Rušiuoti produktus pagal:
Pavadinimą   
Kalorijas   
Angliavandenius   
Baltymus   
Riebalus   
 
Grupės
Produktai
Kiekis (g)
KCAL
Anglv.(g)
Baltym.(g)
Riebal.(g)
..
-
-
-
-
 
Viso:
0
0
0
0

Riebalai – tai organinės medžiagos, kurių  pagrindinė paskirtis yra organizmo aprūpinimas energija. Yra žinoma, jog riebalų molekulės turi daugiau energijos, negu angliavandenių molekulės. Taigi, 1 g riebalų sudegant (oksiduojantis) iki galutinių produktų – vandens ir anglies dvideginio, išsiskiria 2 kartus daugiau energijos, negu oksiduojantis tam pačiam kiekiui angliavandenių. Riebalai yra energijos akumuliatoriai, tačiau jie sudega angliavandenių liepsnoje. Kitaip tariant, tam, kad riebalai išlaisvintų energiją, būtinas pakankamas kiekis angliavandenių ir deguonies.

x_33418159Gerai žinoma, jog ilgalaikį badavimą  lengviau pakelia žmonės, turintys storą riebalinį sluoksnį. Riebalų kaip plastiškos medžiagos vaidmuo yra didžiulis išsaugant šilumos homeostazę. T. y.  poodinis riebalinis ląstelynas saugo šilumą, neleisdamas jai išsisklaidyti (riebalai – blogas šilumos laidininkas).

Riebalinis audinys, būdamas purus ir minkštas, apgaubia trapius organus, saugodamas juos nuo mechaninių sutrenkimų ir traumų. Organizme riebalai įeina į įvairių organų sudėtį ir užpildo erdvę tarp jų.

Liaudies medicinoje žinomi atvejai, jog žmonės, kurie vartojo sunkiai besilydančius riebalus (barsuko, šuns lašiniai), išsigydė kai kurias plaučių ligas (pvz., plaučių tuberkuliozę). Tačiau per gausus gyvulinių riebalų (sviesto, kiaulienos taukų) vartojimas skatina aterosklerozės vystymąsi, plaučių ventiliacijos sumažėjimą, dėl ko susergama peršalimo ligomis.

Riebalai, juos vartojant nedideliais kiekiais, yra būtini normaliam organizmo funkcionavimui; jų deficitas sukelia rimtus organizmo funkcijos sutrikimus. Tačiau su maistu vartojamas per didelis riebalų kiekis, jų padidėjusios atsargos poodiniame riebalų ląstelyne ir kepenyse, slepia savyje nemažą pavojų sveikatai. Riebalai pradeda skaidytis skrandžio – žarnyno trakte, tačiau tai ilgas procesas, nes riebalai yra neprieinamoje fermentams būklėje: riebalų suskaidymui pirmiausiai būtina suskaldyti juos į smulkiausius rutuliukus. Tiesa, nežymus riebalų kiekis  gali įsisiurbti ir visas, nesuskaldytas. Po to, riebalai atsideda poodiniame riebaliniame ląstelyne kaip neutralūs atsarginiai riebalai, kad būtų naudojami kaip energijos šaltinis.

Riebalai gali kauptis kraujyje. Kraujo riebumas skatina baltymų deficitą kraujyje, kuris yra riebalų molekulių pernešėjas. Kai trūksta baltymo, kraujas įgyja balkšvą atspalvį. Tokiame kraujyje raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) susiklijuoja, kai tuo tarpu įprastai eritrocitai lengvai ir laisvai slysta kraujagyslių sienelėmis ir vienas kito atžvilgiu. Eritrocitų judėjimo sutrikimas sukelia eritrocitų sangrūdas kraujagyslėse. Toks kraujo srovės sulėtėjimas pažeidžia audinių ir organų mitybą, sumažina jų atsparumą įvairiems neigiamiems faktoriams.


Jeigu nuolatinis persivalgymas vyksta ilgalaikių stresinių situacijų fone, kraujyje intensyviai išsiskiria hormonai adrenalinas ir noradrenalinas. Jie, savo ruožtu, ne tik prisideda prie riebalų skilimo poodiniame riebaliniame ląstelyne ir padidina riebalinių rūgščių kiekį kraujyje, bet ir plačiai atveria duris „blogajam“ cholesteroliui. Kraujo riebumas taip pat padidėja vartojant per daug druskos.

Organizme susiformavo mechanizmas, neutralizuojantis kenksmingą kraujo riebumo įtaką. Per kelias valandas šis mechanizmas išvalo kraują nuo jame esančių netirpių riebalinių lašų. Jau pats savaime ilgalaikis riebalų virškinimas virškinamajame trakte apsaugo kraują nuo greito ir masyvaus prisotinimo riebalų skilimo produktais. Ir visgi su riebalais mes gauname biologiškai vertingas medžiagas: nesočiąsias riebalines rūgštis, fosfatidus, kai kuriuos riebaluose tirpius vitaminus (А, Е, К).

Tam tikrą reikšmę turi kokybiška riebalų sudėtis, įeinanti į maisto raciono sudėtį. Stimuliuojantį poveikį apsauginiams organizmo mechanizmams daro nesočiosios riebalų rūgštys. Jos taip pat, kaip ir kai kurios baltymų aminorūgštys, priskiriamos prie nepakeičiamų, nesintezuojamų organizme komponentų. Jų poreikis gali būti patenkintas tik per maistą, pirmiausiai vartojant augalinius riebalus (saulėgrąžų, alyvuogių, kukurūzų ir kt. aliejus).

Please follow and like us: