Rušiuoti produktus pagal:
Pavadinimą   
Kalorijas   
Angliavandenius   
Baltymus   
Riebalus   
 
Grupės
Produktai
Kiekis (g)
KCAL
Anglv.(g)
Baltym.(g)
Riebal.(g)
..
-
-
-
-
 
Viso:
0
0
0
0

Ar galima valgyti bulves laikantis dietos?

Bulvės – neatsiejamas rudens produktas, kuriuo jau iš anksto daugelis tikriausiai apsirūpino. Tačiau apie šias daržoves iki šiol nenorėjo girdėti dietos besilaikantys žmonės, nors slapta tikriausiai ne vienas svajojo apie labai skanius bulvinius patiekalus.  Dėl dailių savo figūros linijų dietų besilaikantys asmenys priversti atsisakyti tokio troškimo, nes mano, jog patiekalai iš bulvių yra pakankamai kaloringi. Taip pat daugelis sulieknėti norinčių žmonių iš savo meniu pašalino keptas bulves vien dėl to, kad mano, jog tokiose bulvėse yra daug krakmolo.

Tuo tarpu dauguma dietologų į klausimą „Ar galima valgyti bulves laikantis dietos?“ atsako, jog bulvių žala gražiai figūrai yra gerokai perdėta.


Taigi, ar laikantis dietos visgi galima valgyti bulves? Jeigu į šį klausimą pažiūrėti iš esmės, galima atrasti įdomių ir dar nežinomų faktų. Bulvės savo sudėtyje neturi riebalų, dėl to virtos arba užkeptos bulvės niekaip negali pakenkti figūrai. Todėl laikantis dietos bulves valgyti galima. Žinoma, laikantis dietos negalima valgyti bulvinių patiekalų, kuriuos gaminant gausiai būtų naudojami riebalai, o taip pat bulvių su riebiais padažais arba riebiais mėsiškais pavilgais. Tačiau šiuo atveju kalba eina ne apie pačias bulves, o apie jų vartojimą su kitų rūšių produktais.

Jeigu bulvės yra vienas labiausiai mėgiamų jūsų maisto produktų, visiškai jų atsisakyti dėl dailios figūros tikrai nereikėtų. Tik su kuo reikėtų valgyti bulves laikantis dietos?

Taigi, bulves valgyti reikėtų laikantis tam tikrų taisyklių, kurios byloja apie bulvinių patiekalų nesuderinamumą su mėsa, dešra, majonezu ir įvairiais padažais. Taip pat reikėtų atsisakyti bulves valgyti kartu su duona (pyrago gaminiais).

Laikantis dietos bulves galima valgyti  kartu su kitomis daržovėmis arba neriebia žuvimi. O paruošti bulvinius patiekalus galima tik naudojant augalinį saulėgrąžų arba alyvuogių aliejų. Jeigu tinkamai laikysitės minėtų taisyklių, tai tokios daržovės kaip bulvės tikrai neprisidės prie papildomų jūsų talijos centimetrų.

Please follow and like us:

Rudens vaisių aistra

Visą savo temperamento jėgą ir subrendusią rudens aistrą gamta mums dovanoja kai kuriuose vaisiuose. Populiariausius ir labiausiai mėgstamus rudenį galime rasti ir savo vaisių pintinėje.

Osennie_fruktyMeilės vaisius. Prinokęs obuolys įkūnija jaunystę ir sveikatą. Įprask per dieną suvalgyti po keletą sultingų šių rudens vaisių – juose yra praktiškai visų mums reikalingų vitaminų ir mikroelementų.  Be to, obuolyje yra pektino, kuris nors ir nevirškinamas, tačiau puikiai pašalina iš virškinamojo trakto visas įmanomas „šiukšles“: toksinus, sunkiuosius metalus, radionuklidus. Odai ir dantų emaliui yra naudingos obuolių rūgštys, kurios kartu su taninais palankiai veikia žarnyno mikroflorą.


Dievų maistas. Būtent taip Kinijoje vadinami persimonai, iš kur ir kilę šie nuostabūs vaisiai. O kiniečiai jau nuo seno viską žinojo apie sveikatą ir harmoniją, todėl aprūpindavo savo nusilpusius imperatorius gydomaisiais ryškiai oranžiniais vaisiais. Iš pietų kilęs persimonas naudingas širdžiai, o kovoje su organizmo šlakais šis vaisius lenkia net obuolį. Be to, persimonas turi daugiau maistinių skaidulų, daug beta-karotino, kuris yra galingas antioksidantas ir kovoja su laisvaisiais radikalais. O jeigu jūs esate darboholikas, be persimono tikrai neapsieisite: šis saulės vaisius ramina nervų sistemą ir žymiai padidina darbingumą. Tik rinktis reikėtų jau prinokusius ir saldžius vaisius.

Vynas ir medus. Neabejotinas rudens stalo karalius – vynuogės. Vitaminas A, taip pat B, C, E, P grupės vitaminai, mineralinės druskos, vaisinės rūgštys, fosforas, kais, kalcis, magnis, manganas, geležis, jodas – štai toli gražu nepilnas sąrašas visų medžiagų, kurios yra šiose stebuklingose uogose. Būtent dėl jų vynuogės laikomos tikru energetiniu kokteiliu, suteikiančiu organizmui jėgų ir grožio. Taip, būtent grožio, ir tai tikrai nėra perdėta. Mat vynuogėse yra vitaminu E pratutintų polifenolių, kurie atsakingi  už odos būklę ir vykdo pagrindinę kovą su jos senėjimu. Vynuogės taip pat naudojamos norint atsikratyti celiulito, galūnių patinimo, gydant ultravioletinius nudegimus ir venų varikozę. Polinesočiosios rūgštys, esančios vynuogių aliejuje, tirpdo cholesterolio plokšteles, esančias ant kraujagyslių sienelių, tokiu būdu gelbėdamos mus nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Please follow and like us:

Rudens gėrybių konservavimas

Namų sąlygomis galima konservuoti visų rūšių vaisius, uogas, daržoves, grybus ir iš jų paruošti pačią įvairiausią produkciją.  Gamtos gėrybių konservavimui naudojami įvairaus dydžio  stiklainiai ir buteliai. Stikliniai indai nekenkia konservuojamų gėrybių skonio savybėms, taip pat gerai, kad jie yra skaidrūs, nes galima lengvai atskirti produktus. Naudojant rankines dangtelių užsukimo priemones stiklainius ir butelius lengva hermetiškai uždaryti.

canned-veggiesRuošiant konservuoti produktus iš rūgščių vaisių, stiklainių ir kitų talpų uždarymui reikia naudoti emaliuotus dangtelius. Gėrybių konservavimui namų sąlygomis patogu naudoti stiklinius ir metalinius dangtelius su guminėmis tarpinėmis ir metaliniais spaustukais. Tokius dangtelius galima naudoti ne vieną kartą.

Konservuojamos produkcijos sterilizacija namų sąlygomis vyksta praktiškai vandens virimo temperatūroje. Šiluminis konservų paruošimo būdas, kai temperatūra yra žemesnė už virimo, vadinama pasterizacija. Konservų sterilizacijos laikas skaičiuojamas nuo to momento, kai puode užverda vanduo, o pasterizacijos laikas – nuo to momento, kai vandens temperatūra puode įkaista iki 80-85° С.

Vaisių, daržovių ir uogų konservavimas namų sąlygomis yra įmanomas ir karštuoju būdu be sterilizacijos. Šiuo atveju ypatingą dėmesį reikia skirti žaliavos kokybei. Konservavimui skirta žaliava turi būti šviežia, sveika, gerai surūšiuota ir nuplauta.


Į stiklainius ar butelius sudėtas gėrybes reikia atsargiai užpilti verdančiu vandeniu, uždengti dangteliais, palaikyti 5-8 minutes. Tada vandenį iš talpų reikia nupilti ir gėrybes dar kartą užpilti verdančiu vandeniu, o ruošiant kompotus – verdančiu cukraus sirupu. Po 3-5 minučių sirupas arba vanduo vėl nupilami, o konservų žaliava trečią kartą užpilama verdančiu vandeniu ar sirupu. Po to paruoštus indus reikia nedelsiant uždaryti dangteliais, stiklainius ir butelius apversti, apdengti šluoste ir palikti atvėsti.

Konservuojant namų sąlygomis galima panaudoti dar vieną karštąjį būdą. Nuplauti ir atrinkti vaisiai, daržovės (supjaustyti arba ne) įdedami į emaliuotą puodą. Į jį įpilama šiek tiek vandens (arba dar šiek tiek cukraus saldiems konservams), tada puodo turinys kaitinamas iki lengvos virimo temperatūros.  Lengvai maišant puodo turinys kaitinamas 5-10 minučių. Tuo pačiu metu yra paruošiami stiklainiai ir jų dangteliai. Į sausus ir karštus stiklainius šaukštu iš puodo pasirinktinai sudedamos daržovės arba vaisiai. Pripildyti stiklainiai uždengiami pavirintais dangteliais, užsukami ir apverčiami, kad atvėstų.

Skysti konservai – vaisių arba uogų sultys – užkaitinami rūgštims atspariame inde (puode) iki 95-98° С, po to nedelsiant išpilstomi į specialiai tam paruoštus butelius ar kitas talpas, užsukami pakaitintais dangteliais ir apverčiami (arba buteliai paguldomi ant šono), kad atvėstų.

Apskritai namų sąlygomis vaisiai ir uogos dažniau yra džiovinami, iš jų verdama uogienė, gaminamas džemas, padažai, ruošiami kompotai.

Please follow and like us:

Moksleivių sveika mityba

Norint sudaryti visavertį moksleivio mitybos racioną, reikia atsižvelgti į specifinius vaiko organizmo poreikius. Juk mokymo programų įsisavinimas iš vaikų reikalauja aukšto protinio aktyvumo.

Po truputį žinias įsisavinantis mažas žmogus ne tik nelengvai darbuojasi mokydamasis, bet tuo pačiu metu jo organizmas auga ir vystosi, todėl ji turi visaverčiai maitintis. Pirmaklasiams neįprastai įtempta protinė veikla yra susijusi su žymiu energijos išeikvojimu.

pravil-noe-pitanie-shkol-nikovAugančiam organizmui būtini pieno produktai, kurie yra kalcio ir baltymų šaltinis: pienas, varškė, sūris, kefyras ir pan.  Kalcio ir fosforo stoką vaiko organizme padės papildyti žuvies patiekalai. Vietoj garnyro geriau pateikti ne virtas bulves ar makaronus, o garuose virtas daržoves (kopūstus, svogūnus, morkas, šparagines pupeles, česnaką). Per dieną moksleiviai turi išgerti ne mažiau 1-1,5 litro skysčių, tačiau gėrimai turi būti negazuoti, geriau jei tai bus vaisių ar daržovių sultys.

Toli gražu ne visi žino, kokie pusryčiai yra vertingesni moksleiviams. Be saldžios arbatos, uogienės ir konditerinių gaminių iš ryto vaikai turėtų valgyti duonos  produktus, košes (avižinių dribsnių košė užsirekomendavo geriausiai), makaronus, šviežius vaisius (geriausia obuolius, kuriuose gausu ląstelienos ir pektino) ir daržoves. Tai yra sudėtiniai angliavandeniai, kurių atsargos būtinos vaikams.


Kitas pagal reikšmingumą maisto komponentas, būtinas moksleivių energetinių sąnaudų poreikiams patenkinti, yra riebalai. Jiems tenka 20-30 proc. kiekio nuo bendrų vaikų energijos sąnaudų per parą.

Moksleivio mitybos racione būtinai turi būti pakankamai ląstelienos – medžiagos, kurios gausu vaisių ir daržovių  stiebuose, lapuose ir vaisiuose. Ląsteliena yra būtina normaliam virškinimo darbui.

Baltymai – tai pagrindinė medžiaga, kuri naudojama vaiko organizmo audinių ir organų vystymuisi. Baltymai nuo riebalų skiriasi tuo, jog turi azoto, todėl baltymų negalima pakeisti jokiomis kitomis medžiagomis.

7-11 metų moksleiviai per parą turi gauti 70-80 g baltymų, arba 2,5-3 g 1 kilogramo kūno svorio, o 12-17 metų moksleiviai –  90-100 g, arba 2 -2,5 g 1 kg kūno svorio.

Vaikų mityboje reikšmingos kokybinės baltymų savybės. Vaiko organizmo poreikius labiau atitinka pieno baltymai,  kaip ir visi kiti pieno komponentai. Atsižvelgiant į tai, pienas yra būtinas vaikų mityboje kaip nepakeičiamas produktas. Mokyklinio amžiaus vaikams pieno paros norma yra 500 ml. Turėkite omenyje, jog 100 g pieno atitinka 12 g sauso pieno miltelių arba 25 g rauginto pieno.

Please follow and like us:

Išsamiai apie riebalus

Riebalai – tai organinės medžiagos, kurių  pagrindinė paskirtis yra organizmo aprūpinimas energija. Yra žinoma, jog riebalų molekulės turi daugiau energijos, negu angliavandenių molekulės. Taigi, 1 g riebalų sudegant (oksiduojantis) iki galutinių produktų – vandens ir anglies dvideginio, išsiskiria 2 kartus daugiau energijos, negu oksiduojantis tam pačiam kiekiui angliavandenių. Riebalai yra energijos akumuliatoriai, tačiau jie sudega angliavandenių liepsnoje. Kitaip tariant, tam, kad riebalai išlaisvintų energiją, būtinas pakankamas kiekis angliavandenių ir deguonies.

x_33418159Gerai žinoma, jog ilgalaikį badavimą  lengviau pakelia žmonės, turintys storą riebalinį sluoksnį. Riebalų kaip plastiškos medžiagos vaidmuo yra didžiulis išsaugant šilumos homeostazę. T. y.  poodinis riebalinis ląstelynas saugo šilumą, neleisdamas jai išsisklaidyti (riebalai – blogas šilumos laidininkas).

Riebalinis audinys, būdamas purus ir minkštas, apgaubia trapius organus, saugodamas juos nuo mechaninių sutrenkimų ir traumų. Organizme riebalai įeina į įvairių organų sudėtį ir užpildo erdvę tarp jų.

Liaudies medicinoje žinomi atvejai, jog žmonės, kurie vartojo sunkiai besilydančius riebalus (barsuko, šuns lašiniai), išsigydė kai kurias plaučių ligas (pvz., plaučių tuberkuliozę). Tačiau per gausus gyvulinių riebalų (sviesto, kiaulienos taukų) vartojimas skatina aterosklerozės vystymąsi, plaučių ventiliacijos sumažėjimą, dėl ko susergama peršalimo ligomis.

Riebalai, juos vartojant nedideliais kiekiais, yra būtini normaliam organizmo funkcionavimui; jų deficitas sukelia rimtus organizmo funkcijos sutrikimus. Tačiau su maistu vartojamas per didelis riebalų kiekis, jų padidėjusios atsargos poodiniame riebalų ląstelyne ir kepenyse, slepia savyje nemažą pavojų sveikatai. Riebalai pradeda skaidytis skrandžio – žarnyno trakte, tačiau tai ilgas procesas, nes riebalai yra neprieinamoje fermentams būklėje: riebalų suskaidymui pirmiausiai būtina suskaldyti juos į smulkiausius rutuliukus. Tiesa, nežymus riebalų kiekis  gali įsisiurbti ir visas, nesuskaldytas. Po to, riebalai atsideda poodiniame riebaliniame ląstelyne kaip neutralūs atsarginiai riebalai, kad būtų naudojami kaip energijos šaltinis.

Riebalai gali kauptis kraujyje. Kraujo riebumas skatina baltymų deficitą kraujyje, kuris yra riebalų molekulių pernešėjas. Kai trūksta baltymo, kraujas įgyja balkšvą atspalvį. Tokiame kraujyje raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) susiklijuoja, kai tuo tarpu įprastai eritrocitai lengvai ir laisvai slysta kraujagyslių sienelėmis ir vienas kito atžvilgiu. Eritrocitų judėjimo sutrikimas sukelia eritrocitų sangrūdas kraujagyslėse. Toks kraujo srovės sulėtėjimas pažeidžia audinių ir organų mitybą, sumažina jų atsparumą įvairiems neigiamiems faktoriams.


Jeigu nuolatinis persivalgymas vyksta ilgalaikių stresinių situacijų fone, kraujyje intensyviai išsiskiria hormonai adrenalinas ir noradrenalinas. Jie, savo ruožtu, ne tik prisideda prie riebalų skilimo poodiniame riebaliniame ląstelyne ir padidina riebalinių rūgščių kiekį kraujyje, bet ir plačiai atveria duris „blogajam“ cholesteroliui. Kraujo riebumas taip pat padidėja vartojant per daug druskos.

Organizme susiformavo mechanizmas, neutralizuojantis kenksmingą kraujo riebumo įtaką. Per kelias valandas šis mechanizmas išvalo kraują nuo jame esančių netirpių riebalinių lašų. Jau pats savaime ilgalaikis riebalų virškinimas virškinamajame trakte apsaugo kraują nuo greito ir masyvaus prisotinimo riebalų skilimo produktais. Ir visgi su riebalais mes gauname biologiškai vertingas medžiagas: nesočiąsias riebalines rūgštis, fosfatidus, kai kuriuos riebaluose tirpius vitaminus (А, Е, К).

Tam tikrą reikšmę turi kokybiška riebalų sudėtis, įeinanti į maisto raciono sudėtį. Stimuliuojantį poveikį apsauginiams organizmo mechanizmams daro nesočiosios riebalų rūgštys. Jos taip pat, kaip ir kai kurios baltymų aminorūgštys, priskiriamos prie nepakeičiamų, nesintezuojamų organizme komponentų. Jų poreikis gali būti patenkintas tik per maistą, pirmiausiai vartojant augalinius riebalus (saulėgrąžų, alyvuogių, kukurūzų ir kt. aliejus).

Please follow and like us:

Kaip sumažinti maisto produktų kaloringumą?

Kokią yra mūsų vartojamo maisto kaloringumo reikšmė? Ogi labai didelė! Nuo maisto kaloringumo tiesiogiai priklauso mūsų kūno svoris. Kuo kaloringesniais produktais maitinsimės, tuo didesnė tikimybė priaugti nereikalingų kilogramų. Tačiau maisto energetinę vertę galima sumažinti.

rds174354Dietologai tvirtina, jog vartojant per dieną tik 100 kalorijų mažiau nei įprasta, mes galime nepriaugti 1 nereikalingo kilogramo per metus. O tam, kad sulieknėti, būtina kasdien vartoti 500 kalorijų mažiau. Tokiu būdu jau po savaitės jūs atsisveikinsite su 500 g nereikalingo svorio.

