Rušiuoti produktus pagal:
Pavadinimą   
Kalorijas   
Angliavandenius   
Baltymus   
Riebalus   
 
Grupės
Produktai
Kiekis (g)
KCAL
Anglv.(g)
Baltym.(g)
Riebal.(g)
..
-
-
-
-
 
Viso:
0
0
0
0

Išsamiai apie riebalus

Riebalai – tai organinės medžiagos, kurių  pagrindinė paskirtis yra organizmo aprūpinimas energija. Yra žinoma, jog riebalų molekulės turi daugiau energijos, negu angliavandenių molekulės. Taigi, 1 g riebalų sudegant (oksiduojantis) iki galutinių produktų – vandens ir anglies dvideginio, išsiskiria 2 kartus daugiau energijos, negu oksiduojantis tam pačiam kiekiui angliavandenių. Riebalai yra energijos akumuliatoriai, tačiau jie sudega angliavandenių liepsnoje. Kitaip tariant, tam, kad riebalai išlaisvintų energiją, būtinas pakankamas kiekis angliavandenių ir deguonies.

x_33418159Gerai žinoma, jog ilgalaikį badavimą  lengviau pakelia žmonės, turintys storą riebalinį sluoksnį. Riebalų kaip plastiškos medžiagos vaidmuo yra didžiulis išsaugant šilumos homeostazę. T. y.  poodinis riebalinis ląstelynas saugo šilumą, neleisdamas jai išsisklaidyti (riebalai – blogas šilumos laidininkas).

Riebalinis audinys, būdamas purus ir minkštas, apgaubia trapius organus, saugodamas juos nuo mechaninių sutrenkimų ir traumų. Organizme riebalai įeina į įvairių organų sudėtį ir užpildo erdvę tarp jų.

Liaudies medicinoje žinomi atvejai, jog žmonės, kurie vartojo sunkiai besilydančius riebalus (barsuko, šuns lašiniai), išsigydė kai kurias plaučių ligas (pvz., plaučių tuberkuliozę). Tačiau per gausus gyvulinių riebalų (sviesto, kiaulienos taukų) vartojimas skatina aterosklerozės vystymąsi, plaučių ventiliacijos sumažėjimą, dėl ko susergama peršalimo ligomis.

Riebalai, juos vartojant nedideliais kiekiais, yra būtini normaliam organizmo funkcionavimui; jų deficitas sukelia rimtus organizmo funkcijos sutrikimus. Tačiau su maistu vartojamas per didelis riebalų kiekis, jų padidėjusios atsargos poodiniame riebalų ląstelyne ir kepenyse, slepia savyje nemažą pavojų sveikatai. Riebalai pradeda skaidytis skrandžio – žarnyno trakte, tačiau tai ilgas procesas, nes riebalai yra neprieinamoje fermentams būklėje: riebalų suskaidymui pirmiausiai būtina suskaldyti juos į smulkiausius rutuliukus. Tiesa, nežymus riebalų kiekis  gali įsisiurbti ir visas, nesuskaldytas. Po to, riebalai atsideda poodiniame riebaliniame ląstelyne kaip neutralūs atsarginiai riebalai, kad būtų naudojami kaip energijos šaltinis.

Riebalai gali kauptis kraujyje. Kraujo riebumas skatina baltymų deficitą kraujyje, kuris yra riebalų molekulių pernešėjas. Kai trūksta baltymo, kraujas įgyja balkšvą atspalvį. Tokiame kraujyje raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) susiklijuoja, kai tuo tarpu įprastai eritrocitai lengvai ir laisvai slysta kraujagyslių sienelėmis ir vienas kito atžvilgiu. Eritrocitų judėjimo sutrikimas sukelia eritrocitų sangrūdas kraujagyslėse. Toks kraujo srovės sulėtėjimas pažeidžia audinių ir organų mitybą, sumažina jų atsparumą įvairiems neigiamiems faktoriams.


Jeigu nuolatinis persivalgymas vyksta ilgalaikių stresinių situacijų fone, kraujyje intensyviai išsiskiria hormonai adrenalinas ir noradrenalinas. Jie, savo ruožtu, ne tik prisideda prie riebalų skilimo poodiniame riebaliniame ląstelyne ir padidina riebalinių rūgščių kiekį kraujyje, bet ir plačiai atveria duris „blogajam“ cholesteroliui. Kraujo riebumas taip pat padidėja vartojant per daug druskos.

Organizme susiformavo mechanizmas, neutralizuojantis kenksmingą kraujo riebumo įtaką. Per kelias valandas šis mechanizmas išvalo kraują nuo jame esančių netirpių riebalinių lašų. Jau pats savaime ilgalaikis riebalų virškinimas virškinamajame trakte apsaugo kraują nuo greito ir masyvaus prisotinimo riebalų skilimo produktais. Ir visgi su riebalais mes gauname biologiškai vertingas medžiagas: nesočiąsias riebalines rūgštis, fosfatidus, kai kuriuos riebaluose tirpius vitaminus (А, Е, К).

Tam tikrą reikšmę turi kokybiška riebalų sudėtis, įeinanti į maisto raciono sudėtį. Stimuliuojantį poveikį apsauginiams organizmo mechanizmams daro nesočiosios riebalų rūgštys. Jos taip pat, kaip ir kai kurios baltymų aminorūgštys, priskiriamos prie nepakeičiamų, nesintezuojamų organizme komponentų. Jų poreikis gali būti patenkintas tik per maistą, pirmiausiai vartojant augalinius riebalus (saulėgrąžų, alyvuogių, kukurūzų ir kt. aliejus).

Kaip pagreitinti riebalų sudeginimą?

Riebalų kaupimo ir sudeginimo procesas priklauso nuo skirtingų faktorių. Šį procesą įtakoja fizinis aktyvumas, emocinė būklė, medžiagų apykaita, cukraus kiekis kraujyje ir t. t. Atitinkamai yra būdų, kaip padidinti riebalų sudeginimo intensyvumą.

ptg02348360Tad kaip pagreitinti riebalų sudeginimą lieknėjant? Jeigu užsiimate sportu, 1,5 – 2 valandas prieš treniruotę suvalgykite nedidelį sumuštinį su vištiena arba neriebiu sūriu. Galima išgerti stiklinę neriebaus pieno. Tai padidins jūsų treniruotės intensyvumą, ir dėl to bus sudeginta daugiau riebalų.

Sportuoti visiškai tuščiu skrandžiu nerekomenduojama. Norint stabilizuoti vidutinį ritmą, būtina įkvėpti pro nosį, o iškvėpti pro burną. Toks kvėpavimas kraują geriau aprūpina deguonimi, o tai padeda greičiau deginti riebalus. Pradžioje reikės kontroliuoti kvėpavimą, bet netrukus tai taps įprastu dalyku. Intensyvesnius fizinius krūvius palikite vėlesniam laikui. Aktyvus riebalų deginimas prasideda pradėjus sportuoti maždaug po 15 minučių. Tai reiškia, jog treniruotę geriau pradėti nuo apšilimo, po to pereiti prie jėgos pratimų, ir tik po to atlikti intensyvius judesius (važiuoti dviračiu, užsiimti aerobika arba bėgioti).

Keiskite fizinio krūvio pobūdį. Nuolat užsiimant nesikeičiančiais pratimais, organizmas palaipsniui prie jų prisitaiko ir dėl to išeikvoja mažiau energijos atlikdamas įprastus judesius.  Pratimų pakeitimas priverčia organizmą dirbti daug intensyviau, atliekant naują, neįprastą darbą. Beje, pasibaigus tokiai treniruotei, organizmas ilgiau išliks padidintos „mobilizacijos“ būsenoje.


Išbandykite jėgos treniruotes. Raumenų masės apimties didėjimas – patikimas būdas pagreitinti riebalų sudeginimą. Raumenų kilogramas net ramybės būsenoje reikalauja beveik 10 kartų daugiau energijos nei kilogramas riebalinio audinio.  Beje, veiksmingos yra ir treniruotės su paprastais metaliniais svarmenimis iki 3 kg.

Užsiėmimas sportu prieš menstruacijas. Progesterono ir estrogeno kiekio kraujyje padidėjimas pagreitina medžiagų apykaitą. Šiuo periodu sudeginama trečdaliu daugiau energijos. Riebalus deginanti padedantys produktai: ananasas, vanduo (1,5-2 l per dieną), greipfrutas, žalioji arbata, neriebūs pieno produktai, bet kokie baltyminiai produktai, tame tarpe neriebi mėsa ir bet kokia žuvis, prieskoniai.

Valgyti būtina dažnai ir po nedaug. Pripažinta, jog susmulkinta mityba padeda sumažinti kūno masę. Tai apsaugo nuo persivalgymo – neišvengiamo alkio jausmo palydovo. Pertraukos tarp valgymų neturi būti didesnės kaip 4 valandos.

Be to, dažnas valgymas palaiko medžiagų apykaitą reikiamame lygyje. Tuo pačiu nepamirškite papusryčiauti. Pusryčių nebuvimas žymiai sulėtina medžiagų apykaitos procesus, dėl ko nesudeginamas reikiamas kiekis riebalų. Be to, atėjus pietų metui atsiranda alkio jausmas, kuris provokuoja suvalgyti per daug maisto.

Prisiminkite, jog alkoholis žymiai pablogina medžiagų apykaitos procesus. Alkoholio vartojimas provokuoja riebalų kaupimąsi organizme. Tai tiksliai įrodė Anglijos mokslininkai. Nuomonė, jog alkoholiniai gėrimai skatina lieknėjimą, yra klaidinga.

10 riebalus deginančių produktų

Štai produktų, kurie padės greičiau sudeginti riebalus, sąrašas. Tačiau nepamirškite, jog niekas negali pakeisti  subalansuotos mitybos ir reguliaraus užsiėmimo fizine veikla.

amrf103410016501. Vanduo. Nauji tyrimai byloja, jog vanduo greitina svorio kritimą. Vokiečių tyrinėtojai nustatė, jog išgeriant apie 500 g vandens per dieną, tyrimo dalyviai padidino kalorijų sudeginimo greitį net 30 proc. Vanduo, išplaunantis iš organizmo druską ir toksinus, taip pat yra natūralus apetito slopintojas. Išgeriant pakankamą kiekį vandens, jūs taip pat išvengsite klaidos kai troškulys supainiojamas su alkio jausmu.

2. Žalioji arbata. Tyrimai rodo, jog žaliosios arbatos ekstraktas pagreitina medžiagų apykaitą ir tokiu būdu gali padėti  metant svorį. Ši arbata gerina nuotaiką ir netgi pasižymi prieškancerogeninėmis savybėmis, taip pat padeda užkirsti kelią širdies ligoms. Tai yra labai madingas gėrimas tarp žvaigždžių.

3. Sriuba. Kaip pirmą patiekalą arba vietoj užkandžio suvalgant lėkštę sriubos, jūs suvalgote mažiau ir pagreitinate riebalų sudeginimą. Tyrimo duomenys rodo, jog sriuba yra puikus apetito slopintojas, todėl, kad ji susideda iš alkį slopinančių skystų ir tirštų elementų derinio. Atliekant tyrimus, moterims buvo pasiūlyta pavakariams pasirinkti vieną iš 3 užkandžių, kurių kiekvienas turi 270 kcal. Tos moterys, kurios pasirinko vištienos sriubą su ryžiais, iš viso suvartojo 100 kcal mažiau, negu tos, kurios pasirinko ryžių ir mėsos užkepėlę arba užkepėle ir stiklinę vandens.


4. Greipfrutas. Greipfruto dieta – ne mitas. Tyrėjai išsiaiškino, jog tie, kurie kasdien suvalgydavo po pusę greipfruto,  per 12 savaičių sulieknėjo vidutiniškai 1,5 kg. Šio citrusinio vaisiaus, gausiai praturtinto vitaminu C,  unikalios cheminės savybės, mažina insulino lygį, o tai padeda mesti svorį.

5. Obuoliai ir kriaušės. Antsvorio turinčios moterys, kurios per dieną suvalgydavo 3 mažus obuolius arba kriaušes, prarasdavo daugiau svorio laikantis mažo kaloringumo dietos palyginus su tomis, kurios savo dietoje nevartojo vaisių. Tos kurios valgė daržoves, bendrai suvartojo mažiau kalorijų. Todėl kitą kartą, kai užsinorėsite ko nors saldaus, pasirinkite šį mažai kaloringą užkandį, kuriame yra daug ląstelienos. Jūs ilgiau jausite sotumo jausmą ir suvalgysite mažiau.

6. Brokoliai. Tyrimai rodo, jog kalcis yra susijęs su svorio mažėjimu. Brokoliuose ne tik daug kalcio, juose taip pat daug vitamino C, kuris padeda geriau įsisavinti kalcį. Brokoliuose taip pat daug vitamino A, folio rūgšties ir ląstelienos. Viename puodelyje brokolių yra tik 20 kcal, ir jie ne tik kovoja su riebalų pertekliumi, bet ir turi galingų fitonutrientų, kurie stiprina imunitetą ir saugo nuo ligų.

7. Neriebus jogurtas. Tyrimų duomenys byloja, jog pieno produktai gali pagreitinti svorio mažėjimą. Žmonės, besilaikantys mažo kaloringumo dietos, kurioje yra 3-4 porcijos pieno produktų, numetė svorio kur kas labiau, nei tie, kurie laikėsi tos pačios dietos tik su mažesniu kiekiu pieno produktų. Neriebus jogurtas – puikus kalcio šaltinis, vienoje jogurto porcijoje yra apie 450 mg kalcio ir 12 g ląstelienos.

8. Liesa kalakutiena. Daugelis tyrimų rodo, jog baltymas padeda pagreitinti medžiagų apykaitą, atsikratyti riebalų ir užsiauginti raumenis, sudeginant daugiau kalorijų. 85 g kalakutienos krūtinėlės be kaulų ir odos – tai tik 120 kalorijų ir 26 g baltymo, 1 g riebalų ir 0 g sočiųjų riebalų.

9. Avižų košė. Puikus tirpios ląstelienos šaltinis (7 g porcija ant ¾ puodelio vandens). Ši košė suteikia sotumo jausmą ir energijos, būtinos fiziniams pratimams.

10. Aitrusis pipiras. Aitrusis pipiras gali pagreitinti medžiagų apykaitą. Kanados mokslininkai nustatė, jog aitrusis pipiras turi kapsaicino – cheminio elemento, kuris laikinai stimuliuoja jūsų organizmą išlaisvinti daugiau streso hormonų, kas pagreitina medžiagų apykaitą ir priverčia sudeginti daugiau kalorijų.

  • Kiekvienas iš minėtų produktų suteikia sotumo jausmą suvartojant mažiau kalorijų.
  • Švieži vaisiai, daržovės ir sriuba, kuriuose gausu vandens, tirpdo kalorijas jūsų maiste ir leidžia suvalgyti daugiau, neperžengiant leistinos kalorijų ribos.
  • Vaisiai, daržovės ir nesmulkinti grūdai, praturtinti ląsteliena, palaiko jūsų virškinimo sistemą ir stabilizuoja insulino lygį, kas užkerta kelią kauptis riebalams.
  • Liesa mėsa pagreitina medžiagų apykaitą ir sudegina kalorijas, todėl kad jai įsisavinti reikia daugiau energijos.

Riebalų kaupimo ir deginimo mechanizmas

Riebalinio audinio trigliceridai yra pagrindinis atsarginis organizmo kuras. Liesi suaugę žmonės turi nuo 35 mlrd. adipocitų – riebalinio audinio ląstelių, turinčių 0,4–0,6 mg trigliceridų. Labai nutukę žmonės adipocitų turi 4 kartus daugiau (125 mlrd.), ir kiekvienas iš jų turi dvigubai daugiau riebalų (0,8–1,2 mg trigliceridų).

storasDidelis energijos tankis ir  trigliceridų hidrofobinės savybės daro juos 5 kartus efektyvesniu kuru kūno masei negu glikogenas. Trigliceridai oksidacijos metu išskiria 9,3 kcal/g energijos ir organizme yra kaip aliejaus lašai riebalinėse ląstelėse, sudarydami iki 85 proc. bendros adipocitų masės.  Palyginimui, oksiduojantis glikogenui (gyvulinis krakmolas) išsiskiria tik 4,1 kcal/g energijos. Glikogenas yra gelio pavidalo, jame yra apie 2 g vandens kiekvienam glikogeno gramui.

Tokiu būdu, riebalinis audinys yra kaip mobilaus kuro efektyvaus konservavimo pavyzdys, ir tai užtikrina organizmo išgyvenimą, ypač tose situacijose, kai trūksta maisto. Faktiškai gyvenimo trukmė bado sąlygomis priklauso nuo riebalinio audinio kiekio organizme. Liesas žmogus tokiomis sąlygomis miršta apytiksliai po 2 badavimo mėnesių, tuo pačiu prarasdamas daugiau kaip 35 proc. kūno svorio (apie 25 kg). Tuo tarpu nutukę žmonės, priversti badauti gydymo tikslais daugiau kaip metus, dėl to nepatiria jokių rimtesnių neigiamų pasekmių.

Yra buvę ir daug ilgesnio badavimo atvejų, kai 207 kg svėręs vyras, vartojęs nekaloringus skysčius, vitaminus ir mineralus, per 382 dienas savo kūno svorį sumažino net 61 proc. (126 kg).

Pagrindinis nutukimo gydymo principas – suvartoti mažiau kalorijų, negu organizmas sudegina, kad organizmas naudotų endogenines energijos atsargas, kurios yra riebalų pavidalu. Laikantis dietos beveik 75–85 proc. svorio prarandama dėl to, jog yra sudeginami riebalai, ir tik 15–25 proc. dėl riebalų neturinčių komponentų.  Nors 3500 kcal energijos deficitas reikalauja 450 g riebalinio audinio oksidacijos, iš tiesų toks energijos deficitas gali padėti numesti  daugiau kaip 450 g kūno masės dėl riebalų neturinčių audinių oksidacijos  ir netenkant vandens.

Riebalų deginimas organizme vyksta tolygiai, priklausomai nuo riebalinio audinio pasiskirstymo: pas vyrus ir moteris, pas kuriuos yra polinkis kaupti riebalinį audinį pilvo srityje, svorio mažėjimas vyksta daugiausiai dėl „gelbėjimosi rato“ mažėjimo šioje srityje. Pagrinde riebalinio audinio kiekio sumažėjimas vyksta dėl riebalinių ląstelių dydžio sumažėjimo (riebalinio komponento sąskaita). Taip pat akivaizdu, jog svorio mažėjimas sąlygoja ir riebalinių ląstelių kiekio sumažėjimą.

Svorio netekimas ir riebalų netekimas – visai ne tas pats!

Priklausomai nuo pasirinktos dietos galima reguliuoti ne tik svorio, bet ir riebalinio audinio praradimo greitį. Iškrovimo dietas pagal paros kaloringumą galima suskirstyti į pagrindinę, sumažintą ir griežtą.

szj252157Daugelis šiuolaikinių moterų dažnai susimąsto apie nereikalingo svorio metimo problemą, nes nutukimas mūsų laikais yra labai paplitusi liga. Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie po 18 val. yra pasirengę užantspauduoti šaldytuvą  ir pamiršti apie kaloringą maistą bei angliavandenius, nors kiti asmenys apkūniais jų tikrai nelaiko. Todėl išsivadavimo nuo nereikalingų riebalų dėl sveikatos ir grožio klausimas šiandien yra ypač aktualus. Pagrindiniu nutukimo rodikliu yra laikomas žmogaus kūno svoris. Jį lengva išmatuoti, nes įvairių kainų ir formų buitines svarstykles galima lengvai įsigyti parduotuvėse.

Žinoma, tikslesnis nutukimo rodiklis būtų riebalinio audinio masė, tačiau turint omenyje, kad šį rodiklį nustatyti labai sunku, kūno masė išlieka pagrindiniu nutukimo rodikliu. Tačiau ar tai reiškia, kad atsikratydamas 5 kg svorio žmogus praranda 5 kg nereikalingų kūno riebalų? Visai nebūtinai. Pakankamai dažnai svorio netekimas pralenkia riebalų netekimą. Be to, svorio mažėjimo greitis riebalinio audinio sąskaita priklauso nuo fizinių krūvių, o taip pat ir nuo pasirinktos dietos.

Iš esmės gydomosios dietos  yra neigiamo energetinio balanso sukūrimas, kurio metu organizmas bus priverstas naudoti savo riebalų sankaupas. Kaip žinia, vieno kilogramo riebalų kaloringumas sudaro 9300 kilokalorijų, todėl visas iškrovos dietas,  priklausomai nuo paros kaloringumo, galima suskirstyti į tris grupes.

Pirmąją grupę sudaro taip vadinamos pagrindinės dietos, nes jų paros kaloringumas apytiksliai lygus pagrindinei žmogaus medžiagų apykaitai – 1700-2200 kilokalorijų. Kadangi neigiamas energetinis balansas taikant tokią dietą sudaro apytiksliai 200-500 kilokalorijų, tai svorio netekimas vyksta labai lėtai, po 20-50 g per parą.

Antrąją grupę sudaro sumažintos dietos, kurių paros kaloringumas sudaro 1200-1500 kilokalorijų, neigiamas energetinis balansas – 500-900 kilokalorijų, o riebalų netekimas sudaro 50-100 g per parą.

Trečiąją grupę sudaro griežtos dietos, kurių paros kaloringumas sudaro 400-800 kilokalorijų, neigiamas energetinis balansas – 1400-1800 kilokalorijų, o riebalų netekimas per parą gali siekti net 200 g. Labiau lieknėjančioje visuomenėje populiari yra sumažinta dieta, nes taikant pagrindinę dietą riebalų atsargų  netenkama labai lėtai, o griežta dieta yra pakankamai varginanti.