Nervinė bulimija: paslėpti požymiai, kuriuos būtina laiku pastebėti
Nervinė bulimija – tai pasikartojantys persivalgymo priepuoliai, po kurių seka kompensacinis elgesys (vėmimas, badavimas, vaistai, intensyvus sportas). Kaip ją atpažinti laiku?
Kokie diagnostiniai požymiai?
- nuolatinis susirūpinimas valgymu ir epizodai, kai per trumpą laiką suvalgomas didelis maisto kiekis;
- bandymai priešintis „storinančiam“ poveikiui – vėmimas, laisvinamieji, apetitą slopinantys vaistai, diuretikai, badavimas;
- liguista baimė nutukti, nustatant griežtą, žemesnę nei normalų, svorio ribą (nors esamas svoris paprastai normalus);
- persivalgymo ir kompensacinio elgesio epizodai – bent 2 kartus per savaitę tris mėnesius.
Persivalgymas dažniausiai vyksta pasislėpus ir gali būti iš anksto suplanuotas – maistas nusipirktas, paruoštas ir „suryjamas ritualiniu būdu“ per valandą.
Kokie įspėjamieji signalai?
- didelio maisto kiekio dingimas per trumpą laiką, daugybė tuščių pakuočių šiukšlėse;
- dažnas vaikščiojimas į vonią po valgio, vėmimo žymės ar kvapas;
- neįprastas skruostų ar žandikaulių patinimas, nuospaudos ant pirštų krumplių;
- dantų pageltimas, dėmės nuo skrandžio sulčių.
Kokios medicininės pasekmės?
Nuolatinis persivalgymo ir vėmimo ciklas išbalansuoja elektrolitus ir pažeidžia virškinimo sistemą:
- elektrolitų disbalansas – gali sukelti širdies ritmo sutrikimus;
- stemplės uždegimas ir plyšimai dėl dažno vėmimo;
- dantų emalio erozija nuo skrandžio sulčių;
- lėtinis vidurių užkietėjimas dėl laisvinamųjų vartojimo.
Ką sako statistika?
- Bulimija paliečia 3–5% paauglių ir jaunų moterų, 80% sergančiųjų – moterys.
- Sergančiųjų svoris dažniausiai normalus, tačiau liga lydima depresijos ir socialinio prisitaikymo sunkumų.
- Gydant pasiekiama gerų rezultatų apie 70% atvejų; negydoma liga dažniausiai pereina į lėtinę formą.
Geresnius gydymo rezultatus lemia ankstyva diagnostika, aukštesnė savivertė ir palaikanti aplinka – todėl pirmas žingsnis visada yra pripažinti problemą ir kreiptis pagalbos.
Šaltinis: valgymosutrikimai.lt