Rušiuoti produktus pagal:
Pavadinimą   
Kalorijas   
Angliavandenius   
Baltymus   
Riebalus   
 
Grupės
Produktai
Kiekis (g)
KCAL
Anglv.(g)
Baltym.(g)
Riebal.(g)
..
-
-
-
-
 
Viso:
0
0
0
0

Daugelis žmonių yra nusistatę prieš kalorijas, nes jų perteklius tukina. Todėl norintys sulieknėti, galvoja, kad greičiausias būdas numesti svorio yra maksimaliai apriboti su maistu gaunamų kalorijų kiekį. Kartais netgi atsisakoma bet kokios maisto formos – vartojami neturintys kalorijų skysčiai: vanduo, arbatos ar žolelių nuovirai. Tokia dieta gali sukelti tokius mitybos sutrikimus kaip nervinė anoreksija ir nervinė bulimija. Apie badavimo poveikį organizmui galima sukurti kitą temą, tačiau pašnekėsiu apie tai, ar tikrai badavimas padeda sulieknėti.

Įprastai viskas prasideda taip: vis dažniau žvilgtelėję į veidrodį pamatome atsikišusį pilvuką, nudribusius sėdmenis ar suglebusius raumenis. Nebeapsimauname senųjų džinsų, o jei per jėgą ir įlendame, tai jau užsegti viršutinę sagą tampa ypač sunkia užduotimi. Neapsikentę su esama padėtimi pasakome: „viskas, nuo pirmadienio pradedu laikytis dietos“.

Ryte išgeriame puodelį kavos ir išeiname į darbą. Po kelių valandų, šiek tiek praalkus, „leidžiame“ suvalgyti vaisių, paguosdami save, kad vaisiai – tai vitaminai ir badaujame toliau. Pietums užkandame kokių nors salotų, gink dieve neprisikimšti kalorijų, ir, grįžę namo, „pasimėgaujame“ stikline kefyro. Kadangi jau vakaras, ir kažkur girdėjome, kad po 18 val valgyti nebegalima, pikti, suirzę ir pavargę einame miegoti. Kitą dieną vėl tas pats. Po savaitės tokių kančių nedrąsiai užlipame ant svarstyklių – nukrito vos 1 kilogramas.

Nusivylę tokia dieta, grįžtame prie senųjų įpročių, už visą savaitę prisivalgome skaniausių patiekalų kol pagaliau pajuntame sotumo ir pilnatvės jausmą. Taip nepastebimai priaugame dar 3 kg. Dabar jaučiamės laimingi, bet problema neišnyko, svoris netgi padidėjo! Kodėl taip atsitinka?

Badavimo rėžimas

Atsakymas labai paprastas – organizmas prisitaiko ir įeina į taip vadinamą „badavimo rėžimą“. Tai toks apsauginis organizmo mechanizmas, kai gaudamas labai mažai maistingųjų medžiagų, energijos poreikiams patenkinti eikvojama mažiau kalorijų, sulėtinamas metabolizmas (medžiagų apykaita), mažinama raumeninė masė ir kaupiami riebalai.

Kitais žodžiais sakant, gaunamas signalas, kad atėjo „sunkūs“ laikai. Organizmas juk nežino, kad jūs tenorite gražiai atrodyti vasarą, kad badausite tik laikinai, todėl ruošiasi pačiam blogiausiam.

Siekdamas nemirti iš bado pradeda gudrią „kovą“ su esama padėtimi: sulėtina medžiagų apykaitą, tausoja energiją ir riebalus, todėl jau ne taip greitai deginame kalorijas, tad esamų riebalų atsargų užteks žymiai ilgiau. Tai reiškia, kad svorio mažėjimas sulėtėja arba visiškai sustoja.

Netgi po to, kai pradedame vėl normaliai valgyti, organizmas „kaupia“ maistingasias medžiagas ant pilvo, šlaunų ar sėdmenų – juk kažkada vėl gali ateiti badmetis, todėl iš anksto reikia tam pasiruošti ir papildyti riebalų atsargas. Tai aišku yra gerai, jei iš tikrųjų badautume, bet tik ne tuo atveju, kai norime sulieknėti.

Siekdamas „sutaupyti“ kuo daugiau energijos, organizmas ardo raumeninę masę, metaboliškai aktyvų junginį, išeikvojantį daug energijos. Bado sąlgomis tai labai neekonomiška. Vietoj jo, kaupiami iš prigimties tingūs riebalai, sunaudojantys labai mažai energijos.

Išvados

Kaip matome, ilgalaikiame procese badavimas ne padeda, o netgi trukdo sulieknėti:

• numestas svoris sugrįžta ir ne retai sugrįžta su kaupu;
• svorio mažėjimas pasiekia „plato“ (ribą, kai svorio mažėjimas sustoja);
• kitą kartą sulieknėti tampa sunkiau;
• sulėtėja medžiagų apykaita;
• sumažėja raumeninė masė.

Deividas Grinskis

Please follow and like us: