Rušiuoti produktus pagal:
Pavadinimą   
Kalorijas   
Angliavandenius   
Baltymus   
Riebalus   
 
Grupės
Produktai
Kiekis (g)
KCAL
Anglv.(g)
Baltym.(g)
Riebal.(g)
..
-
-
-
-
 
Viso:
0
0
0
0

Mitybos poveikis sveikatai

Dabar yra sukaupta pakankamai mokslinių tyrimų duomenų, pagrindžiančių mitybos ir sveikatos ryšį. Dėl nesveikos mitybos atsiranda išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija, piktybiniai navikai, nuo insulino nepriklausomas cukrinis diabetas, nutukimas, osteoporozė, anemija, jodo trūkumo sukelti sveikatos sutrikimai ir kitos išsivysčiusių šalių visuomenę varginančios ligos.
Didelė cholesterolio koncentracija kraujyje – vienas svarbiausių išeminės širdies ligos rizikos veiksnių. Maistas, kuriame yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, trans mononesočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio, didina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją kraujyje ir skatina išeminės širdies ligos atsiradimą. Augaliniuose aliejuose esančios polinesočiosios ir mononesočiosios riebalų rūgštys mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Omega-3 polinesočiosios rūgštys, kurių yra jūros žuvų riebalų sudėtyje, mažina trigliceridų koncentraciją kraujyje, kraujo krešuminės sistemos aktyvumą, todėl apsaugo nuo aterosklerozės atsiradimo. Cholesterolio koncentraciją mažinančiu poveikiu pasižymi tirpiosios maistinės skaidulos: pektinai, esantys obuoliuose, serbentuose, agrastuose ir kituose vaisiuose ir uogose; avižų, miežių maistinės skaidulos. Antioksidantai, kurie gaunami su augaliniais maisto produktais, saugo mažo tankio lipoproteinus nuo oksidacijos ir stabdo aterosklerozės progresavimą. Folio rūgštis mažina homocisteino, kuris laikomas vienu iš išeminės širdies ligos rizikos veiksnių, koncentraciją kraujyje.
Arterinis kraujospūdis dažniau padidėja nutukusiems žmonėms. Hipertenzijos riziką didina didelis valgomosios druskos kiekis maiste. Kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad nuo kraujospūdžio padidėjimo saugo pakankamas kalio, magnio, polinesočiųjų riebalų rūgščių vartojimas.
Laikoma, kad net 30 proc. piktybinių navikų atsiranda dėl nesveikos mitybos . Nutukimas didina moterų gimdos gleivinės, taip pat krūties vėžio pomenopauzės laikotarpiu riziką. Nutukusiems žmonėms dažniau būna tulžies pūslės ir storosios žarnos vėžys. Maistas, kuriame daug sočiųjų riebalų rūgščių, skatina storosios ir tiesiosios žarnos, prostatos vėžio riziką. Kai kurie tyrimai nustatė ryšį tarp raudonosios mėsos (jautienos, kiaulienos, avienos) vartojimo ir storosios žarnos vėžio. Sūdytas, rūkytas, konservuotas maistas yra skrandžio vėžio rizikos veiksnys. Daržovėse ir vaisiuose rasta daug medžiagų, apsaugančių nuo vėžio atsiradimo. Gausiai valgant daržovių ir vaisių galima išvengti daugiau nei dešimties lokalizacijų (burnos, stemplės, skrandžio, storosios ir tiesiosios žarnos, plaučių, gerklų, krūties ir kt.) vėžio.
Nutukimas tampa vis svarbesne išsivysčiusių šalių sveikatos problema, nes jo paplitimas nuolat didėja . Nutunkama, kai su maistu gaunama daugiau energijos nei jos išeikvojama. Daug energijos turi riebus maistas. Riebalai, palyginti su angliavandeniais ir baltymais, greičiausiai kaupiasi organizme. Fizinio aktyvumo trūkumas taip pat skatina nutukimą. Nutukę žmonės gyvena trumpiau nei turintys normalų svorį. Nutukusiems žmonėms didesnė tikimybė susirgti išemine širdies liga, nes jiems didėja mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija, mažėja didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija, didėja trigliceridų koncentracija. Kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad nutukimas yra nepriklausomas išeminės širdies ligos rizikos veiksnys. Jau buvo minėta, kad nutukusiems dažniau padidėja kraujospūdis, vystosi vėžys. Nutukimas yra pagrindinė susirgimo diabetu, nepriklausomu nuo insulino, priežastis. Nutukus padidėja rezistentiškumas insulinui, mažėja insulino sekrecija. Nutukusiems žmonėms dažniau susidaro akmenų tulžies pūslėje, skauda sąnarius, jie dažniau suserga osteoartritais, artrozėmis, podagra. Žmonių, turinčių antsvorį, psichinė savijauta taip pat būna blogesnė.
Dažnas ir gausus cukraus vartojimas, ypač esant blogai burnos ertmės higienai, skatina dantų ėduonies atsiradimą. Per didelis ir per mažas fluoro kiekis maiste taip pat kenkia dantims.
Osteoporozės atsiradimas priklauso nuo kalcio kiekio maiste. Žmonių, gaunančių su maistu pakankamą kalcio kiekį, kaulų tankis būna didesnis ir osteoporozės rizika mažesnė. Pakankamas fizinis aktyvumas taip pat padeda išvengti osteoporozės.
Dėl jodo trūkumo maiste padidėja skydliaukė, gali sumažėti darbingumas, protiniai sugebėjimai. Ypač pavojinga, kai jodo trūksta nėščioms moterims ir vaikams.
Geležies trūkumas maiste gali būti mažakraujystės priežastimi. Mažakraujystė dažniau nustatoma vaisingo amžiaus moterims, vaikams ir seniems žmonėms.

www.vsv.lt

Please follow and like us:

Sveikos mitybos piramidė

Sveikos mitybos piramidė padės Jums pasirinkti maisto produktus, kad jūsų mityba būtų sveika. Ji iliustruoja mitybos įvairovės taisyklę ir parodo, koks turėtų būti maisto produktų grupių santykis paros maisto davinyje. Daugiausiai reikėtų valgyti tų maisto produktų, kurie pavaizduoti piramidės pagrinde. Iš grūdinių produktų, bulvių, daržovių ir vaisių turėtų susidaryti daugiau nei pusė visos per parą gaunamos energijos. Piramidės vidurinėje dalyje pavaizduoti mėsos ir pieno produktai vartotini saikingai. Iš jų organizmas gauna reikiamų medžiagų (baltymų, kalcio, geležies, vitaminų ir kt.), bet juose yra riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių, kurios kenkia sveikatai. Mažiausiai reikėtų vartoti riebalų ir saldumynų, nupieštų piramidės viršūnėje. Iš šių produktų gaunama daug energijos, o būtinų maisto medžiagų juose beveik nėra.
Kuo žmogus yra fiziškai aktyvesnis darbe ar laisvalaikio metu, tuo daugiau maisto produktų porcijų jis gali suvalgyti, kad patenkintų energijos poreikius. Nedaug judantiems žmonėms pakanka mažesnio porcijų skaičiaus.

Maisto produktų grupė

Porcijų skaičius

Porcijos dydis

Maistinė vertė

Daržovės

3–5

1 stiklinė lapinių daržovių

Energija, skaidulos, kalis, kiti mikroelementai, vit. C, B, beta karotinas

1/2 stiklinės kitokių daržovių

Vaisiai

2–4

1 vaisius

Energija, skaidulos, vit. C, beta karotinas

1/2 stiklinės uogų

3/4 stiklinės sulčių

Grūdiniai produktai ir bulvės

6–11

1 riekelė duonos (30g)

Energija, skaidulos, magnis, varis, geležis, B grupės vitaminai

1/2 stiklinės kruopų košės ar makaronų

1/2 stiklinės dribsnių

1 vidutinio dydžio bulvė (75 g)

Pienas, pieno produktai

2–3

1 stiklinė pieno ar rūgpienio

Energija, baltymai, kalcis, magnis, fosforas, vit. A, D, B

1/2 stiklinės varškės

40 g sūrio

Mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai, riešutai

2–3

70 g mėsos, 100g žuvies, 2 kiaušiniai

Energija, baltymai, geležis, cinkas, varis, vit. B

1 stiklinė virtų pupelių ar žirnių

www.vsv.lt

Please follow and like us:

Mitybos rekomendacijos mažinant svorį

• kasdien suskaičiuokite suvartojamo maisto energinę vertę. Mityba turi neviršyti energinių poreikių- kiek suvartojate kcal, tiek ir išeikvokite;


• valgykite įvairų maistą, rinkitės liesesnius produktus;
• vartokite lengvai virškinamus baltymus (vištieną, žuvį);
• jei negalite atsispirti saldumynams, juos keiskite džiovintais vaisiais, venkite sūraus maisto;
• venkite keptų patiekalų ir maisto produktų, turinčių daug cholesterolio;
• venkite greitai paruošto maisto. Vadinamojo “greito maisto” užkandžiai, atkeliavę pas mus iš Vakarų, labai nenaudingi skrandžiui. Pirma, jie labai riebūs ir kaloringi. Antra, juose labai daug cholesterolio, skatinančio aterosklerozės vystymąsi. Trečia, šiame maiste gausu dioksinų, konservantų ir kenksmingųjų lipidų, kurie visiškai nereikalingi žmogaus organizmui;
• valgykite šiltą maistą;
• valgykite juodos duonos (rupaus malimo miltų su skaldytais grūdais, įvairiomis sėklomis, sėlenomis) ir venkite miltinių kepinių bei baltos duonos;
• kruopos ir patiekalai iš grūdinių kultūrų turėtų sudaryti mitybos pagrindą. Kruopų patiekalus ruoškite be riebalų ar riebaus pieno;
• valgykite pakankamai skaidulinių medžiagų turinčio maisto (duonos su sėlenomis, vaisių, daržovių);
• keiskite gyvulinės kilmės riebalus augaliniais aliejais;
• valgykite 5–6 kartus per dieną po mažai ir lėtai; retai valgant didėja cholesterolio kiekis kraujyje ir didėja aterosklerozės atsiradimo rizika;
• valgykite lėtai, gerai kramtydami maistą. Taip valgydami, jūs greičiau pasisotinsite, bet gerokai mažiau suvalgysite. Ypač kruopščiai kramtykite angliavandeningą maistą. Pavyzdžiui, bulves arba šokoladą burnoje reikia laikyti dvigubai ilgiau negu žuvį ar sūrį. Gerai sukramčius maistą, sumažėja kasai tenkamas krūvis, vadinasi, daugiau angliavandenių virsta energija ir mažiau susikaupia riebalų pavidalu;
• geriau valgyti tuo pačiu laiku;
• per dieną išgerkite 6–8 stiklines vandens;
• būtina valgyti jūros produktų, kuriuose yra organizmui reikalingo jodo;
• atminkite, kad alkoholiniai gėrimai žadina apetitą;
Kūno masė turėtų mažėti tik tam tikrą laiką. Geriausia – iki 1 kilogramo per savaitę. Pati dažniausia kūno masės prieaugio priežastis yra per didelis su maistu gaunamų kalorijų kiekis. Vis dėlto jūsų lieknėjimo plane turi būti ne tik racionalios mitybos, bet ir aktyvaus judėjimo, sporto bei psichologinio pasirengimo (nusiteikimo) elementų.

Naudingi patarimai lieknėjant:

• Kasdien po truputį mažinkite suvartojamų kalorijų skaičių. Venkite staigaus maisto sudėties pakeitimo.
• Tuojau pat atsisakykite “beverčių kalorijų”. Maistas, kuriame yra “beverčių kalorijų”, mūsų organzimui mažai vertingas, tačiau smarkiai padidina suvartojamų kalorijų skaičių – tai ledinukai (dažniausiai pagaminti iš paprasčiausio cukraus) ir bulvių traškučiai (paprastai kepami sočiuosiuose riebaluose).
• Išmokite skirti alkį nuo įpročio valgyti. Alkis – tai fiziologinis organizmo poreikis, padedantis žmogui gauti energijos ir palaikyti gyvybę. Įprotis valgyti – tai noras “ką nors” pakramtyti. Ketindami užvalgyti paprasčiausiai pagalvokite: ar aš tikrai alkanas?
• Apsipirkti eikite sotūs, iš anksto susidarykite maisto produktų, kuriuos planuojate pirkti, sąrašą.Taip nenusipirksite „beverčių“ ir per daug maisto produktų.
• Parduotuvėje perskaitykite informaciją maisto pakuotese, visada pasidomėkite, kokia maisto produkto energetinė vertė. Rinkitės sveikesnius produktus.
• Valgymui skirkite laiko, valgydami nežiūrėkite televizoriaus, neskaitykite, nedirbkite kompiuteriu ir t.t.
• Valgykite mažomis porcijomis iš mažesnių indų ir tik mėgstamą maistą.
• Matomoje vietoje laikykite geriausią savo nuotrauką, kad galėtumėte pasižiūrėti į ją, kai manote, kad nieko nenutiks, jei suvalgysite dar gabalėlį pyrago.
• Taurė vyno prieš miegą – 100 papildomų kalorijų ir sustiprėjęs alkio pojūtis.
• Gražiai padengtas stalas paverčia paprastą vakarienę švente ir sulaiko nuo noro sušveisti viską, kas po ranka pakliuvo.
• Rašykite mitybos dienoraštį. Skaičiuodami kalorijas žmonės išmoksta teisingai maitintis. Galima tuo pačiu metu aprašyti ir savo nuotaiką. Galbūt tuomet pavyks suvokti, kokie išgyvenimai priverčia griebtis pyragaičių ir saldainių. Be to, tame pačiame dienoraštyje galima pažymėti ir gimnastikai skirtą laiką. Daugelis tokius dienoraščius rašiusių žmonių džiaugėsi, kad jiems nesunkiai pavyko suliesėti.
• Atleiskite ir pamirškite. Jūs neišvengsite nesėkmių. Be abejo, kas nors sumanys pavaišinti jus saldumynais, ir jūs tikriausiai neatsispirsite. Bet nereikia dėl to labai krimstis. Viena nesėkmė dar nėra visiškas pralaimėjimas. Žmonės, kuriems pavyko suliesėti ir išsaugoti normalų kūno svorį, pasižymi nepaprastu lankstumu. Jie nesivadovauja principu “viskas arba – nieko”. Jie gali sau leisti vakarais pasmaližiauti, gerai žinodami, kad ryte nepristigs kantrybės ilgiau pasportuoti.

Please follow and like us: