Rušiuoti produktus pagal:
Pavadinimą   
Kalorijas   
Angliavandenius   
Baltymus   
Riebalus   
 
Grupės
Produktai
Kiekis (g)
KCAL
Anglv.(g)
Baltym.(g)
Riebal.(g)
..
-
-
-
-
 
Viso:
0
0
0
0

Vakarienė: būti ar nebūti?

Vakarienė, ko gero, yra labiausiai ginčytinas paros valgymo metas. Madingų dietų šalininkai po 18 val. renkasi daugiau nieko nevalgyti. Liaudies išmintis, kuri pataria vakarienę atiduoti priešui, su jais sutinka. Tuo tarpu dietologai mažiau kategoriški: vakarienė turi būti lengva. O štai Australijos mokslininkai tvirtina, jog vėlyvas šaldytuvo šturmas yra puiki priemonė nuo nemigos.

vakarieneNacionalinės vakarienės valgymo tradicijos taip pat skiriasi. Anglo saksų šalyse vakarienė – tai tikras dietologo košmaras: salotos, mėsa, bulvės ir desertas. Tiesa, tokia vakarienė valgoma gana anksti, 18 – 19 val., todėl iki nakties miego maistas jau nors kiek būna suvirškintas. Atšiaurūs skandinavai taip pat valgo sočią vakarienę, tačiau jų maistas yra lengvesnis, jie renkasi tradicinę žuvį, o ir vakarieniaujama ten apie 17 val. Lotynų Amerikos gyventojai net ir pagal mūsų standartus vakarieniauja labai vėlai – kartais apie 21 val. Jų vakarienės meniu dominuoja daržovės ir ant grilio iškepta mėsa.  Pati naudingiausia iš visų šalių vakarienių yra japonų. Jie vakarieniauja mažomis porcijomis ir jų pagaminti patiekalai yra mažai kaloringi, bet puikiai malšinantys alkį ir leidžia naktį organizmui ilsėtis.

Kol merginos galvoja, jog liemuo gali suplonėti du kartus vien dėl nevalgomos vakarienės, gydytojai dietologai tvirtina, jog vakarienė yra naudinga ir atsisakydami jos netgi galime pakenkti savo sveikatai. Dietologai ir virškinimo ligų specialistai vieningi – vakarieniauti būtina, tačiau tai reikėtų daryti protingai.

Vakarienė – priešas. Jeigu paskutiniam dienos valgymui tenka beveik pusė paros maisto, jeigu vakarienei pasirenkama kepta mėsa su bulvėmis ir salotomis su majonezo padažu, o desertui pasirenkamas dar ir torto gabaliukas – pagal liaudies išmintį geriau iš karto atiduoti tokią vakarienę priešui.

Patys netinkamiausi produktai vakarienei: kepta mėsa, bulvės, duona, ankštinės daržovės, kepiniai, saldumynai ir įvairūs saldūs gazuoti gėrimai. Pastarieji, beje, naudos neduoda net ir pusryčiu metu.


Vakarienė – draugas. Vakarieniauti sėdama likus keturioms valandoms iki nakties miego ir suvalgoma ne daugiau kaip 20 proc. dienos kalorijų (suaugusio žmogaus paros norma priklausomai nuo jo amžiaus, lyties, gyvenimo būdo ir kitų veiksnių – nuo 2500 iki 4500 kalorijų). Vakarienės lėkštėje – neriebus ir mažai kaloringas maistas, o stiklinėje – nesaldus gėrimas be kofeino.

Vakarienei tinka tie maisto produktai, kurie iki nakties miego spėja iš skrandžio nukeliauti į žarnyną. Trumpiausiai –1-2 valandas – skrandyje užsilaiko rauginto pieno produktai, natūralus jogurtas, lengvi sultiniai, minkštai virti kiaušiniai, omletai, ir nesaldūs vaisiai (jeigu paskutinieji yra suvalgomi ant tuščio skrandžio). Šiek tiek ilgiau – nuo 2 iki 4 valandų – skrandyje užsibūna žuvis, liesa nekepta mėsa, ryžiai, virtos bulvės, saldūs vaisiai, daržovės ir salotos. Ir labai ilgai – daugiau kaip 4 valandas – skrandyje virškinama riebi ir kepta mėsa, riebi žuvis (silkė arba skumbrė),  ankštinės daržovės, taip pat įvairūs baltyminio maisto deriniai (mėsa, žuvis, varškė) ir krakmolingas maistas (duona, makaronai, košės, bulvės).

Reikia prisiminti, jog vakare organizmas blogiau pasisavina riebalus ir gyvulinius baltymus, todėl paskutiniam dienos valgymui verčiau rinktis augalinius baltymus ir „teisingus“ angliavandenius su žemu hipoglikemijos indeksu. Naudingai vakarienei tiks: rauginto pieno produktai, žalios daržovės, virta žuvis (mėsa), arba vietoje viso to – vaisių asorti.

Please follow and like us:

Dietos: ar jos reikalingos organizmui?

Kaip jūs manote, ar šautų į galvą sveikam vyrui pačiame jėgų žydėjime pradėti laikytis dietos? Gerai pagalvojus tokį vyrą būtų sunku ir įsivaizduoti. O štai moterys ne tik apie tai galvoja, bet dažnai ir pradeda laikytis pasirinktos dietos.  Dažniausiai pasitaikanti šio veiksmo priežastis – noras kuo greičiau sulieknėti dietos pagalba. Kodėl? Ogi todėl, kad patikti tiems patiems vyrams, ir šiuo atveju moterys pasirengusios net kalnus nuversti.

ptg02318918Kokių tik dietų nėra prigalvota šiame pasaulyje! Kai kurios iš jų paskaičiuotos taip, kad priversti organizmą numesti svorio per kelias dienas. Kitos dietos efektyvios tik tokiu atveju, jeigu jų laikomasi ilgesnį laiką. Svarbiausia, naikinant nereikalingas kalorijas nenaikinti savo sveikatos, kuri gali greitai sutrikti, jeigu organizmas ims stokoti vienokių ar kitokių būtinų maisto medžiagų. Kalbant apie teisingą lieknėjimą, jis pirmiausia turi būti tolygus, o ne staigus, lydimas tam tikrų fizinių krūvių, dėl kurių auganti raumenų masė pradės keisti riebalinį sluoksnį. Tačiau galima ir nepasiekti tokios būsenos, kai organizmui reikalingos specialios svorio korekcijos programos – pakanka visą laiką laikytis sveikos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo principų.

Kas kita, kai dietos žmogui būtinos sergant konkrečiomis ligomis, ir čia jau nesvarbu – vyro tai organizmas ar moters. Bet kokiu atveju, paprastų žinių, pavyzdžiui, kad sergant cukriniu diabetu negalima valgyti saldumynų,  nepakanka. Todėl už sergančio žmogaus teisingą mitybą yra atsakingas gydytojas dietologas, pas kurį ir reikėtų apsilankyti, jeigu to reikalauja jūsų liga. Pavyzdžiui, žmonėms, turintiems problemų dėl širdies ir kraujagyslių sistemos, dietologas gali patarti, kad gyvulinių riebalų kiekio suvartojimą karštomis vasaros dienomis reikėtų apriboti ir juos pakeisti pieno produktais bei augaliniu maistu. Kalbant apie troškulį malšinančius gėrimus, labiau tiks žalioji arbata, negazuotas mineralinis vanduo, taip pat vanduo su medumi ir citrina.

Taip pat yra dietos, kurios padeda išvengti įvairių ligų vystymosi. Pavyzdžiui, dieta, kurios pagrindas yra kasdien suvartojamas didelis kiekis grikių kruopų. Kodėl grikių? Todėl, kad grikiuose yra unikalios medžiagos kvercetino, kuris slopina vėžinių navikų augimą ir užkerta kelią jų formavimuisi. Tuo pačiu grikių dieta turi teigiamos įtakos organizmo kraujagyslėms – apsaugo nuo aterosklerozės, infarkto ir insulto. Grikių kruopų vartojimas dar nereiškia atsisakymo visų kitų produktų – vištienos, žuvies, česnakų, morkų, grybų – visa tai bus naudinga  teisingai vartojant.

Įdomu tai, jog šios grikių dietos efektyvumas dar padidėja, jeigu paskutinis grikių patiekalas yra suvalgomas likus apie 5-6 valandoms iki miego. Pasirodo, kad jeigu miego metu skrandis jau yra tuščias, organizmas pereina prie endogeninės mitybos, kurios metu į virškinamąjį traktą  patenka didelis kiekis virškinimo sekreto. Virškindami vienas kitą, fermentai suformuoja aminorūgštis ir peptidus, kurie patenka į kraują. Pačios iš savęs šios medžiagos yra ne tik maisto medžiagos, bet jos žymiai padidina imuninės sistemos aktyvumą, kas natūraliai teigiamai veikia organizmą, nes leidžia jam kovoti su infekcijomis ir virusais.

Daugelis produktų atitinkamai juos vartojant yra ir gydomieji, todėl valgymo procesą mes turime vertinti ne tik kaip pasisotinimo aktą, bet ir kaip realią pagalbą mūsų organizmui.

Please follow and like us:

Nervinė bulimija

Nervinė bulimija – tai valgymo sutrikimas, pasireiškiantis pakartotinais persivalgymo priepuoliais ir po jų sekančiu kompensaciniu elgesiu (dirbtinai sukeltas vėmimas, vidurius laisvinamųjų vaistų, arbatų, diuretikų vartojimas, badavimas, dieta, intensyvus sportavimas). Ryšku išskirtinis susirūpinimas dėl kūno svorio.


Diagnozuojama pasireiškus šiems požymiams:
· Nuolatinis susirūpinimas valgymu ir nenugalimas potraukis valgyti. Būdingi persivalgymo epizodai, kai per trumpą laiką suvalgomas didelis maisto kiekis.
· Pacientas stengiasi priešintis “storinančiam” persivalgymo poveikiui (sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurius laisvinančiais preparatais, badauja, naudoja vaistus – slopinančius apetitą, skydliaukės preparatus ir diuretikus).
· Būdinga liguista baimė nutukti, taigi, asmuo nustato sau griežtą svorio ribą, esančią daug žemiau normalaus kūno svorio. Esamas svoris optimalus arba normalus.
· Persivalgymo priepuoliai ir svorį mažinantis elgesys kartojasi mažiausiai 2 kartus per savaitę 3 mėnesių laikotarpyje.

Dauguma persivalgo bent kartą per dieną (per palyginti trumpą laikotarpį suvartoja didelį maisto kiekį, koks nebūdingas sveikiems žmonėms), dažniau savaitgaliais ar vakarais. Daugumai žmonių persivalgymo priepuoliai tampa kasdienine rutina. Persivalgoma dažniausiai pasislėpus, po to jaučiamas pasišlykštėjimas savimi, kaltė. Persivalgymas gali būti iš anksto suplanuotas – nusiperkama maisto, jis paruošiamas ir “suryjamas ritualiniu būdu”. Dažniausiai vartojami karbohidratai, riebus maistas ar “greitas šlamštas”, t.y. maistas, kurio vengiama nes jis “storina”. Pasirenkamas lengvai nuryjamas maistas, daugiau skysčių – tai palengvina vėmimą. Paprastai persivalgymo seansai trunka apie valandą laiko.Kuo anksčiau pastebimas ir diagnozuojamas sutrikimas, tuo geresnės gydymo prognozės. Taigi, atkreipkite dėmesį į tokius ligos grėsmės signalus:
· Įvairūs požymiai, liudijantys apie persivalgymo epizodus: didelių maisto kiekių dingimas per trumpą laiką arba daugybė pakuočių šiukšlių dėžėje.
· Įvairūs požymiai, liudijantys apie bandymus atsikratyti suvartoto maisto: dažnas vaikščiojimas į vonią po valgio, vėmimo žymės ar kvapas, laisvinamųjų preparatų arba diuretikų pakuotės šiukšlių dėžėje.
· Sekinantis, nelankstus sportavimo rėžimas – nepaisant oro sąlygų, nuovargio, ligos ar susižeidimų – vadovavimasis poreikiu “sudeginti” suvartotas kalorijas.
· Neįprastas skruostų arba žandikaulių srities patinimas.
· Nuospaudos ant rankų bei pirštų krumplių, liudijančios apie dirbtinai sukeliamą vėmimą.
· Dantų pageltimas, dėmių atsiradimas.
· Gyvenimo būdo pritaikymas prie persivalgymo ir vėmimo ritualų.
· Atsiribojimas nuo įprastos veiklos bei draugų.
· Apibendrinant – bet koks elgesys ar požiūris, liudijantis, kad svorio mažinimas, dietos laikymasis ar mitybos kontrolė tampa centriniais gyvenimo dalykais.

Nervinė bulimija gali turėti rimtas pasekmes sveikatai. Nuolatiniai persivalgymo ir vėmimo ciklai neigiamai veikia visą virškinimo sistemą, sąlygoja elektrolitų ir cheminių medžiagų disbalansą, neigiamai veikia širdies bei daugumos kitų organų funkcijas.

Medicininės bulimijos pasekmes:
· Elektrolitų disbalansas, galintis sąlygoti širdies ritmo sutrikimus, širdies sustojimą bei mirtį. Elektrolitų disbalansą sukelia dehidratacija, kalio bei natrio praradimas iš organizmo po vėmimo.
· Stemplės uždegimas ir plyšimai dėl dažno vėmimo.
· Dantų kariesas ir dėmės nuo skrandžio sulčių, į burnos ertmę patenkančių po dažno vėmimo. Dantų emalio erozija.
· Chroniško nereguliarūs skrandžio judesiai bei vidurių užkietėjimas kaip dažno laisvinančiųjų preparatų vartojimo pasekmė.
· Skrandžio plyšimai – reta, bet galima persivalgymų pasekmė.

Apie nervinę bulimiją:
· Bulimija paliečia 3 – 5 % paauglių ir jaunų moterų.
· 80 % sergančiųjų sudaro moterys.
· Žmonių, kenčiančių nuo bulimijos, svoris dažniausiai būna normalus.
· Dauguma sergančiųjų pripažįsta, kad jų elgesys yra neįprastas ir gali pakenkti sveikatai.
· Bulimiją dažnai lydi depresijos simptomai ir socialinio prisitaikymo sunkumai.
· Bulimija paprastai prasideda paauglystėje (14 – 25 m.), tačiau amžiaus vidurkis yra aukštesnis nei sergančiųjų anoreksija. Paprastai bulimija tęsiasi ilgiau nei anoreksija.
· Po gydymo praėjus 5 – 10 metų, apie 50 % visiškai pasveiksta, 20 % – atitinka sutrikimo diagnostinius kriterijus.
· Mirtingumas nuo šios ligos siekia 3 %.
· Negydoma liga dažniausiai pereina į lėtinę formą.
· Gydant apie 70 % atvejų pasiekiama gerų rezultatų.
· Faktoriai, kurie leidžia tikėtis geresnių sveikimo rezultatų:
– Nebūdingi asmenybės sutrikimai;
– Aukštesnis savęs vertinimas;
– Būdingas mažesnis impulsyvumas;
– Nėra stipriai išreikštas nepasitenkinimas savo kūnu;
– Anksti diagnozuojamas sutrikimas, kol atsitiktiniai persivalgymai ir viduriavimai nesikomplikavę pastoviu persivalgymo sutrikimu.

www.valgymosutrikimai.lt

Please follow and like us:

Nervinė anoreksija

Nervinė anoreksija – tai valgymo sutrikimas, kai žmogus sąmoningai mažina ir / ar palaiko mažą kūno svorį, diagnozuojamas pasireiškus šiems požymiams:

· Kūno svoris bent 15 % mažesnis nei turėtų būti arba KMI (svoris kg / ūgio m2) yra 17,5 arba mažesnis (vyresniems nei 16 m.).
· Asmuo sąmoningai mažina svorį, vengdamas “storinančio maisto” (badauja, naudoja vidurius laisvinančius ir apetitą slopinančius preparatus, specialiai sukelia vėmimą, pernelyg intensyviai sportuoja).
· Baimė storėti nuolat išlieka kaip įkyri pervertinimo idėja ir asmuo sau nusistato žemą kūno svorio slenkstį.
· Moterims dingsta mėnesinės, vyrams sumažėja seksualinis potraukis ir susilpnėja potencija.
· Jei sutrikimas prasideda prieš lytinio brendimo pradžią, sulėtėja arba sustoja brendimas.

Ekspertai įrodė, jog kuo anksčiau pradedamas anoreksijos gydymas, tuo geresni būna gydymo rezultatai. Taigi, atkreipkite dėmesį į tokius anoreksijos grėsmės signalus:
· Ryškus svorio kritimas.
· Nuolatinis domėjimasis svoriu, maistu, kalorijomis, maisto riebumu ir dietomis.
· Tam tikro maisto atsisakymas – ypač turinčio daugiau kalorijų (pvz., karbohidratų).
· Dažni komentarai apie savo “storumą” ar „viršsvorį“, nepaisant krintančio svorio.
· Nerimavimas dėl galimo svorio priaugimo ir buvimo “storu”.
· Alkio neigimas.
· Mitybos ritualų susidarymas (pvz., maistas valgomas tam tikra tvarka, ilgai kramtoma, maistas perdėliojamas lėkštėje ir t.t.).
· Nuolatinis situacijų, susijusių su maistu vengimas.
· Sekinantis, nelankstus sportavimo režimas – nepaisant oro sąlygų, nuovargio, ligos ar susižeidimų – vadovavimasis poreikiu “sudeginti” suvartotas kalorijas.
· Atsiribojimas nuo draugų ir mėgiamos veiklos.
· Apibendrinant – bet koks elgesys ar požiūris, liudijantis, kad svorio mažinimas, dietos laikymasis ar maistas tampa centriniais gyvenimo dalykais.

Sergantysis anoreksija badauja. Pacientas neigia, kad normaliam kūno funkcionavimui reikia bent pagrindinių maisto medžiagų. Taigi, organizmo funkcionavimas sulėtėja, taip taupant energiją. Šis funkcionavimo sulėtėjimas gali turėti rimtas medicinines pasekmes:
· Išnykusios mėnesinės.
· Nenormaliai žemas širdies ritmas ir kraujospūdis. Pakinta širdies raumenys. Didėja širdies sustojimo tikimybė. Kraujotakos sutrikimai, pirštų akrocianozė (balantys galūnių pirštai, kai visiškai susitraukia kraujagyslės).
· Kaulų tankio mažėjimas (osteoporozė) – kaulai tampa trapūs. Dantų netekimas.
· Raumenų masės sumažėjimas.
· Ryški dehidratacija, galinti sukelti inkstų darbo sutrikimus.
· Alpimas, nuovargis, bendras silpnumo jausmas, susilpnėjęs imunitetas.
· Sausa oda ir plaukai, dažnai plaukų slinkimas.
· Plaukų augimas ant viso kūno (net neįprastose vietose – pvz., ant veido), vadinamas lanugo. Ši kūno funkcija palaiko šilumą kūne.

Apie nervinę anoreksiją:
· 81 – 95 % sergančiųjų sudaro moterys ir mergaitės.
· 0,5 – 1 % amerikiečių serga anoreksija.
· Tai viena iš dažniausių psichiatrinių diagnozių jaunų moterų tarpe.
· 5 – 20 % sergančiųjų anoreksija mirs. Kuo ilgiau žmogus serga, tuo didesnė tikimybė, kad jis mirs. Mirties priežastys somatinės (visiškai išsekus sustoja širdis), nuo savižudybės.
· Tai vienas iš didžiausių mirtingumo procentų tarp visų psichiatrinių ligų.
· Anoreksija dažniausiai prasideda ankstyvoje arba vidurinėje paauglystėje.
· Apie 70 % sergančių anoreksija atstato svorį per 6 mėnesius nuo gydymo pradžios.
· 15 – 25 % pacientų liga atkrinta; dalis pastarųjų miršta nuo ligos komplikacijų – aritmijų, oportunistinių infekcijų, nusižudo, miršta nuo išsekimo.
· 15 – 25 % pacientų būdinga lėtinė ligos forma.
· Po 4 metų 50 % pacientų jaučiasi gerai (atsistato svoris, atsiranda menstruacijos). 25 % pacientų savijauta būna vidutinė, dar 25 % – bloga. Po 20 metų mirtingumas išauga iki 20 %, nes lėtinė ligos forma sukelia somatines komplikacijas. Pacientai, sergantys lengvesne anoreksijos forma ir gydyti ambulatoriškai, jaučiasi geriau nei sergantieji lėtine anoreksijos forma (jiems reikalinga ilgalaike palaikanti programa atkryčių prevencijai).

· Faktoriai, kurie leidžia tikėtis geresnių sveikimo rezultatų:
– Nedaug nukritęs svoris (KMI > 17);
– Trumpa ligos trukmė;
– Rimtų somatinių komplikacijų nebuvimas;
– Neurozinių ir asmenybinių sutrikimų nebuvimas;
– Motyvacija keisti savo elgesį;
– Palaikanti šeima ir draugai;
– Jaunas amžius.

www.valgymosutrikimai.lt

Please follow and like us:

Visaverčio maisto gaminimas, derinimas ir valgymas

Pateikiame pagrindines taisykles, kurias reikėtų įsidėmėti.
• Maisto produktus geriausia troškinti, virti garuose arba mažame vandens kiekyje, arba kepti grilyje.
Tam ypač tinka virtuvės indai, kur nereikia daug riebalų – grilio keptuvės, greitpuodžiai ar aliuminio folija.Verdant maistingųjų medžiagų žūva mažiausiai, jei maisto produktai kuo stambiau supjaustyti ir kuo trumpesnis virimo laikas aukštoje temperatūroje. Tinkamiausias šiam reikalui yra šutintuvas.Norint išsaugoti kuo daugiau vertingų medžiagų kepant, geriausia naudotis karšto oro virykle. Tinka ir mikrobangų krosnelės.
• Vartoti greitai išsilydančius riebalus – šaltai spaustus, natūralius augalinius aliejus, nesukietėjusius augalinius riebalus ir margariną, kuriame yra daug šaltai spausto augalinio aliejaus; kartais – sviestą ir grietinėlę.Vengti kietų riebalų (ypač lajaus) ir riebių patiekalų. Riebalų negalima per smarkiai įkaitinti! Iš virtuvės indų būtina prieš naudojimą visada išvalyti visus senus riebalų likučius.
• Šviežias augalinis maistas yra daug lengviau pasisavinamas ir virškinamas, jei produktai derinami su kitais.
Pavyzdžiui,
susmulkinti vaisiai, uogos ar morkos sumaišomos su javų dribsniais;
obuolių, apelsinų, daugelio daržovių sultys suplakamos mikseriu su pienu ar avižų nuoviru;
vaisių sultys ar susmulkinti vaisiai sumaišomi su varške; saldūs vaisiai – su dribsniais ir pienu.
• Vaisių, daržovių sulčių ir susmulkintų šviežių vaisių virškinimas pagerėja pridėjus į juos migdolų ar riešutų pieno.
• Sugrūsti ir sumalti sėmenys taip pat yra naudingi skrandžiui bei žarnynui dėl apsaugančių gleivines medžiagų.
• Kasdien geriausia valgyti 5-6 kartus ir būtina derinti maisto produktus.
• Jei gyvulinės kilmės maisto produktai maišomi su pakankamu kiekiu augalinės kilmės produktų, tai:
1. Būna didesnė biologinė baltymų vertė. Tokie baltymai geriau pasisavinami. Tai visada labai svarbu gydantis virškinimo sutrikimus!
2. Tuo pat metu gautos augalinių maisto produktų balastinės medžiagos sujungia molekules – lygiai kaip “kenksmingasis” cholesterolis, gautas su gyvulinės kilmės maisto produktais, ar paties organizmo gaminamos tulžies druskos.
Todėl ypač svarbu, kad valgant maistas visada būtų tinkamai derinamas.
• Dešrą ir sūrį reikia valgyti su rupia rugine duona, o mėsą ir žuvį – su daržovėmis.
• Valgant nereikia gerti daug skysčių. Net ir labai karštą vasaros dieną visiškai pakanka daug gerti tarp valgymų.
• Labai sveika gerti daug balastinių medžiagų turinčius gėrimus – vaisių ir daržovių sultis, į kurias įmaišoma sutarkuotų obuolių, kriaušių, morkų, mažų raudonųjų burokėlių, braškių ir pan.
Toks gėrimas ypač tinka vakare, prieš einant miegoti. Su sultimis organizmas gauna daugumą pagrindinių maisto medžiagų, o sutarkuotų vaisių pektinai išvalo iš žarnyno kenksmingas medžiagas. Reikia įsidėmėti, kad vaisiai, iš kurių gaminamas gėrimas, turi būti kokybiški.Vartojimą reikia pradėti nuo 50 ml ir palaipsniui didinti dozę iki 200 ml.
• Kiti rekomenduojami gėrimai: tyras šaltinio vanduo, negazuoti mineraliniai vandenys, juodoji (ir ypač – žalioji) arbata, kakava, miežių “kava” bei natūrali neskrudintų pupelių kava (būtinai su pienu ar grietinėle).Gerti šiuos gėrimus visada reikia mažais gurkšneliais, ne per karštus ir ne per šaltus.
• Visus maisto produktus reikia labai gerai sukramtyti.Ypač tai pasakytina apie augalinės kilmės produktus, kadangi jau burnoje seilių fermentai pradeda virškinti augalų angliavandenius ir taip palengvina skrandžio bei žarnyno darbą. Be to, gerai sukramčius, augalų maistinės medžiagos izoliuojamos ir todėl į skrandį patenka jau pasiruošusios atlikti savo funkcijas.Taip jos gali pradėti savo gydomąją veiklą.Gerai ištroškintos, minkštos daržovės jau burnoje ima tirpti. Bet ir tokias reikia pakankamai ilgai kramtyti, nes troškinant augalų ląstelių sienelės suminkštėja, tačiau angliavandeniai ir balastinės medžiagos lieka nepaliestos (suvirškintos ir vienos nuo kitų atskirtos). Net valgant dietinį, gerai ištroškintą maistą šį “darbą” kramtant atlieka seilių fermentai. Dėl tos pačios priežasties būtina labai stropiai kramtyti net ir tokį gerai susmulkintą augalinį maistą kaip bulvių ar morkų košė.Vegetarinis maistas kartais blogai virškinamas vien dėl prasto kramtymo, nes pernelyg didelis darbas užkraunamas skrandžiui ir žarnynui.Taigi tie, kurie nenori atsisakyti vegetariško maisto, turi būti nusiteikę kramtyti ypač smulkiai. Kramtymas yra maisto pasisavinimo aktas, kurį galima (ir reikia!) visiškai sąmoningai valdyti.Vegetariškai mitybai netinka vyšnios, slyvos, trešnės ir kiti vaisiai su lygia žievele. Prie jų dažnai prilimpa mielių mikroorganizmai, kurių neįmanoma paprastai nuplauti. Jos žarnyne gali sukelti rūgimo procesus.Tačiau šių vaisių kompotas yra lengvai virškinamas ir labai maistingas.
• Gerai pasisavinami ir šaldiklyje užšaldyti vaisiai bei uogos.Tinkamai užšaldžius, juos galima išlaikyti 6-8 mėnesius.Tiesa, šaldytų produktų kokybė jau nebėra tokia gera, nes sumažėja kai kurių jautrių maisto medžiagų (pavyzdžiui, vitamino C).Tačiau, antra vertus, šaldytų ir kambario temperatūroje atšildytų vaisių baltymai tampa lengviau pasisavinami, o ląstelių sienelės pasidaro tirpesnės.Užplikant pašalinami ir prikibę mielių mikroorganizmai (prieš užšaldant vaisiai trumpam pamerkiami į karštą vandenį).Tad šaldyti lengvos visavertės mitybos produktai yra ne tik vartotini, bet ir naudingi žmonėms, sergantiems skrandžio, kepenų, tulžies, kasos ar žarnyno ligomis.

www.medicinavisiems.lt

Please follow and like us: