto medžiagų absorbciją ir kt. Tirpiosios maistinės skaidulos (pektinas, esantis vaisiuose ir uogose, avižų skaidulinės medžiagos) mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Maistas, turintis maistinių skaidulų, mažiau kaloringas, todėl yra vertingas nutukimo profilaktikai ir gydant. Per parą su maistu reikėtų gauti 20 –30 g maistinių skaidulų.

www.vsv.lt

Please follow and like us:

„Gerieji“ ir „blogieji“ riebalai

Prisotintieji riebalai. Šie riebalai kambario temperatūroje yra ne skysto pavidalo ir dažniausiai susidaro iš gyvulinių maisto produktų, pavyzdžiui, sviesto, kiaulienos taukų ir gyvulinių riebalų. Jų yra yra riebioje mėsoje, kiaušiniuose, nenugriebtame piene, grietinėlėje, grietinėje, riebiame sūryje, svieste. Kai kurie augalai taip pat turi didelį prisotintų riebalų kiekį. Tai kokoso riešutas, palmių aliejus. Prisotintieji riebalai turi polinkį gausinti cholesterolio, riebalinių medžiagų kiekį kraujyje. Prisotintieji riebalai padidina cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje ir mažo tankio lipoproteinuose.

Trans riebalai. Tikriausiai pats nesveikiausias iš visų dalykų šiuolaikinėje dietoje- vadinamieji perdirbti, apdorotieji riebalai. Tai riebalų rūšis, neaptinkama gamtoje, bet randama daugybėje perdirbtų maisto produktų.
JAV neseniai priimtas įstatymas, įpareigojantis visus maisto produktų gamintojus deklaruoti perdirbtų riebalų kiekį, esantį jų pagamintame maiste, bet tas įstatymas kol kas dar neveikia.
Šiais laikais kiekvienas turėtume labai atidžiai skaityti maisto etiketes. Atkreipkite dėmesį į žodelį hydrogenated arba partially hydrogenated.
Įprasta yra sojos pupelių aliejų vadinti “partialy hydrogenated” Padarykite viską, ką galite, kad išvengtumėte tokių produktų. Tarkim riešutų sviestas savo gamtine prigimtimi yra labai sveikas maistas. Tačiau devyniasdešimt devyni procentai pardavinėjamo riešušų sviesto yra hidrogenizuoti. Taip sveikas maistas paverčiamas nesveiku.

GERIEJI RIEBALAI
Mononesotieji riebalai. Buvo manoma, kad mononesotieji riebalai yra neutralūs ir todėl jie nei didina, nei mažina cholesterolio kraujyje. Tačiau buvo atskleista, kad mononesotieji riebalai mažina bendrą cholesterolio kiekį ir žemo tankio lipoproteinus (blogąjį cholesterolį) bei išlaiko aukšto tankio lipoproteinus (gerąjį cholesterolį). Šie riebalai ląstelėse pristabdo oksidavimosi procesus, taigi atitolina organizmo senėjimą. Riešutai, alyvuogių, rapsų, migdolų aliejus turtingi šiais riebalais.
Polinesotiejieji riebalai. Polinesotieji riebalai yra kambario temperatūroje skysti ir gaunami iš daržovių (kukurūzų, saulėgražų, medvilnės sėklų, sojos pupelių) aliejų. Šie riebalai turi polinkį kraujyje mažinti bendrąjį cholesterolį. Pagrindinis trūkumas yra tame, kad kartu su bloguoju sumažėja ir gerasis cholesterolis. Linų sėmenų aliejus ir žuvų taukai ypač vertingi, nes juose yra maisto produktuose retai aptinkamų polinesočiųjų omega-3 grupės riebalų rūgščių. Tyrimais nustatyta, kad omega-3 rūgštys didina „gerojo” cholesterolio kiekį kraujyje, padeda suskaidyti ir pašalinti iš ląstelių „blogojo” cholesterolio paliktas nuosėdas.

KĄ DARYTI?
Gamindami maistą venkite kepimo aliejų, turinčių didelį kiekį prisotintų ir trans riebalų, o naudokite tokius aliejus, kurie turi mažai prisotintų riebalinių rūgščių ir turi daug polinesočiųjų riebalinių rūgščių – alyvuogių aliejus, sėmenų aliejus.
Sumažinkite suvartojamo maisto kiekį, kuriame gausu trans riebalų.
Mėsą kepkite orkaitėje arba virkite užuot kepinę (riebaluose). Gaminkite daržoves garuose užuot jas virę. Jos bus geresnio skonio ir turės daugiau vertingų maistinių medžiagų. Nusipirkite kinietiško stiliaus indų kepinimui troškinant. Maistas skanesnis, jį gaminant mažiau sunaudojama aliejaus.
Kadangi prisotintų riebalų daugiausiai yra gyvulinės kilmės produktuose, rinkitės liesesnius maisto produktus, kaip liesą pieną, varškę vietoj riebesnės varškės ar pieno. Taip pat išpjaukite matomus riebalus iš mėsos produktų.

Deividas Grinskis

Please follow and like us: