Šiuolaikinis gyvenimas yra labai dinamiškas ir verčia mus skubėti. Mums nuolat trūksta laiko apsilankyti sporto salėje, laikytis dietos, bendrauti su draugais. Dėl to mes nuolat patiriame stresą ir, patys to nenorėdami, pridedame nereikalingų centimetrų ant savo talijos ir kaupiame nereikalingus kilogramus ant savo klubų. Apskritai mes dažnai viską darome paskubomis, netgi valgome taip, tarsi iš mūsų lėkštės kas nors kėsintųsi paimti mūsų patiekalą. Todėl dažnai problemų su figūra atsiranda būtent dėl maitinimosi paskubomis.
Ar esate girdėję apie Italijoje gimusį judėjimą „Lėtas maistas“? Jis atsirado kaip protestas prieš toje šalyje atsidariusius greito maisto restoranus. Jeigu pavargote nuo greitų užkandžių ir norite iš maisto gauti ne tik kalorijas, bet ir malonumą bei sveikatą, šis judėjimas kaip tik jums.
Čia nieko sudėtingo nėra. Valgant įprastus patiekalus, jums reikės juos valgyti mažais kąsneliais, kruopščiai ir neskubant juos sukramtyti, jaučiant puikų patiekalų aromatą ir kartu valgymo malonumą. Tokiu būdu valgymas jums gali tapti tam tikru maloniu ritualu, o ne tik būdu papildyti kalorijas.
Svorio kontrolė. Mes jau žinome, jog nereikalingas svoris atsiranda dėl per didelio kalorijų kiekio suvartojimo, kai jis viršija organizmo fiziologinius poreikius gyvybinei veiklai ir fiziniam aktyvumui palaikyti.
Jeigu visą laiką valgysime paskubomis, mes negalėsime kontroliuoti organizmui reikalingo maisto kiekio, bet genami vilko apetito kimšime į save maistą, kurio bus net 25 proc. daugiau, nei realiai žmogui būtina.
Jeigu maitinsimės lėtai, organizmas pradės gauti kalorijas dar valgymo metu, padidintos gliukozės koncentracijos plazmoje pavidalu, ir smegenys supras, kad organizmas sotus, todėl pradės slopinti apetitą. Tokiu būdu suvalgysite trečdaliu mažiau, nei paprastai. Be to, jūs pajusite sotumo jausmą, bet ne jausmą, kad prisikimšote pilvą ir tuoj sprogsite. Taigi, jei lėta mityba taps jūsų gyvenimo būdu, nereikalingų kilogramų gerokai sumažės.
Malonumas nuo valgymo. Gyvenimo lenktynėse mes pamirštame, jog maistas – tai būdas ne gauti kalorijas, o būdas gauti malonumą iš valgymo. Sunku pajusti malonumą net valgant patį skaniausią maistą, jeigu jį valgome paskubomis, vos spėdami sukramtyti ir tuojau pamiršdami, koks tai buvo patiekalas.
Prisiminkite, koks patiekalas priverčia jūsų burnoje kauptis seiles vien nuo minties, jog tai labai skanu? Eikite ir paruoškite tą patiekalą, atsisėskite už gražiai padengto stalo, meskite į šalį visus darbus ir valgydami stenkitės pajusti prieskonių kvapą bei atskirų skonių paletę.
Virškinimo normalizavimas. Ar pamenate, kaip vaikystėje tėvai sakydavo gerai sukramtyti maistą? Tai turi net mokslinį pagrindą. Aktyviai kramtant, aktyvuojama virškinimo sistema, ir maisto pasisavinimo procesas tampa labiau pilnavertis. Geriau dirba žarnynas, dingsta problemos dėl virškinimo. Ilgiau kramtant maistą, išsiskiria pakankamas seilių kiekis, kas padeda ne tik drėkinti maistą, bet ir jį apvirškinti.
Be to, gerai sukramtytas maistas tolygiau susimaišo su skrandžio sultimis, dėl ko geriau veikia fermentai, o tai reiškia, jog maistas geriau ir teisingiau pasisavinamas, neapkraunant be reikalo kasos ir kepenų. Tokiu lėtos mitybos būdu galima išspręsti ir delikačią užkietėjusių vidurių problemą, kuri pagrinde kyla dėl to, jog maistas būna per sausas, maisto gabalėliai nespėja suskilti ir dėl to formuoja maisto užsistovėjimą žarnyne.
Ne taip seniai dietologai sukūrė naują svorio mažinimo dietą, kurios pagrindą sudaro makaronų gaminiai. Nesitiki? Visa tiesa tame, jog mes be pagrindo įpratome laikyti makaronų patiekalus labai kaloringu maistu.
Parduotuvėse neretai įsigyjame pigių makaronų, pagamintų iš minkštų kviečių rūšių. Krakmolo kiekis tokiuose makaronuose yra labai didelis, naudingų angliavandenių praktiškai nėra, o normaliam virškinimui būtinos ląstelienos yra labai nedaug. Tokie makaronai verdant greitai praranda savo formą, sulimpa ir netenka savo prekinės išvaizdos. Jeigu tokie makaronų gaminiai vartojami vietoj garnyro, jie dar labiau padidina maisto kaloringumą ir prisideda skleidžiant mitą apie tai, jog makaronai kenkia gražiai figūrai.
Iš tiesų, makaronų gaminiai, pagaminti iš kietų kviečių rūšių miltų, yra labai lengvas organizmui maistas, kuriame gausu angliavandenių, palaikančių gliukozės kiekio kraujyje normą. Tai padeda normaliai funkcionuoti kasai išsiskiriant insulinui, ir sotumo jausmas nepraeina dar pakankamai ilgai po valgymo. Krakmolas tokiuose makaronuose yra ypatingos kristalų formos ir įsisavinamas taip, kad nesudaro riebalų sankaupų.
Tuo tarpu ląsteliena, esanti aukštos kokybės makaronų gaminiuose, valo organizmą, tuo pačiu padėdama normaliai funkcionuoti virškinamajam traktui.
Norėdami išsirinkti tinkamus, kokybiškus makaronus, atkreipkite dėmesį į makaronų pakuotę. Ant jos būtinai turi būti užrašyta, kad jie pagaminti iš kietų kviečių rūšių miltų. Ant užsienio gamintojų (italų) makaronų pakuočių bus užrašyta pasta di semola di grano duro – makaronai iš kietų kviečių miltų.
Makaronus virti reikia inde su daug vandens, kurį, šiems išvirus, reikia iš karto nupilti. Aukštos kokybės makaronų išvirus nereikia nupilti vandeniu, be to, vanduo nusineša ir daug maistingų medžiagų.
Tikri „makaronai lieknėjimui“ tiesūs, su lygiu paviršiumi, tolygios auksinės spalvos. Jie iš tiesų labai skanūs ir naudingi, todėl lieknėti su tokiu skanėstu yra tikras malonumas!
Daugeliui žmonių raktas į sėkmę siekiant sveiko svorio – tai išmokti valgyti mažiau, negu jie yra įpratę. Tačiau tam tikrų problemų sukelia tai, jog daugelis žmonių nesupranta, ką reiškia sąvoka „porcija“. Šiai laikais pernelyg gausios maisto ir gėrimų porcijos jau tapo norma. Be to, mitybos įpročius, prie kurių įpratome nuo vaikystės, – normalu prašyti pakartoti, visą maistą iš lėkštės reikia suvalgyti, po pietų reikia paragauti deserto – yra sunku pakeisti. Tačiau sunku dar nereiškia, jog neįmanoma.
Jūs galite išmokyti savo organizmą pajusti sotumo jausmą valgydami ir mažesnes maisto porcijas. Išbandykite keletą naudingų patarimų:
• Maistą patiekite jau sudėtą į lėkštę. Tai privers jus pasvarstyti prieš prašant pakartoti.
• Naudokite nedideles lėkštes, tada mažesnės porcijos atrodys kaip didelės.
• Valgykite lėtai ir mėgaukitės valgymo procesu. Kai valgote skubėdami, jūsų smegenys neduoda signalo apie savalaikį sotumo jausmą, todėl nustojate valgyti tik tada, kai jau pajuntate, jog persivalgėte.
• Pirmiausiai valgykite tą maistą, kuris yra mažiau kaloringas ir naudingas jūsų organizmui. Šis sveikas maistas suteiks jums sotumo jausmą dar iki to momento, kai pereisite prie labiau kaloringų maisto produktų.
• Valgymo metu susikoncentruokit į tai, ką valgote, ir į tuos, kurie valgo šalia. Televizorius, knyga, darbas nukreipia jūsų dėmesį nuo valgymo proceso, ir jūs net nespėsite apsižiūrėti, kaip suvalgysite daugiau, nei reikia.
• Nustokite valgyti kai tik pajusite sotumo jausmą. Neverskite savęs ištuštinti visą lėkštę.
• Nusistatykite vieną vietą bute, kur valgysite, pavyzdžiui, stalą virtuvėje. Nevalgykite kitose namų vietose. Valgydami būtinai atsisėskite, net ir labai skubėdami nevalgykite stovėdami.
• Jeigu jaučiate alkio jausmą net ir tada kai suvalgėte viską, kas buvo lėkštėje, suvalgykite mažo kaloringumo produktų, pavyzdžiui, šviežių daržovių, vaisių arba krekerių.
• Užsisakydami maistą restorane, iš karto paprašykite konteinerio (indo), į kurį galėtumėte susidėti likusį maistą, kurį galėsite parsinešti į namus. Arba iš karto paprašykite padavėjo, kad pusę porcijos sudėtų į konteinerį dar prieš patiekiant maistą. Prisiminkite, kad maisto porcijos restorane dažniausiai yra 2-3 kartus didesnės, negu jums iš tiesų reikia.
Mama buvo teisi: pusryčiai iš tiesų yra pats svarbiausias dienos valgis. Pusryčiai ne tik aprūpina mus energija, kad galėtume pradėti naują dieną, bet ir padeda kontroliuoti svorį bei pagerina mūsų veiklumą.
Tyrimai byloja, jog sveiki pusryčiai mums duoda:
• maistą, praturtintą svarbiomis organizmui medžiagomis, vitaminais ir mineralais;
• pagerintą dėmesingumą ir susikoncentravimą mokantis ir dirbant;
• daugiau jėgų ir ištvermės užsiimant fizine veikla ir sportuojant;
• sumažintą cholesterolio kiekį kraujyje.
Pusryčiai svarbūs visiems, tačiau labiausiai jie svarbūs vaikams ir paaugliams. Amerikos dietos asociacijos tyrimai parodė, jog vaikai, kurie kasdien valgo pusryčius, yra aktyvesni mokyklos klasėje ir sporto aikštelėje, yra labiau susikaupę, geriau sprendžia užduotis ir turi geresnę koordinaciją.
Daugelis tyrimų parodė, jog pas tuos žmones, kurie reguliariai pusryčiauja, svoris yra mažesnis, negu pas tuos, kurie pusryčius praleidžia. Kodėl taip yra? Pagal vieną teoriją, pusryčiai mažina alkio jausmą ir padeda protingiau rinktis maistą per visą dieną. Kita teorija tvirtina, jog pusryčiai – tai dalis sveiko gyvenimo būdo, į kurį įeina protingas požiūris į mitybą ir teisingas sumažintų kalorijų bei užsiėmimo sportu derinys.
Taip pat reikėtų pažymėti, jog tyrimai, kurių metu buvo tiriamas pusryčių ryšys su svorio kontrole, įvertino sveikus pusryčius, kurių sudėtyje buvo daugiau baltymų ir neskaldytų grūdų, o ne riebalų ir kalorijų. Pusryčius papildžius nedideliu kiekiu neriebių baltymų, tai padės jums jaustis sotiems iki pat pietų. Mat baltymai geriausiai užslopina alkio jausmą ir labai gerai pasotina. Vienas iš būdų ryte gauti baltymų – tai tradiciniai kiaušinių pusryčiai. Nors kiaušiniai ir nesiasocijuoja su svorio metimu, jie turi aukštos kokybės baltymų.
Dar vienas tyrimas parodė, jog moterys, kurios savo pusryčius papildydavo dar šiek tiek lieso baltymo, per kitas 4 valandas mažiau jautė alkio jausmą negu tos, kurios pusryčiavo be baltymo. Daugelis kitų tyrimų taip pat parodė, jog į savo pusryčių racioną įtraukus sausus pusryčius, tai gali padėti išlaikyti sveiką svorį.
Kaip teisingai pasirinkti maistą pusryčiams? Sveiki pusryčiai turi būti įvairūs, juose turi būti vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, neriebių pieno produktų ir lieso baltymo.
Net jei neturite laiko pusryčiauti, pateikiame keletą sveiko maisto pavyzdžių, kuriais galite pasinaudoti net ir labai skubėdami:
• vaisių gabaliukų ir neriebaus jogurto mišinys;
• daržovių omletas ir viena riekelė neskaldytų grūdų skrebučio;
• neskaldytų grūdų sausi pusryčiai su šviežiais vaisiais ir neriebiu pienu;
• neriebus jogurtas su šviežiais vaisiais;
• kietai virtas kiaušinis ir bananas.
Pateikiame pagrindines taisykles, kurias reikėtų įsidėmėti.
• Maisto produktus geriausia troškinti, virti garuose arba mažame vandens kiekyje, arba kepti grilyje.
Tam ypač tinka virtuvės indai, kur nereikia daug riebalų – grilio keptuvės, greitpuodžiai ar aliuminio folija.Verdant maistingųjų medžiagų žūva mažiausiai, jei maisto produktai kuo stambiau supjaustyti ir kuo trumpesnis virimo laikas aukštoje temperatūroje. Tinkamiausias šiam reikalui yra šutintuvas.Norint išsaugoti kuo daugiau vertingų medžiagų kepant, geriausia naudotis karšto oro virykle. Tinka ir mikrobangų krosnelės.
• Vartoti greitai išsilydančius riebalus – šaltai spaustus, natūralius augalinius aliejus, nesukietėjusius augalinius riebalus ir margariną, kuriame yra daug šaltai spausto augalinio aliejaus; kartais – sviestą ir grietinėlę.Vengti kietų riebalų (ypač lajaus) ir riebių patiekalų. Riebalų negalima per smarkiai įkaitinti! Iš virtuvės indų būtina prieš naudojimą visada išvalyti visus senus riebalų likučius.
• Šviežias augalinis maistas yra daug lengviau pasisavinamas ir virškinamas, jei produktai derinami su kitais.
Pavyzdžiui,
susmulkinti vaisiai, uogos ar morkos sumaišomos su javų dribsniais;
obuolių, apelsinų, daugelio daržovių sultys suplakamos mikseriu su pienu ar avižų nuoviru;
vaisių sultys ar susmulkinti vaisiai sumaišomi su varške; saldūs vaisiai – su dribsniais ir pienu.
• Vaisių, daržovių sulčių ir susmulkintų šviežių vaisių virškinimas pagerėja pridėjus į juos migdolų ar riešutų pieno.
• Sugrūsti ir sumalti sėmenys taip pat yra naudingi skrandžiui bei žarnynui dėl apsaugančių gleivines medžiagų.
• Kasdien geriausia valgyti 5-6 kartus ir būtina derinti maisto produktus.
• Jei gyvulinės kilmės maisto produktai maišomi su pakankamu kiekiu augalinės kilmės produktų, tai:
1. Būna didesnė biologinė baltymų vertė. Tokie baltymai geriau pasisavinami. Tai visada labai svarbu gydantis virškinimo sutrikimus!
2. Tuo pat metu gautos augalinių maisto produktų balastinės medžiagos sujungia molekules – lygiai kaip “kenksmingasis” cholesterolis, gautas su gyvulinės kilmės maisto produktais, ar paties organizmo gaminamos tulžies druskos.
Todėl ypač svarbu, kad valgant maistas visada būtų tinkamai derinamas.
• Dešrą ir sūrį reikia valgyti su rupia rugine duona, o mėsą ir žuvį – su daržovėmis.
• Valgant nereikia gerti daug skysčių. Net ir labai karštą vasaros dieną visiškai pakanka daug gerti tarp valgymų.
• Labai sveika gerti daug balastinių medžiagų turinčius gėrimus – vaisių ir daržovių sultis, į kurias įmaišoma sutarkuotų obuolių, kriaušių, morkų, mažų raudonųjų burokėlių, braškių ir pan.
Toks gėrimas ypač tinka vakare, prieš einant miegoti. Su sultimis organizmas gauna daugumą pagrindinių maisto medžiagų, o sutarkuotų vaisių pektinai išvalo iš žarnyno kenksmingas medžiagas. Reikia įsidėmėti, kad vaisiai, iš kurių gaminamas gėrimas, turi būti kokybiški.Vartojimą reikia pradėti nuo 50 ml ir palaipsniui didinti dozę iki 200 ml.
• Kiti rekomenduojami gėrimai: tyras šaltinio vanduo, negazuoti mineraliniai vandenys, juodoji (ir ypač – žalioji) arbata, kakava, miežių “kava” bei natūrali neskrudintų pupelių kava (būtinai su pienu ar grietinėle).Gerti šiuos gėrimus visada reikia mažais gurkšneliais, ne per karštus ir ne per šaltus.
• Visus maisto produktus reikia labai gerai sukramtyti.Ypač tai pasakytina apie augalinės kilmės produktus, kadangi jau burnoje seilių fermentai pradeda virškinti augalų angliavandenius ir taip palengvina skrandžio bei žarnyno darbą. Be to, gerai sukramčius, augalų maistinės medžiagos izoliuojamos ir todėl į skrandį patenka jau pasiruošusios atlikti savo funkcijas.Taip jos gali pradėti savo gydomąją veiklą.Gerai ištroškintos, minkštos daržovės jau burnoje ima tirpti. Bet ir tokias reikia pakankamai ilgai kramtyti, nes troškinant augalų ląstelių sienelės suminkštėja, tačiau angliavandeniai ir balastinės medžiagos lieka nepaliestos (suvirškintos ir vienos nuo kitų atskirtos). Net valgant dietinį, gerai ištroškintą maistą šį “darbą” kramtant atlieka seilių fermentai. Dėl tos pačios priežasties būtina labai stropiai kramtyti net ir tokį gerai susmulkintą augalinį maistą kaip bulvių ar morkų košė.Vegetarinis maistas kartais blogai virškinamas vien dėl prasto kramtymo, nes pernelyg didelis darbas užkraunamas skrandžiui ir žarnynui.Taigi tie, kurie nenori atsisakyti vegetariško maisto, turi būti nusiteikę kramtyti ypač smulkiai. Kramtymas yra maisto pasisavinimo aktas, kurį galima (ir reikia!) visiškai sąmoningai valdyti.Vegetariškai mitybai netinka vyšnios, slyvos, trešnės ir kiti vaisiai su lygia žievele. Prie jų dažnai prilimpa mielių mikroorganizmai, kurių neįmanoma paprastai nuplauti. Jos žarnyne gali sukelti rūgimo procesus.Tačiau šių vaisių kompotas yra lengvai virškinamas ir labai maistingas.
• Gerai pasisavinami ir šaldiklyje užšaldyti vaisiai bei uogos.Tinkamai užšaldžius, juos galima išlaikyti 6-8 mėnesius.Tiesa, šaldytų produktų kokybė jau nebėra tokia gera, nes sumažėja kai kurių jautrių maisto medžiagų (pavyzdžiui, vitamino C).Tačiau, antra vertus, šaldytų ir kambario temperatūroje atšildytų vaisių baltymai tampa lengviau pasisavinami, o ląstelių sienelės pasidaro tirpesnės.Užplikant pašalinami ir prikibę mielių mikroorganizmai (prieš užšaldant vaisiai trumpam pamerkiami į karštą vandenį).Tad šaldyti lengvos visavertės mitybos produktai yra ne tik vartotini, bet ir naudingi žmonėms, sergantiems skrandžio, kepenų, tulžies, kasos ar žarnyno ligomis.
www.medicinavisiems.lt