Angliavandeniai: kodėl jie nėra priešas, kurio reikia bijoti?

Angliavandeniai dažnai kaltinami dėl priaugto svorio, tačiau jie yra svarbiausias organizmo energijos šaltinis. Viskas priklauso nuo to, kokius angliavandenius renkatės. Ar žinote, kaip juos vartoti teisingai, kad svoris nekiltų?

Trys angliavandenių grupės

Angliavandeniai skirstomi į paprastuosius (cukrus), sudėtinius (polisacharidus) ir skaidulines maisto medžiagas.

Paprastieji angliavandeniai

Tai monosacharidai (gliukozė, fruktozė, galaktozė) ir disacharidai (sacharozė, laktozė). Gliukozė – svarbiausia energinė medžiaga, būtina smegenų ir nervų sistemos veiklai; jos perteklių kepenys ir raumenys paverčia glikogenu arba riebalais.

Sacharozė (valgomasis cukrus) sudaryta iš gliukozės ir fruktozės – juo saldoma arbata, kava, kepiniai. Dažnas cukraus vartojimas skatina dantų ėduonį, todėl jis turėtų sudaryti iki 10% davinio energetinės vertės.

Sudėtiniai angliavandeniai

Sudaryti iš ilgų gliukozės molekulių grandinių, skaidomų virškinimo trakte. Svarbiausias šios grupės atstovas – krakmolas, gausus grūduose, bulvėse ir ankštiniuose augaluose.

Šie produktai turėtų sudaryti didžiąją paros davinio dalį – iš krakmolo rekomenduojama gauti apie pusę visos dienos energijos.

Skaidulinės maisto medžiagos

Nevirškinamos augalinių produktų medžiagos. Vandenyje netirpios skaidulos (celiuliozė) skatina žarnyno judesius ir sukelia sotumo pojūtį, o tirpiosios (pektinas, avižų skaidulos) mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje.

Maistas su daug skaidulų yra mažiau kaloringas, todėl vertingas kovojant su nutukimu. Rekomenduojama per parą gauti 20–30 g maistinių skaidulų.

Šaltinis: vsv.lt