Kalorijos

Maistinės ir energinės vertės skaičiavimas

Svorio metimas, riebalų deginimas, raumenų auginimas, sveika mityba…


Rūšiuoti produktus pagal: Pavadinimą    Kalorijas    Angliavandenius    Baltymus    Riebalus   
 
 
Grupės
Produktai
  Kiekis (g) KCAL Anglv.(g) Baltym.(g) Riebal.(g)  
..
-
-
-
-
 
  Viso:
0
0
0
0
 
 

Jei neradote savo ieškomo produkto maistinės vertės ir norite, kad jis būtų įtrauktas į sąrašą, spauskite ČIA

Posts Tagged ‘riebalai’

Išsamiai apie riebalus

23-10-2013

Riebalai – tai organinės medžiagos, kurių  pagrindinė paskirtis yra organizmo aprūpinimas energija. Yra žinoma, jog riebalų molekulės turi daugiau energijos, negu angliavandenių molekulės. Taigi, 1 g riebalų sudegant (oksiduojantis) iki galutinių produktų – vandens ir anglies dvideginio, išsiskiria 2 kartus daugiau energijos, negu oksiduojantis tam pačiam kiekiui angliavandenių. Riebalai yra energijos akumuliatoriai, tačiau jie sudega angliavandenių liepsnoje. Kitaip tariant, tam, kad riebalai išlaisvintų energiją, būtinas pakankamas kiekis angliavandenių ir deguonies.

x_33418159Gerai žinoma, jog ilgalaikį badavimą  lengviau pakelia žmonės, turintys storą riebalinį sluoksnį. Riebalų kaip plastiškos medžiagos vaidmuo yra didžiulis išsaugant šilumos homeostazę. T. y.  poodinis riebalinis ląstelynas saugo šilumą, neleisdamas jai išsisklaidyti (riebalai – blogas šilumos laidininkas).

Riebalinis audinys, būdamas purus ir minkštas, apgaubia trapius organus, saugodamas juos nuo mechaninių sutrenkimų ir traumų. Organizme riebalai įeina į įvairių organų sudėtį ir užpildo erdvę tarp jų.

Liaudies medicinoje žinomi atvejai, jog žmonės, kurie vartojo sunkiai besilydančius riebalus (barsuko, šuns lašiniai), išsigydė kai kurias plaučių ligas (pvz., plaučių tuberkuliozę). Tačiau per gausus gyvulinių riebalų (sviesto, kiaulienos taukų) vartojimas skatina aterosklerozės vystymąsi, plaučių ventiliacijos sumažėjimą, dėl ko susergama peršalimo ligomis.

Riebalai, juos vartojant nedideliais kiekiais, yra būtini normaliam organizmo funkcionavimui; jų deficitas sukelia rimtus organizmo funkcijos sutrikimus. Tačiau su maistu vartojamas per didelis riebalų kiekis, jų padidėjusios atsargos poodiniame riebalų ląstelyne ir kepenyse, slepia savyje nemažą pavojų sveikatai. Riebalai pradeda skaidytis skrandžio – žarnyno trakte, tačiau tai ilgas procesas, nes riebalai yra neprieinamoje fermentams būklėje: riebalų suskaidymui pirmiausiai būtina suskaldyti juos į smulkiausius rutuliukus. Tiesa, nežymus riebalų kiekis  gali įsisiurbti ir visas, nesuskaldytas. Po to, riebalai atsideda poodiniame riebaliniame ląstelyne kaip neutralūs atsarginiai riebalai, kad būtų naudojami kaip energijos šaltinis.

Riebalai gali kauptis kraujyje. Kraujo riebumas skatina baltymų deficitą kraujyje, kuris yra riebalų molekulių pernešėjas. Kai trūksta baltymo, kraujas įgyja balkšvą atspalvį. Tokiame kraujyje raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) susiklijuoja, kai tuo tarpu įprastai eritrocitai lengvai ir laisvai slysta kraujagyslių sienelėmis ir vienas kito atžvilgiu. Eritrocitų judėjimo sutrikimas sukelia eritrocitų sangrūdas kraujagyslėse. Toks kraujo srovės sulėtėjimas pažeidžia audinių ir organų mitybą, sumažina jų atsparumą įvairiems neigiamiems faktoriams.


Jeigu nuolatinis persivalgymas vyksta ilgalaikių stresinių situacijų fone, kraujyje intensyviai išsiskiria hormonai adrenalinas ir noradrenalinas. Jie, savo ruožtu, ne tik prisideda prie riebalų skilimo poodiniame riebaliniame ląstelyne ir padidina riebalinių rūgščių kiekį kraujyje, bet ir plačiai atveria duris „blogajam“ cholesteroliui. Kraujo riebumas taip pat padidėja vartojant per daug druskos.

Organizme susiformavo mechanizmas, neutralizuojantis kenksmingą kraujo riebumo įtaką. Per kelias valandas šis mechanizmas išvalo kraują nuo jame esančių netirpių riebalinių lašų. Jau pats savaime ilgalaikis riebalų virškinimas virškinamajame trakte apsaugo kraują nuo greito ir masyvaus prisotinimo riebalų skilimo produktais. Ir visgi su riebalais mes gauname biologiškai vertingas medžiagas: nesočiąsias riebalines rūgštis, fosfatidus, kai kuriuos riebaluose tirpius vitaminus (А, Е, К).

Tam tikrą reikšmę turi kokybiška riebalų sudėtis, įeinanti į maisto raciono sudėtį. Stimuliuojantį poveikį apsauginiams organizmo mechanizmams daro nesočiosios riebalų rūgštys. Jos taip pat, kaip ir kai kurios baltymų aminorūgštys, priskiriamos prie nepakeičiamų, nesintezuojamų organizme komponentų. Jų poreikis gali būti patenkintas tik per maistą, pirmiausiai vartojant augalinius riebalus (saulėgrąžų, alyvuogių, kukurūzų ir kt. aliejus).

Kaip pagreitinti riebalų sudeginimą?

22-10-2013

Riebalų kaupimo ir sudeginimo procesas priklauso nuo skirtingų faktorių. Šį procesą įtakoja fizinis aktyvumas, emocinė būklė, medžiagų apykaita, cukraus kiekis kraujyje ir t. t. Atitinkamai yra būdų, kaip padidinti riebalų sudeginimo intensyvumą.

ptg02348360Tad kaip pagreitinti riebalų sudeginimą lieknėjant? Jeigu užsiimate sportu, 1,5 – 2 valandas prieš treniruotę suvalgykite nedidelį sumuštinį su vištiena arba neriebiu sūriu. Galima išgerti stiklinę neriebaus pieno. Tai padidins jūsų treniruotės intensyvumą, ir dėl to bus sudeginta daugiau riebalų.

Sportuoti visiškai tuščiu skrandžiu nerekomenduojama. Norint stabilizuoti vidutinį ritmą, būtina įkvėpti pro nosį, o iškvėpti pro burną. Toks kvėpavimas kraują geriau aprūpina deguonimi, o tai padeda greičiau deginti riebalus. Pradžioje reikės kontroliuoti kvėpavimą, bet netrukus tai taps įprastu dalyku. Intensyvesnius fizinius krūvius palikite vėlesniam laikui. Aktyvus riebalų deginimas prasideda pradėjus sportuoti maždaug po 15 minučių. Tai reiškia, jog treniruotę geriau pradėti nuo apšilimo, po to pereiti prie jėgos pratimų, ir tik po to atlikti intensyvius judesius (važiuoti dviračiu, užsiimti aerobika arba bėgioti).

Keiskite fizinio krūvio pobūdį. Nuolat užsiimant nesikeičiančiais pratimais, organizmas palaipsniui prie jų prisitaiko ir dėl to išeikvoja mažiau energijos atlikdamas įprastus judesius.  Pratimų pakeitimas priverčia organizmą dirbti daug intensyviau, atliekant naują, neįprastą darbą. Beje, pasibaigus tokiai treniruotei, organizmas ilgiau išliks padidintos „mobilizacijos“ būsenoje.


Išbandykite jėgos treniruotes. Raumenų masės apimties didėjimas – patikimas būdas pagreitinti riebalų sudeginimą. Raumenų kilogramas net ramybės būsenoje reikalauja beveik 10 kartų daugiau energijos nei kilogramas riebalinio audinio.  Beje, veiksmingos yra ir treniruotės su paprastais metaliniais svarmenimis iki 3 kg.

Užsiėmimas sportu prieš menstruacijas. Progesterono ir estrogeno kiekio kraujyje padidėjimas pagreitina medžiagų apykaitą. Šiuo periodu sudeginama trečdaliu daugiau energijos. Riebalus deginanti padedantys produktai: ananasas, vanduo (1,5-2 l per dieną), greipfrutas, žalioji arbata, neriebūs pieno produktai, bet kokie baltyminiai produktai, tame tarpe neriebi mėsa ir bet kokia žuvis, prieskoniai.

Valgyti būtina dažnai ir po nedaug. Pripažinta, jog susmulkinta mityba padeda sumažinti kūno masę. Tai apsaugo nuo persivalgymo – neišvengiamo alkio jausmo palydovo. Pertraukos tarp valgymų neturi būti didesnės kaip 4 valandos.

Be to, dažnas valgymas palaiko medžiagų apykaitą reikiamame lygyje. Tuo pačiu nepamirškite papusryčiauti. Pusryčių nebuvimas žymiai sulėtina medžiagų apykaitos procesus, dėl ko nesudeginamas reikiamas kiekis riebalų. Be to, atėjus pietų metui atsiranda alkio jausmas, kuris provokuoja suvalgyti per daug maisto.

Prisiminkite, jog alkoholis žymiai pablogina medžiagų apykaitos procesus. Alkoholio vartojimas provokuoja riebalų kaupimąsi organizme. Tai tiksliai įrodė Anglijos mokslininkai. Nuomonė, jog alkoholiniai gėrimai skatina lieknėjimą, yra klaidinga.

10 riebalus deginančių produktų

07-08-2013

Štai produktų, kurie padės greičiau sudeginti riebalus, sąrašas. Tačiau nepamirškite, jog niekas negali pakeisti  subalansuotos mitybos ir reguliaraus užsiėmimo fizine veikla.

amrf103410016501. Vanduo. Nauji tyrimai byloja, jog vanduo greitina svorio kritimą. Vokiečių tyrinėtojai nustatė, jog išgeriant apie 500 g vandens per dieną, tyrimo dalyviai padidino kalorijų sudeginimo greitį net 30 proc. Vanduo, išplaunantis iš organizmo druską ir toksinus, taip pat yra natūralus apetito slopintojas. Išgeriant pakankamą kiekį vandens, jūs taip pat išvengsite klaidos kai troškulys supainiojamas su alkio jausmu.

2. Žalioji arbata. Tyrimai rodo, jog žaliosios arbatos ekstraktas pagreitina medžiagų apykaitą ir tokiu būdu gali padėti  metant svorį. Ši arbata gerina nuotaiką ir netgi pasižymi prieškancerogeninėmis savybėmis, taip pat padeda užkirsti kelią širdies ligoms. Tai yra labai madingas gėrimas tarp žvaigždžių.

3. Sriuba. Kaip pirmą patiekalą arba vietoj užkandžio suvalgant lėkštę sriubos, jūs suvalgote mažiau ir pagreitinate riebalų sudeginimą. Tyrimo duomenys rodo, jog sriuba yra puikus apetito slopintojas, todėl, kad ji susideda iš alkį slopinančių skystų ir tirštų elementų derinio. Atliekant tyrimus, moterims buvo pasiūlyta pavakariams pasirinkti vieną iš 3 užkandžių, kurių kiekvienas turi 270 kcal. Tos moterys, kurios pasirinko vištienos sriubą su ryžiais, iš viso suvartojo 100 kcal mažiau, negu tos, kurios pasirinko ryžių ir mėsos užkepėlę arba užkepėle ir stiklinę vandens.


4. Greipfrutas. Greipfruto dieta – ne mitas. Tyrėjai išsiaiškino, jog tie, kurie kasdien suvalgydavo po pusę greipfruto,  per 12 savaičių sulieknėjo vidutiniškai 1,5 kg. Šio citrusinio vaisiaus, gausiai praturtinto vitaminu C,  unikalios cheminės savybės, mažina insulino lygį, o tai padeda mesti svorį.

5. Obuoliai ir kriaušės. Antsvorio turinčios moterys, kurios per dieną suvalgydavo 3 mažus obuolius arba kriaušes, prarasdavo daugiau svorio laikantis mažo kaloringumo dietos palyginus su tomis, kurios savo dietoje nevartojo vaisių. Tos kurios valgė daržoves, bendrai suvartojo mažiau kalorijų. Todėl kitą kartą, kai užsinorėsite ko nors saldaus, pasirinkite šį mažai kaloringą užkandį, kuriame yra daug ląstelienos. Jūs ilgiau jausite sotumo jausmą ir suvalgysite mažiau.

6. Brokoliai. Tyrimai rodo, jog kalcis yra susijęs su svorio mažėjimu. Brokoliuose ne tik daug kalcio, juose taip pat daug vitamino C, kuris padeda geriau įsisavinti kalcį. Brokoliuose taip pat daug vitamino A, folio rūgšties ir ląstelienos. Viename puodelyje brokolių yra tik 20 kcal, ir jie ne tik kovoja su riebalų pertekliumi, bet ir turi galingų fitonutrientų, kurie stiprina imunitetą ir saugo nuo ligų.

7. Neriebus jogurtas. Tyrimų duomenys byloja, jog pieno produktai gali pagreitinti svorio mažėjimą. Žmonės, besilaikantys mažo kaloringumo dietos, kurioje yra 3-4 porcijos pieno produktų, numetė svorio kur kas labiau, nei tie, kurie laikėsi tos pačios dietos tik su mažesniu kiekiu pieno produktų. Neriebus jogurtas – puikus kalcio šaltinis, vienoje jogurto porcijoje yra apie 450 mg kalcio ir 12 g ląstelienos.

8. Liesa kalakutiena. Daugelis tyrimų rodo, jog baltymas padeda pagreitinti medžiagų apykaitą, atsikratyti riebalų ir užsiauginti raumenis, sudeginant daugiau kalorijų. 85 g kalakutienos krūtinėlės be kaulų ir odos – tai tik 120 kalorijų ir 26 g baltymo, 1 g riebalų ir 0 g sočiųjų riebalų.

9. Avižų košė. Puikus tirpios ląstelienos šaltinis (7 g porcija ant ¾ puodelio vandens). Ši košė suteikia sotumo jausmą ir energijos, būtinos fiziniams pratimams.

10. Aitrusis pipiras. Aitrusis pipiras gali pagreitinti medžiagų apykaitą. Kanados mokslininkai nustatė, jog aitrusis pipiras turi kapsaicino – cheminio elemento, kuris laikinai stimuliuoja jūsų organizmą išlaisvinti daugiau streso hormonų, kas pagreitina medžiagų apykaitą ir priverčia sudeginti daugiau kalorijų.

  • Kiekvienas iš minėtų produktų suteikia sotumo jausmą suvartojant mažiau kalorijų.
  • Švieži vaisiai, daržovės ir sriuba, kuriuose gausu vandens, tirpdo kalorijas jūsų maiste ir leidžia suvalgyti daugiau, neperžengiant leistinos kalorijų ribos.
  • Vaisiai, daržovės ir nesmulkinti grūdai, praturtinti ląsteliena, palaiko jūsų virškinimo sistemą ir stabilizuoja insulino lygį, kas užkerta kelią kauptis riebalams.
  • Liesa mėsa pagreitina medžiagų apykaitą ir sudegina kalorijas, todėl kad jai įsisavinti reikia daugiau energijos.

Riebalų kaupimo ir deginimo mechanizmas

26-06-2013

Riebalinio audinio trigliceridai yra pagrindinis atsarginis organizmo kuras. Liesi suaugę žmonės turi nuo 35 mlrd. adipocitų – riebalinio audinio ląstelių, turinčių 0,4–0,6 mg trigliceridų. Labai nutukę žmonės adipocitų turi 4 kartus daugiau (125 mlrd.), ir kiekvienas iš jų turi dvigubai daugiau riebalų (0,8–1,2 mg trigliceridų).

storasDidelis energijos tankis ir  trigliceridų hidrofobinės savybės daro juos 5 kartus efektyvesniu kuru kūno masei negu glikogenas. Trigliceridai oksidacijos metu išskiria 9,3 kcal/g energijos ir organizme yra kaip aliejaus lašai riebalinėse ląstelėse, sudarydami iki 85 proc. bendros adipocitų masės.  Palyginimui, oksiduojantis glikogenui (gyvulinis krakmolas) išsiskiria tik 4,1 kcal/g energijos. Glikogenas yra gelio pavidalo, jame yra apie 2 g vandens kiekvienam glikogeno gramui.

Tokiu būdu, riebalinis audinys yra kaip mobilaus kuro efektyvaus konservavimo pavyzdys, ir tai užtikrina organizmo išgyvenimą, ypač tose situacijose, kai trūksta maisto. Faktiškai gyvenimo trukmė bado sąlygomis priklauso nuo riebalinio audinio kiekio organizme. Liesas žmogus tokiomis sąlygomis miršta apytiksliai po 2 badavimo mėnesių, tuo pačiu prarasdamas daugiau kaip 35 proc. kūno svorio (apie 25 kg). Tuo tarpu nutukę žmonės, priversti badauti gydymo tikslais daugiau kaip metus, dėl to nepatiria jokių rimtesnių neigiamų pasekmių.

Yra buvę ir daug ilgesnio badavimo atvejų, kai 207 kg svėręs vyras, vartojęs nekaloringus skysčius, vitaminus ir mineralus, per 382 dienas savo kūno svorį sumažino net 61 proc. (126 kg).

Pagrindinis nutukimo gydymo principas – suvartoti mažiau kalorijų, negu organizmas sudegina, kad organizmas naudotų endogenines energijos atsargas, kurios yra riebalų pavidalu. Laikantis dietos beveik 75–85 proc. svorio prarandama dėl to, jog yra sudeginami riebalai, ir tik 15–25 proc. dėl riebalų neturinčių komponentų.  Nors 3500 kcal energijos deficitas reikalauja 450 g riebalinio audinio oksidacijos, iš tiesų toks energijos deficitas gali padėti numesti  daugiau kaip 450 g kūno masės dėl riebalų neturinčių audinių oksidacijos  ir netenkant vandens.

Riebalų deginimas organizme vyksta tolygiai, priklausomai nuo riebalinio audinio pasiskirstymo: pas vyrus ir moteris, pas kuriuos yra polinkis kaupti riebalinį audinį pilvo srityje, svorio mažėjimas vyksta daugiausiai dėl „gelbėjimosi rato“ mažėjimo šioje srityje. Pagrinde riebalinio audinio kiekio sumažėjimas vyksta dėl riebalinių ląstelių dydžio sumažėjimo (riebalinio komponento sąskaita). Taip pat akivaizdu, jog svorio mažėjimas sąlygoja ir riebalinių ląstelių kiekio sumažėjimą.

Svorio netekimas ir riebalų netekimas – visai ne tas pats!

10-06-2013

Priklausomai nuo pasirinktos dietos galima reguliuoti ne tik svorio, bet ir riebalinio audinio praradimo greitį. Iškrovimo dietas pagal paros kaloringumą galima suskirstyti į pagrindinę, sumažintą ir griežtą.

szj252157Daugelis šiuolaikinių moterų dažnai susimąsto apie nereikalingo svorio metimo problemą, nes nutukimas mūsų laikais yra labai paplitusi liga. Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie po 18 val. yra pasirengę užantspauduoti šaldytuvą  ir pamiršti apie kaloringą maistą bei angliavandenius, nors kiti asmenys apkūniais jų tikrai nelaiko. Todėl išsivadavimo nuo nereikalingų riebalų dėl sveikatos ir grožio klausimas šiandien yra ypač aktualus. Pagrindiniu nutukimo rodikliu yra laikomas žmogaus kūno svoris. Jį lengva išmatuoti, nes įvairių kainų ir formų buitines svarstykles galima lengvai įsigyti parduotuvėse.

Žinoma, tikslesnis nutukimo rodiklis būtų riebalinio audinio masė, tačiau turint omenyje, kad šį rodiklį nustatyti labai sunku, kūno masė išlieka pagrindiniu nutukimo rodikliu. Tačiau ar tai reiškia, kad atsikratydamas 5 kg svorio žmogus praranda 5 kg nereikalingų kūno riebalų? Visai nebūtinai. Pakankamai dažnai svorio netekimas pralenkia riebalų netekimą. Be to, svorio mažėjimo greitis riebalinio audinio sąskaita priklauso nuo fizinių krūvių, o taip pat ir nuo pasirinktos dietos.

Iš esmės gydomosios dietos  yra neigiamo energetinio balanso sukūrimas, kurio metu organizmas bus priverstas naudoti savo riebalų sankaupas. Kaip žinia, vieno kilogramo riebalų kaloringumas sudaro 9300 kilokalorijų, todėl visas iškrovos dietas,  priklausomai nuo paros kaloringumo, galima suskirstyti į tris grupes.

Pirmąją grupę sudaro taip vadinamos pagrindinės dietos, nes jų paros kaloringumas apytiksliai lygus pagrindinei žmogaus medžiagų apykaitai – 1700-2200 kilokalorijų. Kadangi neigiamas energetinis balansas taikant tokią dietą sudaro apytiksliai 200-500 kilokalorijų, tai svorio netekimas vyksta labai lėtai, po 20-50 g per parą.

Antrąją grupę sudaro sumažintos dietos, kurių paros kaloringumas sudaro 1200-1500 kilokalorijų, neigiamas energetinis balansas – 500-900 kilokalorijų, o riebalų netekimas sudaro 50-100 g per parą.

Trečiąją grupę sudaro griežtos dietos, kurių paros kaloringumas sudaro 400-800 kilokalorijų, neigiamas energetinis balansas – 1400-1800 kilokalorijų, o riebalų netekimas per parą gali siekti net 200 g. Labiau lieknėjančioje visuomenėje populiari yra sumažinta dieta, nes taikant pagrindinę dietą riebalų atsargų  netenkama labai lėtai, o griežta dieta yra pakankamai varginanti.

„Gerieji“ ir „blogieji“ riebalai

07-11-2008

Prisotintieji riebalai. Šie riebalai kambario temperatūroje yra ne skysto pavidalo ir dažniausiai susidaro iš gyvulinių maisto produktų, pavyzdžiui, sviesto, kiaulienos taukų ir gyvulinių riebalų. Jų yra yra riebioje mėsoje, kiaušiniuose, nenugriebtame piene, grietinėlėje, grietinėje, riebiame sūryje, svieste. Kai kurie augalai taip pat turi didelį prisotintų riebalų kiekį. Tai kokoso riešutas, palmių aliejus. Prisotintieji riebalai turi polinkį gausinti cholesterolio, riebalinių medžiagų kiekį kraujyje. Prisotintieji riebalai padidina cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje ir mažo tankio lipoproteinuose.

Trans riebalai. Tikriausiai pats nesveikiausias iš visų dalykų šiuolaikinėje dietoje- vadinamieji perdirbti, apdorotieji riebalai. Tai riebalų rūšis, neaptinkama gamtoje, bet randama daugybėje perdirbtų maisto produktų.
JAV neseniai priimtas įstatymas, įpareigojantis visus maisto produktų gamintojus deklaruoti perdirbtų riebalų kiekį, esantį jų pagamintame maiste, bet tas įstatymas kol kas dar neveikia.
Šiais laikais kiekvienas turėtume labai atidžiai skaityti maisto etiketes. Atkreipkite dėmesį į žodelį hydrogenated arba partially hydrogenated.
Įprasta yra sojos pupelių aliejų vadinti “partialy hydrogenated” Padarykite viską, ką galite, kad išvengtumėte tokių produktų. Tarkim riešutų sviestas savo gamtine prigimtimi yra labai sveikas maistas. Tačiau devyniasdešimt devyni procentai pardavinėjamo riešušų sviesto yra hidrogenizuoti. Taip sveikas maistas paverčiamas nesveiku.

GERIEJI RIEBALAI
Mononesotieji riebalai. Buvo manoma, kad mononesotieji riebalai yra neutralūs ir todėl jie nei didina, nei mažina cholesterolio kraujyje. Tačiau buvo atskleista, kad mononesotieji riebalai mažina bendrą cholesterolio kiekį ir žemo tankio lipoproteinus (blogąjį cholesterolį) bei išlaiko aukšto tankio lipoproteinus (gerąjį cholesterolį). Šie riebalai ląstelėse pristabdo oksidavimosi procesus, taigi atitolina organizmo senėjimą. Riešutai, alyvuogių, rapsų, migdolų aliejus turtingi šiais riebalais.
Polinesotiejieji riebalai. Polinesotieji riebalai yra kambario temperatūroje skysti ir gaunami iš daržovių (kukurūzų, saulėgražų, medvilnės sėklų, sojos pupelių) aliejų. Šie riebalai turi polinkį kraujyje mažinti bendrąjį cholesterolį. Pagrindinis trūkumas yra tame, kad kartu su bloguoju sumažėja ir gerasis cholesterolis. Linų sėmenų aliejus ir žuvų taukai ypač vertingi, nes juose yra maisto produktuose retai aptinkamų polinesočiųjų omega-3 grupės riebalų rūgščių. Tyrimais nustatyta, kad omega-3 rūgštys didina „gerojo” cholesterolio kiekį kraujyje, padeda suskaidyti ir pašalinti iš ląstelių „blogojo” cholesterolio paliktas nuosėdas.

KĄ DARYTI?
Gamindami maistą venkite kepimo aliejų, turinčių didelį kiekį prisotintų ir trans riebalų, o naudokite tokius aliejus, kurie turi mažai prisotintų riebalinių rūgščių ir turi daug polinesočiųjų riebalinių rūgščių – alyvuogių aliejus, sėmenų aliejus.
Sumažinkite suvartojamo maisto kiekį, kuriame gausu trans riebalų.
Mėsą kepkite orkaitėje arba virkite užuot kepinę (riebaluose). Gaminkite daržoves garuose užuot jas virę. Jos bus geresnio skonio ir turės daugiau vertingų maistinių medžiagų. Nusipirkite kinietiško stiliaus indų kepinimui troškinant. Maistas skanesnis, jį gaminant mažiau sunaudojama aliejaus.
Kadangi prisotintų riebalų daugiausiai yra gyvulinės kilmės produktuose, rinkitės liesesnius maisto produktus, kaip liesą pieną, varškę vietoj riebesnės varškės ar pieno. Taip pat išpjaukite matomus riebalus iš mėsos produktų.

Deividas Grinskis

Apie riebalus

07-11-2008

Riebalai yra svarbus energijos šaltinis. Jų energetinė vertė yra didžiausia palygimus su kitomis maisto medžiagomis. Su riebalais žmogus gauna polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių organizmas pats negali pasigaminti, taip pat riebaluose tirpstančių vitaminų. Be to, riebalai gerina patiekalų skonines savybes.

Riebalai – tai skirtingų triacilglicerolių mišinys. Triacilglicerolį sudaro trys riebalų rūgščių molekulės, susijungusios su gliceroliu. Riebalų rūgštys būna sočiosios (tarp anglies atomų neturinčios dvigubų jungčių), mononesočiosios (turinčios vieną dvigubą jungtį) ir polinesočiosios (turinčios dvi ar daugiau dvigubų jungčių). Nuo riebalų rūgščių sudėties priklauso jų savybės. Riebalai, turintys daug sočiųjų rūgščių, kambario temperatūros būna kieti (jautienos, kiaulienos riebalai, sviestas). Dauguma augalinių aliejų sudaryti iš nesočiųjų rūgščių, todėl yra skysti.

Sočiosios riebalų rūgštys dalyvauja cholesterolio apykaitoje. Per daug vartojant sočiųjų riebalų rūgščių, didėja cholesterolio koncentracija kraujyje. Jis pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse – vystosi aterosklerozė, kurios padarinys gali būti išeminė širdies liga, smegenų insultas, protarpinis šlubumas. Todėl sočiosios riebalų rūgštys turi sudaryti mažiau kaip 10 proc. paros maisto davinio energijos vertės. Daug sočiųjų riebalų rūgščių turi riebūs mėsos ir pieno produktai.

Mononesočiosios riebalų rūgštys nedidina cholesterolio koncentracijos kraujyje. Jas vartojant vietoj sočiųjų riebalų rūgščių mažėja cholesterolio koncentracija mažo tankio lipoproteinuose, kurie dalyvauja vystantis aterosklerozei, ir didėja didelio tankio lipoproteinuose, stabdančiuose aterosklerozėi. Todėl jos vertingos išeminės širdies ligos profilaktikai. Alyvų ir rapsų aliejai turi daug mononesočiųjų riebalų rūgščių.
Gaminant margarinus, juose atsiranda mononesočiųjų riebalų rūgščių (trans–izomerų), kurių erdvinė struktūra skiriasi nuo rūgščių,esančių natūraliuose produktuose (joms būdinga cis–konfigūracija). Trans-riebalų rūgštys skatina aterosklerozę, nes didina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Jie neturi sudaryti daugiau kaip 2 proc. paros maisto davinio energijos vertės.

Polinesočiosios riebalų rūgštys yra būtinos gyvybinei organizmo veiklai. Linolo ir alfa linoleno rūgščių žmogaus organizmas nesintetina. Šios pagrindinės riebalų rūgštys turi būti gaunamos su maistu. Linolo rūgštis – pagrindinė daugumos augalinių aliejų (saulėgrąžų, sojos, kukurūzų) sudėtinė dalis. Alfa linoleno rūgšties turi sėmenų, rapsų, sojų aliejai, žalialapiai augalai. Jūros žuvų ir kitų jūros gyvūnų taukuose yra ilgą anglies atomų grandinę turinčių polinesočiųjų riebalų rūgščių (eikozapentaeno ir dokozaheksaeno). Polinesočiosios riebalų rūgštys kartu su fosfolipidais įeina į ląstelių membranų sudėtį, todėl yra svarbios membranų funkcijoms. Iš šių rūgščių sintetinamos biologiškai aktyvios medžiagos (prostaglandinai, prostaciklinai, tromboksanai, leukotrienai ir kt.), kurios reguliuoja kraujo krešumo sistemos aktyvumą, kraujagyslių sienelių raumenų susitraukimą, baltųjų kraujo kūnelių judėjimą. Didžiausia polinesočiųjų riebalų rūgščių koncentracija nustatoma centrinėje nervų sistemoje ir akies tinklainėje. Šios rūgštys kaupiasi audiniuose paskutinį nėštumo trimestrą ir pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Pakankamas jų kiekis būtinas vaiko smegenų veiklai, geram regėjimui. Motinos pienas – patikimiausias kūdikio polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis. Suaugusiųjų polinesočiosios riebalų rūgštys mažina cholesterolio, trigliceridų koncentraciją kraujyje, stabdo aterosklerozės atsiradimą, todėl yra svarbios širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Jos mažina uždegimines organizmo reakcijas, todėl gerina reumatoidinio artrito, atopinio dermatito, opinio kolito ir kitų uždegiminių ir autoimuninių ligų eigą.
Be triacilglicerolių riebaluose yra fosfolipidų ir sterolių. Cholesterolis, gautas su gyvuliniais maisto produktais, gali turėti įtakos cholesterolio koncentracijai žmogaus kraujyje. Daug cholesterolio yra kiaušinio trynyje, kepenyse, tam tikruose mėsos ir pieno produktuose.

www.vsv.lt

Apie maisto medžiagas

07-11-2008

“Gerieji” ir “blogieji” riebalai

Apie angliavandenius

Apie mineralines medžiagas

Apie riebalus

Apie vitaminus