Tad kaip galima sumažinti maisto produktų kaloringumą? Yra keletas būdų. Beje, atkreipkite dėmesį, kad jums nereikės laikytis dietų ir kankintis dėl nuolatinio alkio jausmo.  Sumažindami maisto produktų energetinę vertę, jūs įgyjate galimybę valgyti įprastus maisto produktus ir tuo pačiu lieknėti. Tyrimai rodo, jog dauguma žmonių net neįtaria, kiek per dieną jie suvartoja kalorijų arba linkę sumažinti jų kiekį. Gaunasi taip, jog mes suvartojame didelį kalorijų kiekį, visai dėl to nesirūpindami.


Mokslininkai įrodė, kad jeigu žmogus kasdien užsirašo ne tik produktus, kuriuos suvalgė, bet ir jų energetinę vertę, tada nori nenori pradeda stebėti, kiek kalorijų suvartojo per dieną. Maisto kaloringumo apskaita padės jums atskleisti jūsų silpnąsias vietas.  Pavyzdžiui, jeigu jūs turite įprotį valgyti priešais televizorių, tai analizuodami savo užrašus pastebėsite, jog žiūrėdami televizorių jūs suvalgote du kartus daugiau maisto.

Taip pat maisto porcijos padidėja stresinių situacijų metu. Be to, peržiūrėdami kasdien suvartojamus maisto produktus, jūs lengvai galėsite išsiaiškinti, ar maistas, kuriuo kasdien maitinatės, yra jums naudingas. Kenksmingus produktus bus lengviau pašalinti iš jūsų dienos raciono arba pakeisti sveikais produktais – vaisiais ir daržovėmis

Norint geriau perprasti mitybos sritį, būtina dėmesingai ištyrinėti perkamų produktų etiketes. Ant jų visuomet nurodytas produkto kaloringumas. Kartais sunku savarankiškai susigaudyti, kokių produktų energetinė vertė didesnė, o kokių – mažesnė. Todėl produktų etikečių skaitymas yra gera išeitis. Kai tai taps įpročiu, jūs be vargo išmoksite pasirinkti produktus, kurie turi mažiau kalorijų. Tokiu būdu, išmoksite kasdienės maisto produktų dozės kaloringumą sumažinti 100-200 kalorijų.

Ko gero, pats veiksmingiausias būdas sumažinti produktų energetinę vertę – tai pakeisti juos mažiau kaloringomis versijomis. Pavyzdžiui, pakeiskite riebų pieną į mažai kaloringą liesą pieną. Jeigu jūs pripratę per dieną išgerti 1 stiklinę pieno, toks pakeitimas leis jums sumažinti kasdienę kalorijų dozę 56 vienetais.

Jeigu neturite galimybės pakeisti produktus į jų mažiau kaloringas versijas, tai nors paprasčiausiai sumažinkite suvalgomų patiekalų porcijas. Pradžiai pabandykite 1/3 sumažinti patiekalų porciją. Kad tai padaryti, pakanka tiesiog lėčiau valgyti – kruopščiau sukramtydami maistą, jūs išmoksite pajusti sotumo jausmą dar sėdėdami už stalo. Jau po savaitės įprasite valgyti mažiau ir dėl to nebejausite alkio jausmo. Beje, energetinė namuose paruoštų patiekalų vertė yra žemesnė, nei paruoštų restorane.

Prieš pradėdami valgyti pagrindinį patiekalą, lengvai užkąskite. Teisingai pasirinktas užkandis neleis jums persivalgyti. Geriausia kiekvienus pietus pradėti nuo žalių salotų užkandžio. Jose labai mažai kalorijų, o be to, jos yra labai naudingos organizmui. Užpilti salotas geriausia citrinų sultimis ir nedideliu kiekiu alyvuogių aliejaus. Taip pat kaip užkandis puikiai tiks tiršta daržovių sriuba.

Mokslininkai iš Pensilvanijos (JAV) atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo 22 moterys. Specialistai įrodė, kad jeigu kiekvieną kartą 20 minučių prieš pietus moteris suvalgo žalių salotų lėkštę, jos kasdien suvartojamų kalorijų kiekis sumažėja net 10 proc.

Please follow and like us: