Kalorijos

Maistinės ir energinės vertės skaičiavimas

Svorio metimas, riebalų deginimas, raumenų auginimas, sveika mityba…


Rūšiuoti produktus pagal: Pavadinimą    Kalorijas    Angliavandenius    Baltymus    Riebalus   
 
 
Grupės
Produktai
  Kiekis (g) KCAL Anglv.(g) Baltym.(g) Riebal.(g)  
..
-
-
-
-
 
  Viso:
0
0
0
0
 
 

Jei neradote savo ieškomo produkto maistinės vertės ir norite, kad jis būtų įtrauktas į sąrašą, spauskite ČIA

Posts Tagged ‘vitaminai’

Apie vitaminus

07-11-2008

Vitaminas A (retinolis)būtinas daugeliui organizmo audinių susidaryti ir normaliai jų būklei palaikyti. Trūkstant šiovitamino, silpnėja akies jautrumas šviesai, todėl žmogus prieblandoje nemato (vištakumas). Dėl sunkių akies pažeidimų galima ir visai apakti. Vitaminas A taip pat būtinas organizmui augti, kaulams ir dantims formuotis, odai, virškinimo ir kvėpavimo organų gleivinėms normaliai veikti, stimuliuoti imuninę sistemą. Šio vitamino perteklius veikia toksiškai: sukelia kepenų ir kaulų pažeidimus, galvos skausmus, vėmimą. Vartojant per daug vitamino nėštumo metu, jis gali sukelti kūdikių apsigimimus. Vitamino A gaunama su gyvuliniais produktais. Daugiausia jo yra kepenyse, žuvies taukuose, pieno produktuose, kiaušinio trynyje. Žmogaus organizme vitaminas A gali būti pagamintas iš provitaminų karotinoidų, iš kurių aktyviausias beta karotinas. Jis veikia organizme kaip antioksidantas. Karotinoidų yra augaliniuose maisto produktuose: morkose, pomidoruose, burokėliuose, vaisiuose ir uogose.

Vitaminas B1 (tiaminas) svarbus medžiagų (angliavandenių, riebalų, alkoholio) apykaitai, nerviniam impulsui plisti. Vitamino stoka pasireiškia periferinių nervų uždegimu, širdies veiklos sutrikimais, sulėtėjusiais žarnyno judesiais, susilpnėjusia atmintimi dirglumu, galvos skausmais. Tiamino gausu sėlenose, rupaus malimo grūdiniuose produktuose, ankštiniuose augaluose, riešutuose, mielėse, mėsoje.

Vitaminas B2 (riboflavinas) svarbus amino rūgščių, riebalų rūgščių, angliavandenių apykaitai, daro įtaką augimui, akies veiklai. Trūkstant vitamino mažėja kaulų čiulpų, kepenų ląstelių, limfmazgių aktyvumas, pradeda atrofuotis smegenų ląstelės, silpnėja rega, blogėja geležies įsisavinimas, trūkinėja lūpų kampučiai, lūžinėja nagai. Riboflavinas gaunamas su mėsa, kepenimis, pieno produktais, mielėmis.

Vitaminas PP (niacinas) yra svarbus energijos apykaitos procesams, centrinės nervų sistemos veiklai, veikia kraujo apykaitą praplėsdamas arterioles ir kapiliarus. Trūkstant niacino susergama pelagra. Niacino yra tam tikruose maisto produktuose: mėsoje, kepenyse, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose, rupaus malimo grūdiniuose produktuose.

Vitaminas B6 (piridoksinas) yra svarbus baltymų apykaitai, fermentiniams procesams, vykstantiems galvos smegenyse, dalyvauja hemoglobino sintezėje, svarbus polinesočiųjų riebalų rūgščių, steroidinių hormonų veiklai. Piridoksino daug turi kiaušiniai, žuvis, mėsa, kruopos, ankštiniai augalai, daržovės. Virškinamajame trakte šį vitaminą sintetina žarnyno bakterijos.

Vitaminas B12 nukleino rūgščių sintezėje, amino ir riebalų rūgščių apykaitoje. Jis mažina homocisteino, kuris laikomas aterosklerozės rizikos veiksniu, perteklių kraujyje. Vitaminas B12 dalyvauja kraujodaros procesuose. Jei su maistu negaunama pakankamai vitamino B12 arba yra sutrikęs jo pasisavinimas, susergama piktybine mažakraujyste. Vitamino gali trūkti vegetarams, nes jo yra gyvuliniuose produktuose: kepenyse, mėsoje, žuvyje, pieno produktuose, kiaušiniuose.

Folio rūgštis būtina nukleino rūgščių ir baltymų sintezei, todėl labai svarbi augimo ir raidos procesams. Jei nėščiai moteriai trūksta folinės rūgšties, nesuauga vaisiaus stuburas, todėl gimdymo metu sužalojamos vaisiaus stuburo smegenys. Folio rūgštis dalyvauja gaminant hemoglobiną, eritrocitus, leukocitus ir trombocitus, todėl jos stoka gali būti mažakraujystės priežastimi. Folio rūgštis mažina homocisteino kiekį kraujyje, apsaugodama nuo aterosklerozės atsiradimo. Šio vitamino daug turi kepenys, žalios lapinės daržovės, ankštiniai augalai, riešutai, rupaus malimo grūdiniai produktai, kiaušiniai.

Vitaminas C (askorbo rūgštis) yra antioksidantas, jis redukuoja oksiduotus fermentus, mažina laisvųjų radikalų. Vitaminas labai svarbus baltymų sintezei, dalyvauja susidarant kolagenui, nuo kurio priklauso kraujagyslių sienelių pralaidumas. Jis skatina audinių atsikūrimą, atsinaujinimą, gerina organizmo atsparumą infekcijai. Vitaminas C būtinas endokrininių liaukų veiklai, kortikosteroidų, skydliaukės hormonų sintezei. Jis dalyvauja susidarant tulžies rūgštims, lipidų apykaitoje, apsaugo nuo aterosklerozės. Trūkstant vitamino C, greitai nuvargstama, mažėja darbingumas, atsparumas tam tikroms ligoms, kraujuoja dantenos ir kt. Daugiausia vitamino C turi daržovės, vaisiuose (ypač citrusiniai), uogos.

Vitaminas D svarbus kalcio ir fosforo druskų apykaitai ir kaulėjimo procesams. Jis skatina kalcio rezorbciją iš žarnyno į kraują bei didina fosforo reabsorbciją inkstų kanalėliuose. Trūkstant vitamino D susergama rachitu. Vitamino perteklius irgi žalingas. Esant hipervitaminozei, kaulų kalcis ir jo druskos kaupiasi audiniuose: kraujagyslių sienelėse, inkstuose, širdies raumenyje ir kitur. Vitamino D gaunama su žuvų taukais, kiaušiniais, kepenimis, pieno produktais. Veikiant ultravioletiniams spinduliams, vitaminas gaminamas žmogaus odoje.

Vitaminui E (tokoferoliui)būdingos antioksidacinės savybės, jis slopina lipidų peroksidinę oksidaciją. Tuo jis svarbus ląstelių membranoms ir subląstelinėms struktūroms normaliai funkcionuoti. Mažindamas laisvųjų radikalų kiekį, jis apsaugo nuo vėžio, išeminės širdies ligos. Vitaminas E veikia kraujo krešumo sistemą, dauginimąsi, medžiagų apykaitą. Daugiausia jo yra aliejuose, kiaušinio trynyje, kepenyse, dygstančiuose grūduose, rupaus malimo grūdiniuose produktuose.

www.vsv.lt

Apie maisto medžiagas

07-11-2008

“Gerieji” ir “blogieji” riebalai

Apie angliavandenius

Apie mineralines medžiagas

Apie riebalus

Apie vitaminus