|

Nervinė anoreksija: kaip atpažinti požymius ir kada būtina pagalba?

Nervinė anoreksija – valgymo sutrikimas, kai žmogus sąmoningai mažina ir palaiko pavojingai mažą kūno svorį. Kuo anksčiau jis atpažįstamas, tuo geresnės gydymo prognozės. Ar žinote pagrindinius šio sutrikimo signalus, į kuriuos negalima numoti ranka?

Kokie diagnostiniai požymiai?

Anoreksija diagnozuojama, kai pasireiškia šie požymiai:

  • kūno svoris bent 15% mažesnis nei turėtų būti, arba KMI ≤ 17,5 (vyresniems nei 16 m.);
  • sąmoningas svorio mažinimas vengiant „storinančio“ maisto – badavimas, vidurius laisvinantys ar apetitą slopinantys preparatai, dirbtinai sukeltas vėmimas, pernelyg intensyvus sportas;
  • nuolatinė, įkyri baimė storėti ir žemas savo nustatytas svorio slenkstis;
  • moterims – išnykusios mėnesinės, vyrams – sumažėjęs lytinis potraukis ir potencija;
  • jei sutrikimas pasireiškia prieš lytinį brendimą – jis sulėtėja arba sustoja.

Kokie įspėjamieji signalai?

Ryškus svorio kritimas ir nuolatinis domėjimasis kalorijomis, maisto riebumu ir dietomis – pirmieji signalai, kuriuos neverta ignoruoti.

Atkreipkite dėmesį, jei žmogus:

  • nuolat komentuoja savo „storumą“, nepaisant krintančio svorio;
  • neigia alkį ir vengia situacijų, susijusių su maistu;
  • susidaro mitybos ritualus (maistas valgomas tam tikra tvarka, ilgai kramtomas, perdėliojamas lėkštėje);
  • laikosi sekinančio sportavimo režimo, nepaisant nuovargio, ligos ar susižeidimų;
  • atsiriboja nuo draugų ir mėgiamos veiklos.

Kokios medicininės pasekmės?

Organizmas, negaudamas pagrindinių maisto medžiagų, sulėtina savo funkcionavimą, taupydamas energiją. Tai gali sukelti:

  • nenormaliai žemą širdies ritmą ir kraujospūdį, padidėjusią širdies sustojimo riziką;
  • kaulų tankio mažėjimą (osteoporozę) ir dantų netekimą;
  • ryškią dehidrataciją ir inkstų darbo sutrikimus;
  • susilpnėjusį imunitetą, sausą odą, plaukų slinkimą.

Ką sako statistika?

  • 81–95% sergančiųjų sudaro moterys ir mergaitės.
  • 5–20% sergančiųjų anoreksija mirš – kuo ilgiau žmogus serga, tuo didesnė rizika.
  • Apie 70% pacientų atstato svorį per 6 mėnesius nuo gydymo pradžios.

Faktoriai, lemiantys geresnius gydymo rezultatus: nedaug nukritęs svoris (KMI > 17), trumpa ligos trukmė, motyvacija keisti elgesį ir palaikanti šeima.

Jei pastebėjote šiuos požymius sau ar artimam žmogui, kreipimasis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą – pirmas ir svarbiausias žingsnis.

Šaltinis: valgymosutrikimai.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *