Rušiuoti produktus pagal:
Pavadinimą   
Kalorijas   
Angliavandenius   
Baltymus   
Riebalus   
 
Grupės
Produktai
Kiekis (g)
KCAL
Anglv.(g)
Baltym.(g)
Riebal.(g)
..
-
-
-
-
 
Viso:
0
0
0
0

Kodėl negalima greitai lieknėti?

Dauguma moterų prisimena, jog reikia numesti svorio, likus vos dviems savaitėms iki gimtadienio, svarbaus susitikimo arba atostogų. Be to, dailiosios lyties atstovės ieško veiksmingos dietos, kuriai padedant galėtų greitai numesti svorio ir sugrįžti prie lieknų savo kūno formų.

ptg02319356Tai labai pavojingas kelias, nes greitas svorio metimas kenkia sveikatai ir gali labai neigiamai paveikti išvaizdą. Galiausiai jūs gausite ne tik pageidautiną lieknumą, bet ir sulieknėjusiose kūno vietose nukarusią odą,  o prie to dar ir galvos skausmus, pykinimą, galvos svaigimą ir pilkšvai išblyškusį veidą.

Nereikalingus angliavandenius ir iš jų gautas kalorijas organizmas transformuoja į riebalų molekules, kurias standžiai sudeda į riebalų ląsteles. Dėl to riebalų ląstelės gerokai išauga ir standžiai susipakuoja priglusdamos viena prie kitos.

Lieknėjant labai apribojamos kalorijos, ir angliavandenių, gaunamų iš maisto, nepakanka, kad papildyti energetines organizmo atsargas. Todėl organizmas pasiima energijos iš riebalų ląstelių. Tačiau pertemptos ląstelės, eikvodamos riebalus, užpildo juos vandeniu, kas sukelia paburkimą.  Jeigu iš organizmo pašalinamas vanduo, audiniai praranda savo stangrumą, oda būna suglebusi, sutrinka normalus metabolizmas ir iškyla problemų su sveikata.


Kai nustojama laikytis dietos, ląstelės vėl pradeda kaupti riebalus, ir jeigu nepradėsite sveikai maitintis, labai greitai prarasti kilogramai grįš su kaupu.

Deginant riebalus padidėja skysčių apimtis. Šie skysčiai susikaupia iš audinių ir patenka į kraują, ir jeigu lieknėjama staigiai,  cirkuliuojančio kraujagyslėse kraujo apimtis taip pat gerokai išaugs. Tai padidina kraujo spaudimą ir kenkia galvos smegenų kraujagyslėms. Dėl to gali skaudėti ir svaigti galva.

Dalis skysčių sugrįš atgal į audinius, kad sumažinti kraujo spaudimą. Dėl to atsiranda patinimai – žmonės tinsta nuo bado. Kad taip nenutiktų, nereikalingus riebalus būtina sudeginti tokiu tempu, kad per savaitę netektumėte ne daugiau kaip 1,5 kilogramo.

Jeigu lieknėjant nedalyvauja raumenys, jūs per mažai judate, tada riebalai deginami tik kepenyse, o jų jėgos ne begalinės. Dalis riebalų atsidės pačiose kepenyse, o taip pat kraujagyslių sienelėse, suformuodami cholesterolio plokšteles. Taip lieknėjant infarkto rizika išauga net 5 kartus.

Apkrautos kepenys nebepajėgs susidoroti su savo pareigomis. Du trys panašūs lieknėjimo seansai – ir virškinimo sistemos sutrikimai bus akivaizdūs. Tokiu būdu gali pasireikšti tulžies pūslės uždegimas ir kiti virškinimo sutrikimai.

Be to, dėl riebalų stokos organizme pradeda trūkti riebaluose tirpių vitaminų A ir E, o jie atsakingi už jūsų grožį. Todėl greitai lieknėjant net jūsų plaukai ir nagai tampa šiurkštūs ir lūžinėjantys, oda pilkėja, tampa sausa ir sudribusi.

Please follow and like us:

Pastovus persivalgymas

Pastovus persivalgymas – tai valgymo sutrikimas, apibūdinamas nuolatiniais persivalgymo priepuoliais, be reguliaraus pasipriešinimo jiems bei neturintis kompensacinio elgesio.

Pastoviam persivalgymui būdingi simptomai:

· Dažni epizodai, kuomet per trumpą laiką suvartojami dideli maisto kiekiai.
· Savijauta, kad nebegali kontroliuoti mitybos elgesio.
· Gėda ar pasišlykštėjimas savo elgesiu.
· Valgymas tuomet, kai žmogus nejaučia alkio; valgymas pasislėpus.

Medicininės pasekmės.
Dažniausiai pasekmės susijusios su klinikiniu nutukimu:
· Aukštas kraujospūdis.
· Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje.
· Širdies veiklos sutrikimai.
· Diabetas.
· Tulžies pūslės sutrikimai.

Apie pastovų persivalgymą:
· Paplitimas: 1 – 5 % bendros populiacijos.
· Dažniau paveikia moteris (60 % sergančiųjų).
· Sergantieji valgymo sutrikimu gali turėti normalų arba šiek tiek didesnį nei vidutinį kūno svorį.
· Persivalgymą sutrikimą dažnai lydi depresijos simptomai.
· Sergantieji dažnai patiria stresą, gėdą, kaltę dėl savo ligos.

Anksčiau daugumai angliškai kalbančių žmonių žodis „binge“ pirmiausia reiškė „per daug išgerti“. Šiandien šiam žodžiui vis dažniau suteikiama kita reikšmė – „persivalgyti“. Nors daugeliui pastaroji reikšmė apibūdina kažką visiškai nežalinga – dietos nesilaikymą ar paprasčiausią piktnaudžiavimą maistu, tačiau vis daugėja ir tokių žmonių, kuriems tai vis dėl to pirmiausia reiškia valgymo kontrolės praradimą.Šis vadinamasis piktnaudžiavimas yra išgyvenimas, kurį dabar patiria mažiausiai viena iš penkių jaunų moterų. Tačiau minėtas potyris kiekvienu konkrečiu atveju gerokai skiriasi. Kai kurioms toks piktnaudžiavimas tėra atsitiktinis neapdairumas, kuris neturi jokios įtakos jų gyvenimo kokybei. Tuo tarpu kitoms, kaip kad moteriai, kurios pasakojimu pradėjome šį skyrių, tai yra rimta problema, neigiamai veikianti daugelį jos gyvenimo pusių.

Persivalgymo priepuolio epizodui būdingi šie požymiai:
1. Maisto kiekio, kuris akivaizdžiai didesnis už tą, kurį dauguma žmonių suvalgytų per panašų laikotarpį ir panašiomis aplinkybėmis, suvalgymas per tam tikrą/ pasirinktą laikotarpį (pvz., per dvi valandas).
2. Kontrolės jausmo praradimas valgant (pvz., pojūtis, kad negali liautis valgyti arba kontroliuoti, ką ir kiek valgai).

Svarbiausias pastovaus persivalgymo požymis – kontrolės praradimo jausmas. Šis požymis pirmiausia skiria pastovų persivalgymą nuo paprasto persivalgymo ar piktnaudžiavimo maistu.Tad išsiaiškinkime, kas iš tiesų būdinga persivalgymo priepuoliams:
Jausmai. Pirmosios persivalgymo priepuolių akimirkos gali būti malonios. Tačiau tokie jausmai trumpai tetrunka. Greitai juos pakeičia pasišlykštėjimas, nes valgoma vis daugiau ir daugiau. Kai kurie žmonės jaučia pasibjaurėjimą tuo, ką daro, tačiau nepajėgia liautis.
Valgymo greitis. Paprastai persivalgymo priepuolių metu valgoma labai greitai. Dauguma persivalgančiųjų kemša maistą į burną beveik mechaniškai, beveik nekramtydamos. Be to, gausiai jį užgeria, kad būtų lengviau nuryti, o tai sukelia persisotinimo ir išsipūtimo jausmą. Kai kurioms persivalgančioms tai vėliau padeda išvemti suvalgytą maistą.
Jaudinimasis. Persivalgymo priepuolių metu kai kurie žmonės nenustygsta vietoje ir zuja iš kampo į kampą. Aplink juos tvyro nevilties atmosfera. Jie jaučia potraukį maistui – ir tai yra galinga jėga, verčianti juos valgyti. Persivalgymo priepuolių metu ypatingai svarbu turėti užtektinai maisto, tad persivalgantieji gali imti kitiems priklausantį maistą, vogti iš parduotuvių arba net valgyti išmestą maistą. Daugumai persivalgiusiųjų toks elgesys atrodo gėdingas, šlykštus ir žeminantis.
Susilpnėjęs sąmoningumas. Persivalgymo priepuolių metu žmonės dažnai sakosi išgyveną į transą panašią būseną. Kai kurie žmonės taip pat pasakoja, kad jie žiūri televizorių, klausosi garsios muzikos arba naudoja kokią nors kitą dėmesio atitraukimo formą, kad tik negalvotų apie tai, ką daro.
Slapukavimas. Aiškus tipiško persivalgymo požymis – valgymas slapčiomis. Yra žmonių, kurie taip gėdijasi šio žalingo įpročio, kad kaip įmanydami jį slepia, – ir tai jiems kuo puikiausiai pavyksta metų metais. Vienas būdų tobulinti slapukavimą – normaliai valgyti matant aplinkiniams. Kitas – imtis mažesnių ar didesnių gudrybių. Kai kurie normaliai pavalgę slapčiomis grįžta sudoroti visų likučių. Kiti nešasi maisto į miegamąjį ar vonios kambarį, kad galėtų valgyti be baimės būti užklupti.
Kontrolės jausmo praradimas. Kaip buvo minėta anksčiau, kontrolės praradimas – esminis pastovaus persivalgymo požymis, tačiau jis paprastai pasireiškia labai individualiai. Yra žmonių, kurie netenka kontrolės jausmo gerokai prieš pradėdami valgyti. Kitiems ji silpsta laipsniškai. Arba šis jausmas dingsta staiga – suvokus, kad suvalgyta per daug.

Įdomu, kad kai kurie ilgus metus nuo persivalgymo kenčiantys žmonės teigia, jog laikui bėgant jie vis rečiau bepraranda kontrolės jausmą. Kartais taip yra todėl, kad patirtis juos išmoko, jog persivalgymo priepuoliai – neišvengiami ir nėra prasmės stengtis jiems priešintis. O kai kurie netgi ima planuoti, jų manymu, neišvengiamus persivalgymus, tokiu būdu suteikdami sau pasitenkinimą numatyti. Planavimas leidžia šiems žmonėms bent šiek tiek kontroliuoti persivalgymo priepuolių laiką ir vietą, o tuo pačiu iki minimumo sumažinti jų įtaką kasdieniam gyvenimui. Taigi šie žmonės jaučiasi nepraradę kontrolės jausmo. Tačiau iš tiesų tai yra netiesa, nes jie vis dėlto negali užkirsti kelio persivalgymo priepuoliams. Be to, dauguma patys pripažįsta, kad kartą pradėję valgyti, nepajėgia sustoti. Atrodo, kad taip nutinka net tuomet, kai persivalgyti nelauktai sutrukdo kokios nors nenumatytos aplinkybės: išsekusios maisto atsargos, telefono ar durų skambutis. Dažniausiai tokiais atvejais persivalgantysis po sutrukdymo vėl tęsia valgymą.

www.valgymosutrikimai.lt

Please follow and like us: